Projektai

Antanas Algimantas Štaras – pedagogas, neabejingas sportui ir kūrybai
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai14 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Antanas Algimantas Štaras – pedagogas, neabejingas sportui ir kūrybai

Leliūnų miestelyje gyvenantis ilgametis pedagogas Antanas Algimantas Štaras (pastaraisiais metais vadinamas Antanu) mokyklos duris jau užvėrė, tačiau gražiausi ten prabėgusių dienų prisiminimai, kuriais dalijantis akyse ne kartą sužibo ašaros, jo širdyje gyvi iki šiol. Dar vaikystėje medį prisijaukinęs aštuoniasdešimtmetis leliūniškis šiandien didžiąją dalį savo laiko skiria tautodailei – kuria verpstes, prieverpstes, rankšluostines ir pan. Savo darbų nuotraukas albume saugantis tautodailininkas jau nebesuskaičiuoja, kiek kartų jo kūrybos vaisiai buvo pristatomi visuomenei įvairiose parodose, į kelias užsienio šalis juos išsivežė išeivijos lietuviai. Pagrindinis „Utenos dienos" pašnekovo kūrybos tikslas – teikti džiaugsmą tiems, kurie jo darbus įsigyja ar nuoširdžiai priima kaip dovaną.

Daugiabučių renovacijos procese – kredito ir palūkanų kompensacija

Beveik kiekviename Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujančiame name yra sunkiau besiverčiančių gyventojų, turinčių teisę į piniginę socialinę paramą. Pagal gyventojų, turinčių teisę į būsto šildymo kompensaciją, tvarkos aprašą būstui renovuoti yra kompensuojamas kreditas ir palūkanų apmokėjimas.

Alvyra Žemaitienė prisipažįsta: „Be meno gyventi negaliu“

Per 2 000 paveikslų nutapiusi uteniškė dailininkė Alvyra Žemaitienė neketina sustoti. Pasitaikius laisvai minutei, sėda prie baltos drobės ir kuria. Pradėdama nuo dangaus platybių, skaidraus vandens gelmių, vieną po kito užaugina medį, primėto akmenų ar nueina į tolį vinguriuojančiu taku, palikdama vietos kiekvieno žiūrovo fantazijai prisiminti tai, ką pamiršo, surasti kažką savo, artimo... Dailės nestudijavusi A. Žemaitienė yra pastebėta – turi meno kūrėjo statusą, kuris suteikiamas profesionalųjį meną kuriantiems žmonėms, apdovanota Kultūros ir meno premija, išleido knygą „Vėrinys tėviškei". Dailininkė prisipažino: „Jaučiuosi įvertinta."

„...einu, kad pasodinčiau medį“

Utenos rajone, Vyžuonų miestelyje, gyvena talentingas, maištingos sielos menininkas Algirdas Indrašius. Jo sodybos kiemas – nuostabių medžio skulptūrų, kompozicijų, stogastulpių muziejus, kuriame išstatyta daugiau nei 30 autorinių darbų, o namo viduje – mažoji grafika, tapyba, metalo plastika.

Nijolė Nagienė: „Pamažu lipu nuo scenos“
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai8 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Nijolė Nagienė: „Pamažu lipu nuo scenos“

Tautodailininkę Nijolę Nagienę tikrai pažįsta ne vienas uteniškis, mat daugiau kaip 40 metų ji dirbo vaistininke. Ilgiausiai – klientams duris jau užvėrusioje buvusioje rajono centrinėje vaistinėje, kuri veikė Aušros gatvėje. Pavasarį Veneciją primenančioje vietoje (netoli Rašės upelio) gyvenanti pašnekovė sakė, jog tapyti akvarele pradėjo išėjusi užtarnauto poilsio. Pokalbiui įpusėjus paaiškėjo, kad tapyba – toli gražu ne vienintelis moters talentas. Ilgus metus ji kuria eilėraščius, yra išbandžiusi vytelių pynimo, keramikos ir kitus amatus. Bemaž dešimtį personalinių tapybos darbų parodų surengusi menininkė, kurios dažname paveiksle vaizduojama gamta, atskleidė, kad pamažu lipa nuo scenos – teptuką į rankas paima vis rečiau.

Albinas Šileika – vienoje vietoje nenustygstantis prieverpsčių virtuozas
  • AutoriusJurgita ULKIENĖ
  • Priedai14 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Albinas Šileika – vienoje vietoje nenustygstantis prieverpsčių virtuozas

Albinas Šileika – tautodailininkas, visą save skiriantis darbui, šeimai ir kūrybai, be kurios, sako, neįsivaizduojantis savo gyvenimo. Kūrėjo darbai keliauja iš vienos parodos į kitą, kartais išsiskirsto ir demonstruojami net keliose vienu metu, o štai pats jis savo kūrybinę patirtį bei žinias noriai dalija kitiems.

Rankų darbo gaminiai – Birutės Valiukienės šeimos (giminės) bruožas

Paklausta, kokios srities talentą gludina, tobulina ir jo vaisiais džiugina aplinkinius, uteniškė Birutė Valiukienė neslėpė: „Ko tik nesu dariusi..." Namų sienas puošiantys paveikslai išduoda, kad daugiausia laiko moteris skiria tapybai, o iš spintos traukiami drabužiai, papuošalai, stalus puošiantys nėriniai patvirtina, kad valandų nepagailėta ir kitoms veikloms. Apie save ir savo pomėgius menininkė papasakojo „Utenos dienos" skaitytojams.

Laura Leišienė – vagišius tramdanti kūrėja
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Laura Leišienė – vagišius tramdanti kūrėja

Trečiadienio laikraštyje „Utenos diena“ (Nr. 13) žurnalistė Jurgita Pavilonienė pristatė Molėtų rajone, Kanapelkos kaime, gyvenančią dailininkę mėgėją Stasę Leišienę. Šįsyk Jūsų dėmesiui – pasakojimas apie jos marčią Laurą (Lunytę) Leišienę, kurios rankoms paklūsta medis. Vieno iš Molėtuose veikiančių prekybos centrų saugumu besirūpinančios ir su ilgapirščiais nuolat kovojančios jaunos (26 metų) moters vizitinė kortelė – medinės medžioklės trofėjų lentelės. Ir nėra ko stebėtis – vaikystėje pašnekovė drauge su šviesaus atminimo tėčiu leisdavosi į nuotykių kupiną medžioklę, kur atlikdavo varovo vaidmenį.

Stasė Leišienė: „Leidžiu sau daryti, ką noriu“
  • AutoriusJurgita PAVILONIENĖ
  • Priedai8 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Stasė Leišienė: „Leidžiu sau daryti, ką noriu“

Pažįstami ir atpažįstami, gerbiami ir mylimi – tokie yra mūsų rajono tautodailininkai, daugeliui žinomi ne tik iš parodų, bet ir mugių ar asmeninių susitikimų. Ne ką mažiau gabių žmonių galima sutikti kaimyniniuose rajonuose, kurių menininkai kartu su uteniškiais susiburia po vienu stogu išskirtinai ypatinga proga – siekdami save parodyti ir pelnyti nominaciją parodoje-konkurse „Aukso vainikas". Molėtų rajone, Kanapelkos kaime, gyvena menininkė Stasė Leišienė, primityviosios tapybos atstovė, nors, kaip ji pati prisipažino, jai labiau patinka apibūdinimas „mėgėja".

Leliūnuose gyvenančią kūrėją užbūrė Lietuvos bažnyčių grožis
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai9 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Leliūnuose gyvenančią kūrėją užbūrė Lietuvos bažnyčių grožis

Grafika (gr. grapho – rašau, piešiu) – vaizduojamosios dailės šaka, kurios meninio vaizdo pagrindą sudaro piešinys. Leliūnuose gyvenanti tautodailininkė Žydronė Mameniškienė „Utenos dienai" sakė, kad būdama mokine net nemokėjo rankoje laikyti plunksnakočio, o šiandien šis – pagrindinis jos kūrybos įrankis. Dažniausiai vakare, kai dukros jau būna sugulusios, piešianti jauna moteris šypsodamasi atskleidė, kad paskutiniu metu ją ypač žavi galimybė įamžinti gražiausias mūsų krašto bažnyčias.

Adelė Bražėnaitė: „Jei ne tautodailė, ieškočiau saviraiškos kitoje meno srityje“
  • AutoriusJurgita ULKIENĖ
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Adelė Bražėnaitė: „Jei ne tautodailė, ieškočiau saviraiškos kitoje meno srityje“

Susipažinkite su jaunute – vos septyniolikos – kūrėja, tačiau jau tvirtai stovinčia ant žemės ir aiškiai žinančia, ko nori iš gyvenimo ir kūrybos. Darbščia, kruopščia bei naginga, užsiimančia kantrybės ir netgi šiek tiek fizinės ištvermės reikalaujančia tradicine liaudies grafika – medžio raižiniais ir dar daug visko (ir keramiką, ir margučių skutinėjimą) jau išmėginusia jaunąja tautodailininke... Be viso to – labai mylinčia Lietuvą, jos papročius ir kultūrą bei besistengiančia šią meilę perduoti ir skleisti kitiems – ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams. Ji – Adelė Bražėnaitė.

Pedagogai – darbų mokytojai

Tauragnai pasižymi medžio meistrais – buvusiais ir esamais. Apie ypač gabius savo amato meistrus knygoje „Tauragnai" rašė Elvyra Straševičienė.

Medžio darbų meistrai
  • AutoriusElvyra STRAŠEVIČIENĖ

Medžio darbų meistrai

Atvykėlio akį traukia Tauragnų apylinkių gyvenamieji namai. Ne savo prabangumu. Veikiau kuklūs, tačiau labai mieli ir gražūs, darbščių rankų išpuoselėti.

Arvydas Šaltenis: „Kūryba glūdi kiekviename žmoguje“

Kalbėdami apie kultūrą, meną, mes dažnai nesusimąstome, kas tai yra iš tiesų. Kam reikia meno? Kodėl mūsų namus puošia paveikslai (įskaitant šventųjų)? Kodėl per šventes puošiame namus? Kodėl dainuojame, šokame, vaidiname? Kas yra menininkas? Į šiuos ir kitus klausimus „Utenos dienos" žurnalistai atsakymų ieškojo Vilniuje, tiksliau – Vilniaus dailės akademijoje, kur įvyko pokalbis su kraštiečiu prof. Arvydu Šalteniu.

Kokybiška renovacija – misija įmanoma

Dar nuo sovietinių laikų daugelis prisimena stereotipinius pasakymus „statau namą kaip sau" arba „atlieku remontą kaip sau". Turima omenyje, kad naudojamos geros, kokybiškos medžiagos, pats savininkas arba meistrai visus statybos darbus atlieka sąžiningai ir tvarkingai. Ir bene svarbiausia, kad visos medžiagos ir darbai nuperkami už pačią geriausią kainą. Būtent taip yra ir su daugiabučių renovacija (modernizacija). Ji atliekama „kaip sau". Veikia statybos procesų kokybės ir kiekybės valdymo mechanizmas, kuris užtikrina kokybiškus darbus už mažiausią kainą.

Vilnos vėlimas Irenai Juotkienei – meditacinė veikla

Irena Juotkienė – uteniškė, tačiau tik sąlygiškai. Gimė, augo, mokėsi ir iki šiol ji dirba Kuktiškių miestelyje. Kaip pati sako, tarp savų. O savi – ne tik draugai, pažįstami, artimieji. Jai savi ir skaitytojai (I. Juotkienė – bibliotekininkė), ir bendramintės, su kuriomis užsiimdama širdžiai miela veikla. Gyvenimo mėtyta ir vėtyta, tačiau nepalūžusi moteris šiandien kuria spalvingus, mielus, šiltus, kartais ir pašėlusiai linksmus gaminius iš vilnos.

Savo kūrybos be žirgų neįsivaizduojanti Jolita Levčenkienė: „Jodinėjau pirmą ir paskutinį kartą“
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai18 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Savo kūrybos be žirgų neįsivaizduojanti Jolita Levčenkienė: „Jodinėjau pirmą ir paskutinį kartą“

Utenoje gyvenanti tautodailininkė, kuriai prieš penkerius metus buvo suteiktas meno kūrėjo statusas, Jolita Levčenkienė (Gradauskaitė) pirmą personalinę parodą surengė 2007-aisiais. Šiandien menininkės, tapančios paveikslus ant drobės, mezgančios riešines, kuriančios keramikos dirbinius bei sutažo papuošalus, kraityje jų – kelios dešimtys. Šventiniam maratonui intensyviai besirengianti meno kūrėja, daugelyje savo darbų vaizduojanti, jos įsitikinimu, tobuliausią gyvūną (žirgą), „Utenos dienai" atskleidė, kad didžiausiu įvertinimu laiko ne padėkas ar apdovanojimus, o žmones, kurie žavisi jos kūryba.

Taisykles laužyti mėgstanti uteniškė kuria „iš savęs“

Ne paslaptis, kad didelė dalis jaunosios kartos atstovių nesidomi močiučių, mamų užsiėmimais – rankdarbiais, neturi noro gaminti pačios. O pasisukiojęs vyresnės kartos moterų būryje gali išgirsti, kad viena mezga, antra – neria, trečia – karpo, ketvirta... Ir taip be galo... Dažna iš jų neapsistoja ties viena sritimi, pavyzdžiui, jei neria, tai, žiūrėk, ir mezga, jei velia, tai, žiūrėk, ir siuva... Barbe devyndarbe galima tituluoti ir uteniškę tautodailininkę, vaikų lopšelio-darželio „Saulutė" auklėtoją Aušrą Būgienę, savo dirbiniais stebinančią artimuosius bei bendradarbius, o karpiniais – ir didesnę auditoriją.

Žydrūnė Pažusienė: kad galėtum tobulėti, turi mokėti pripažinti savo klaidas
  • AutoriusJurgita ULKIENĖ
  • Priedai18 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Žydrūnė Pažusienė: kad galėtum tobulėti, turi mokėti pripažinti savo klaidas

Keramikei Žydrūnei Pažusienei gyvenimas tikrai nepagailėjo sunkių išbandymų. Palaidojo tėvelį, sesę, du savo per anksti gimusius vaikus, močiutę ir visai neseniai – vyrą. Gal todėl iš linksmos bei energingos moters teliko tik šešėlis liūdesio sklidinomis akimis. Ir gal dėl to dabar, vos pravėrusi savo dirbtuvės duris, jas ir vėl uždaro... Bet norisi tikėti, kad gal ne dabar, gal vėliau, bet būtinai kada nors iš naujo gyvenimo džiaugsmu suspindės Žydrūnės akys, rankos kurs grožį iš molio ir ryškiomis glazūros spalvomis sutviskės nuostabūs keramikos dirbiniai. O kol kas moteris ramiai dirba mylimą darbą – moko neįgalius vaikus ir suaugusiuosius lipdyti iš molio ir taip padeda šiems gyvenimo nuskriaustiems žmonėms turtinti savo vidinį pasaulį, atrasti ramybę.

Renovacijos lyderis Utenos regione – Ignalinos rajonas

Visiems Lietuvos miestams ir rajonams yra sudarytos vienodos sąlygos atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius. Kaip teigė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai, iš esmės viskas priklauso nuo kiekvieno miesto atsakingos už renovaciją institucijos iniciatyvos ir, žinoma, pačių gyventojų. Utenos regionas niekuo nesiskiria nuo kitų Lietuvos regionų – miestuose renovacija vyksta sparčiais tempais ir pastolius bei plušančius darbininkus galima aptikti beveik kiekviename mikrorajone.

Vilnos krautuvėlę įkūrusi kuktiškietė vėlimo amato paslapčių po devyniais užraktais nelaiko

Ne vieną veiklos sritį išmėginusi meniškos sielos kuktiškietė Edita Kaniušėnienė šiandien daugiausia savo dėmesio ir laiko skiria liepos mėnesį duris atvėrusiai nuosavai vilnos krautuvėlei „Veliam". Optimizmo nestokojanti verslininkė ne tik prekiauja pačios veltais gaminiais, bet ir rengia šlepečių bei riešinių vėlimo kursus. Prie puodelio kvapnios arbatos jaukiai įrengtos krautuvėlės savininkė „Utenos dienai" papasakojo apie verslu virtusį pomėgį ir atskleidė, kad vilnos vėlimas – daug fizinių jėgų bei kantrybės reikalaujantis, tačiau labai įdomus darbas, kuriame nėra monotonijos.

Kalvio plaktuku mosuojantį uteniškį labiausiai džiugina kūrybinė laisvė
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai16 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Kalvio plaktuku mosuojantį uteniškį labiausiai džiugina kūrybinė laisvė

Metalo apdirbimo įmonėje dirbantis Benediktas Rūkas laisvalaikiu puoselėja vieną seniausių amatų – kalvystę. Radęs laisvą minutę jis skuba į kieme stovintį nedidelį garažą, kuriame metalines idėjas, užgimusias galvoje, paverčia kūnu. Ne vienus metus aviamodeliavimui paskyręs 26-erių uteniškis menine kalvyste susidomėjo besimokydamas suvirintojo amato. Savo kūrybinį kelią nuo židinio žarsteklių bei metalinių rožių gamybos pradėjęs jaunasis kalvis šiandien imasi ir gerokai sudėtingesnių darbų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:4735
Vakar apsilankė:4644
Šią savaitę apsilankė:13701
Šį mėnesį apsilankė:42468
Viso (nuo 2015-02-16):9305430
Šiuo metu naršo:
75
2018-12-12
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!