Pedagogai – darbų mokytojai

Tauragnai pasižymi medžio meistrais – buvusiais ir esamais. Apie ypač gabius savo amato meistrus knygoje „Tauragnai” rašė Elvyra Straševičienė.

Liaudies meistras Mykolas Bikus (1922–2016 m.) potraukį medžiui įgijo pradinės mokyklos pamokose iš savo mokytojo Balio Plungės. Mokytojas, pastebėjęs vaiko gabumus, siūlė sūnų leisti į tolesnius mokslus. Deja, būsimajam meistrui teko mokytis savarankiškai.
Plačiau su medžio savybėmis susipažino dirbdamas Tauragnų vidurinėje mokykloje darbų mokytoju. Padėjo rengiami darbų mokytojų kursai. Juose M. Bikus susipažino su prityrusių mokytojų darbais, išgirdo specialistų patarimų. Išmoko apdoroti stiklą, akmenį, metalą. Labiausiai pamėgo ir kruopščiai atlikdavo smulkius medžio darbus. Buvusio mokytojo būstą puošia paties meistro sukonstruoti ir pagaminti baldai. Dėmesį patraukia išardomas, sumontuotas iš 50-ies medžio gabalėlių stalas, langų užuolaidų, liaudiški ornamentai, surinkti iš smulkučių medžio šakelių, paveikslas-rankšluostinė, suklijuota iš azotu drėkintų ir druska fiksuotų beržo gabalėlių. Meistro gaminti paveikslų rėmeliai, dekoratyvi žvakidė, iš medžio gabalėlių sumontuotas Sausio 13-osios atminimo paminklas. Lietuvos nepriklausomybei skirti darbai buvo eksponuoti ne vienoje parodoje.
Savomis rankomis pasistatė gyvenamąjį namą. „Tauragnai – darbštuolių žmonių kraštas. Medelį po medelio vežėmės ir statėmės“, – prisiminė mokytojas.
Miestelio daugiabučiame gyvena ilgametis Tauragnų vidurinės mokyklos mokytojas Bronius Slapšys (gim. 1928 m. Vyžuonėlių kaime ir beveik 40 metų pragyvenęs Tauragnuose). Biologas, baigęs Vilniaus pedagoginį institutą, bet medžio darbai patraukę. Gal paveldėta. Mat Broniaus tėvas buvo kalvis, vienas iš dėdžių (tėvo brolis) – stalius, kitas – batsiuvys. Visa kapela amatininkų, išmokiusių Bronių vyriškų darbų.
1958 m., pradėjęs dirbti Tauragnų vidurinėje mokykloje darbų mokytoju, dirbtuvėse terado tik du obliukus ir obliavimo lentą. Tai buvusi apie 2 m ilgio lenta su „kregždės uodega“ (trikampio formos lentele-atrama), prikalta viename lentos gale. Tokiose dirbtuvėse mokytojui sunkiai sekėsi vykdyti mokymo užduotis: klasėje mokinių daug, o obliukai tik du. „Vienas brūkštelėja, kitas, o visa klasė stovi, – taip ir praeina pamoka“, – prisiminė mokytojas.
Po truputį, mokinių padedamas, mokytojas savomis rankomis įrengė dirbtuves. Medžiagomis kabineto įrangai aprūpino rajono švietimo skyrius. Nemažai įrankių nusipirko ir pats mokytojas. „Lendi, prašai, savais nuperki“, – atsiminė mokytojas.
Per tuos metus dirbtuvės buvo kraustomos iš pastato į pastatą. Buvo net trijuose pastatuose. Galiausiai įrengtos pagal visus švietimo skyriaus reikalavimus: universalūs darbastaliai, pritaikyti ir medžio, ir metalo darbams, 18–20 darbo medžiui apdoroti vietų. Mašinų skyrius buvo įrengtas kitoje dirbtuvių patalpoje. Mokykla turėjo trejas tekinimo stakles.
Vykdant mokymo programą, būdavo, trys mokiniai tekina, kiti dirba kitokius metalo darbus. Darbų pamokos buvo dvejinamos – dirbama dvi pamokas iš eilės. Pamokose mokiniai tekino durų rankenėles, įvairias figūrėles, žvakides. Ištekindavo taip, tarsi jos būtų nikeliuotos. Daug nuveikta per medžio pjaustymo, deginimo, raižymo darbų pamokas. Apie tai byloja mokyklos koridoriuose kabantys stendai, reklaminės lentos, gėlių vazonėliai ir kt. Mokiniai savo dirbinius ne kartą demonstravo rajone, o geriausi jų buvo eksponuojami šalies parodose. Pasižiūrėti dirbtuvių, susipažinti su mokinių darbo organizavimu atvykdavo ekskursijų iš Utenos. „Šiandien, – mokytojas giliai atsiduso, – mokykla nebe ta, mokiniai nenori dirbti. Dirbtuvės suprastėjo, įrankiai sudilo, sulūžo, išsibarstė.“
1990 m. mokytojas išėjo į pensiją. Tačiau pedagogui, amžių išdirbusiam mokykloje, širdį skauda dėl jaunimo ateities, tarsi kirminas graužia sprendžiamos ir neišspręstos pedagoginės problemos. 

Parengta pagal knygą „Tauragnai“ 

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas