Diskutuota dėl slaugos paslaugų, įkainių, finansinių rezultatų

Prieš Medicinos darbuotojų dieną į pasitarimą Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) sukvietė savo veiklos zonos ligoninių vadovus. Susitikimas organizuotas siekiant paskatinti diskusiją dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų struktūros pokyčių ligoninėse, išgirsti įstaigų, baigusių 2018 metus su neigiamais finansiniais rezultatais, vadovų paaiškinimus ir kt.

Pasitarimo dalyviams Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pristatė du naujus ligoninių vadovus – Anykščių rajono savivaldybės ligoninės direktorių Audrių Vasiliauską ir Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorių Arvydą Skorupską.
Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė, supažindinusi su 2015–2018 m. ligoninių teikiamų paslaugų struktūros pokyčiais, pažymėjo, kad stacionarinėms paslaugoms tenkanti lėšų dalis nuo 2015 m. iki 2018 m. mažėja ir tai natūralu, nes prioritetas ne tik Lietuvoje skiriamas ambulatorinėje grandyje teikiamoms paslaugoms. Stacionarinių paslaugų mažėja, bet dėl didėjančių įkainių, pagal kuriuos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, ligoninių pajamos auga. Nors nestacionarinių paslaugų spektras plečiasi, tačiau stacionarinės dar užima daugiau kaip 60 proc. ligoninių teikiamų paslaugų, o tai nėra mažai.
A. Čiplienė pateikė informacijos apie kiekvienai įstaigai tenkančias PSDF biudžeto lėšas, lėšų dalį, skiriamą konkrečiai paslaugai suteikti, taip pat balo vertę, pagal kurią apmokamos kiekvienos ligoninės paslaugos ir pan. Kalbėta apie paslaugas pagal profilius, svarstyta, kodėl vienų paslaugų suteikiama per daug, kitų – mažiau nei planuota, palyginta, kuri lėšų dalis tenka Panevėžio TLK veiklos zonoje teikiamoms stacionarinėms paslaugoms apmokėti, o kuri – kitų teritorinių ligonių kasų (TLK) veiklos zonos įstaigų teikiamoms paslaugoms. Ypač atkreiptas dėmesys į tai, kad 2019 m. I ketvirtį visos Panevėžio ir Utenos apskričių ligoninės suteikė neįtikėtinai daug slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų – tiek, kiek pagal sutartis įsipareigojusios suteikti per pusmetį. Bendrai šios paslaugos viršytos 750 tūkst. Eur. Taip pat pastebėta, kad kitų TLK veiklos zonų ligoninių vidutinė paslaugų kaina yra apie 2,5 karto didesnė nei Panevėžio TLK veiklos zonos ligoninių, Zarasų ligoninėje suteikiama labai daug pediatrijos profilio stacionarinių paslaugų, tarsi ši ligoninė būtų vaikų.
Visagino ligoninės vyriausiajai ekonomistei Jolantai Konošovienei paprašius paaiškinti, kodėl kitų TLK veiklos zonos įstaigų bendras paslaugų įkainis yra gerokai didesnis už Panevėžio TLK veiklos zonos įstaigų, Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja teigė: taip yra dėl to, jog kai kurios brangios paslaugos Panevėžio TLK veiklos zonoje neteikiamos, todėl gyventojai važiuoja jų į kitus miestus. Pavyzdžiui, į didmiesčius vykstama dėl genetinių, hepatito, ŽIV tyrimų, chirurginių paslaugų.
Į klausimą apie gausias slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas šiais metais gydymo įstaigų vadovai atsakė sutartinai – tvirtino, kad šių paslaugų I metų ketvirtį visada suteikiama daugiau. Ligoninių direktoriai nebuvo linkę pripažinti, kad paslaugų kiekis 2019 m. tikrai yra neįprastai didelis.
Zarasų rajono savivaldybės ligoninės direktorius Valdas Guobys tikino: jo vadovaujamoje ligoninėje pastaraisiais metais gydoma daug vaikų dėl to, kad Zarasuose ėmė dirbti nauja ir labai atsakinga vaikų gydytoja, todėl mažiau vaikų vyksta gydytis į Uteną.
Ligoninių 2018 m. PSDF biudžeto lėšų finansinės veiklos ataskaitų analizė parodė, kad praėjusių metų stacionarinių gydymo įstaigų finansinis rezultatas buvo teigiamas ir 2 mln. Eur geresnis nei 2017 m. Šią ataskaitą pristačiusi Panevėžio TLK Sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Kamilė Kakariekienė pažymėjo, kad 2018 metus su neigiamu finansiniu rezultatu baigė keturios ligoninės – Anykščių, Molėtų, Ignalinos ir Visagino, o Kupiškio, Molėtų, Utenos ir Visagino ligoninių pernykštis finansinis rezultatas buvo prastesnis nei užpernykštis.
Nors ligoninės, pasak K. Kakariekienės, yra nurodžiusios, kad pagrindinės neigiamo finansinio rezultato priežastys yra išaugusios sąnaudos, susijusios su darbo užmokesčiu, ir tai, jog nepavyksta panaudoti visų joms skiriamų PSDF lėšų, analizė parodė, kad tiesioginio ryšio tarp sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir finansinio rezultato nėra.
Pranešėja išskyrė Visagino ligoninę, kuri ne tik prastai finansiškai baigė praėjusius dvejus metus, bet šie jos rezultatai buvo prastesni ir už praėjusių laikotarpių.
Pasvalio ligoninės vadovas Rolandas Rastauskas svarstė: galbūt tokį šios įstaigos finansinį rezultatą lemia tai, kad joje mokami didžiausi atlyginimai.
J. Konošovienė pritarė, kad šis faktas turi įtakos Visagino ligoninės finansiniams rezultatams, nes įstaiga visiškai vykdo Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus didinti medikų darbo užmokestį. Dar viena priežastis, anot jos, didėjanti minimalioji mėnesinė alga ir tam reikalui neskiriamos papildomos lėšos. Taip pat įtakos turėjo ir medikų sukauptos nepanaudotos atostogos, kurias reikėjo apmokėti.
Toks paaiškinimas neįtikino Panevėžio TLK direktoriaus. Anot J. Narbuto, finansinės sąlygos yra vienodos visiems, be to, Visagino ligoninės pajamos dėl gydymo profilių ir ligonių didesnio skaičiaus yra vienos iš didžiausių veiklos zonoje. Ligonių kasos vadovas teiravosi, ar tik finansiniam rezultatui įtakos neturi pernelyg pagal mažėjantį gyventojų skaičių išplėsta paslaugų struktūra ir personalo perteklius, kurių ligoninė nebepajėgi išlaikyti.
Visagino ligoninės atstovė pripažino, kad iš dalies nuostolių patiriama ir dėl to, nes, pavyzdžiui, akušerijos profilis yra nuostolingas, bet jį išlaikyti įstaiga įsipareigojo gavusi paramą pagal Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą.
Pasitarime vyko diskusija ir kitais klausimais: dėl gydytojų specialistų konsultacijų įkainių, medikų algų didėjimo ir pan.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos inf.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas