Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad iki 1–3 proc. žmonių yra užsikrėtę hepatito C virusu. Lietuvoje kasmet registruojama iki keliasdešimties ūmių hepatito C atvejų. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų persodinimo priežastis Europoje bei JAV ir viena dažniausių mirties priežasčių nuo lėtinės kepenų ligos. Dažnai visuomenėje gaji nuomonė, kad hepatitas C – tai asocialių žmonių liga. Tačiau medikai teigia, kad daugiausia hepatito C atvejų nustatyta visiškai to neįtariantiems žmonėms.
Kas yra hepatito C virusas (HCV)?
Hepatitas C yra virusinė kepenų infekcija, kuri gal būti ūmi (retai pasitaikanti) arba lėtinė. Lėtinė infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kepenų cirozė ir kepenų vėžys. Hepatito C virusinė infekcija dažnai būna besimptomė ir liga nustatoma tik cirozės arba hepatoceliulinės karcinomos stadijoje, todėl labai svarbu profilaktiškai pasitikrinti dėl hepatito C, ypač – jeigu esate rizikos grupėje.
Kaip užsikrečiama virusiniu hepatitu C?
Hepatito C virusas yra kraujyje ir plinta tiesioginio kontakto metu per HCV užkrėstą kraują, pavyzdžiui, darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais; perpilant kraują ar jo produktus; naudojantis užsikrėtusio asmens daiktais (dantų šepetėliu, skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenimis), atliekant medicinines procedūras nesteriliais instrumentais; vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštais, adatomis ir kitomis švirkštimosi priemonėmis. Užsikrėtusi motina gali HCV perduoti kūdikiui gimdymo metu (rizika siekia 4–8 proc.). Heteroseksualių (ypač monogaminių) lytinių santykių metu HCV infekcija perduodama retai (perdavimo rizika maža ir siekia apie 5 proc.). Didesnę riziką HCV užsikrėsti lytinių santykių metu turi sergantys kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais (VSV), asmenys, turintys daug lytinių partnerių, asmenys, teikiantys seksualines paslaugas, nenaudojantys prezervatyvų lytinių santykių metu.
Tik 20–30 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu gali jausti simptomus, todėl daugeliu atvejų žmogus nežino, kad turi šį virusą. Šiandien laiku diagnozavus hepatitą C galima visiškai išgydyti.
HCV infekcija labiausiai rizikuoja užsikrėsti medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai), vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai.
Hepatito C tyrimas rekomenduojamas, jeigu Jums tinka bent vienas iš šių teiginių:
–buvo perpiltas kraujas / kraujo komponentai iki 1993 metų;
–jautėte nuolatinį silpnumą ar nuovargį;
–buvo atliktos chirurginės operacijos arba invazinės procedūros;
–darėtės tatuiruotę;
–dažnai keitėte seksualinius partnerius ar santykiavote be apsaugos priemonių;
–buvote įkalintas (-a);
–nors kartą vartojote intraveninius narkotikus;
–esate ŽIV nešiotojas (-a);
–sergate hemofilija ar kitomis kraujo ligomis;
–esate hemodializuojamas (-a);
–šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C;
–yra padidėję kepenų fermentų (AST, ALT) rodikliai;
–darbo metu dažnai tenka kontaktuoti su krauju, kraujo produktais arba adatomis.
Paprasčiausias būdas pasitikrinti, ar nesate užsikrėtęs hepatito C virusu, – atlikti anti HCV (antikūnų prieš hepatito C virusą) kraujyje tyrimą. Jis parodo, kad žmogus yra susidūręs su hepatito C virusu. Šie antikūnai atsiranda maždaug 8–9 savaitę (kartais tas laikotarpis gali užtrukti iki 6 mėnesių) po sąlyčio su šiuo virusu ir išlieka visą gyvenimą. Jei tyrimas yra teigiamas, pacientas specialistų yra tiriamas toliau ir, patvirtinus lėtinio hepatito C diagnozę, jam skiriamas nemokamas gydymas.
J. Basanavičiaus g. 54 (MC „Šalavijas”, 3 a.), Utena
Tel. 8 652 39 713
