„Taurapilyje“ gimsta išskirtiniai mezginiai
Projektai„Taurapilyje“ gimsta išskirtiniai mezginiai
2016 spalio 10, Pirmadienis 09:52

„Taurapilyje“ gimsta išskirtiniai mezginiai

„Taurapilyje“ gimsta išskirtiniai mezginiai
  • 8 foto

Pomėgį megzti prieš trejus metus verslu pavertusi jauna uteniškė Dalia Michailovienė – viena iš kūrybinių industrijų centro „Taurapilis" rezidentų. Išleidusi dukras į mokyklą moteris kiekvieną rytą skuba į pirmame neseniai atnaujinto pastato aukšte įsikūrusią tekstilės studiją, kurioje kol kas šeimininkauja viena. Nedidelėje patalpoje yra viskas, ko reikia norint įgyvendinti klientų, kurių šiandien tikrai netrūksta, pageidavimus. Čia gimsta stilingi megztiniai, suknelės, šalikai, paltai. Kūrybinga mezgėja „Utenos dienai" papasakojo, kodėl pasuko nuosavo verslo keliu, atskleidė, kas jai teikia didžiausią laimę.

Ar seniai mezgate?

Mezgu nuo ankstyvos paauglystės. Šio amato išmokau savarankiškai. Besimokydama mokykloje lankiau dizaino būrelį, mėginau siūti, siuvinėti kryželiu, tačiau niekas manęs nesudomino taip, kaip mezgimas. Be vargo galėdavau nusimegzti sau kojines ar megztinį.

Kada Jūsų pomėgis peraugo į verslą?

Baigiau maisto pramonės darbuotojo mokslus. Septynerius metus dirbau „Utenos mėsoje" meistre, meistre-technologe. Šaltis pakenkė mano rankoms, todėl teko iškęsti operaciją. Privalėjau rinktis – darbas ar sveikata. Metus „stovėjau" darbo biržoje, tačiau per tą laiką nesulaukiau jokių pasiūlymų. Savarankiškos darbo paieškos taip pat buvo nesėkmingos. Utena yra Utena... Reikėjo kažko imtis, tad nusprendžiau įsigyti nepigiai kainavusią mezgimo mašiną ir pradėti megzti pagal individualius užsakymus. Jei ne vyro, kuris dirba Norvegijoje, finansinė parama, tikrai nebūčiau nieko pradėjusi.

Ar sunku buvo išmokti naudotis mezgimo mašina?

Visko išmokau pati – gilinausi į naudojimosi instrukciją, skaičiau knygas. Labai daug naudingos informacijos radau internete, svetainėje „YouTube". Kol išmokau normaliai dirbti su mezgimo mašina, praėjo metai. Utenoje mažai kas turi geras mezgimo mašinas, dauguma vis dar naudojasi senomis „nevomis", kurios, mano manymu, savo jau atgyveno.

Kaip viskas klostėsi pirmaisiais Jūsų veiklos metais?

Iš pradžių dirbdavau namuose, netgi buvau tam paaukojusi vieną kambarį. Pirmaisiais metais viskas klostėsi sudėtingai, buvo labai sunku susirasti klientų. Publikavau skelbimus laikraščiuose, bet tai žmonių nepriviliojo. Atrodė, kad jiems niekas neįdomu. Dabar jokių skelbimų nebededu, žinia apie mano veiklą sklinda iš lūpų į lūpas. Pastebiu, kad dauguma žmonių bijo pirmo apsilankymo, tačiau tie, kurie ateina vieną kartą, dažniausiai sugrįžta. Džiaugiuosi, kad yra draugų, kurie mane visada palaiko ir skatina žengti pirmyn. Šiuo metu darbo turiu mažiausiai trims savaitėms į priekį. Tam, kad visi norintieji galėtų pamatyti mano mezginius, sukūriau feisbuko puslapį „Mezgimo manija".

Kada įsikūrėte kūrybinių industrijų centro „Taurapilis" tekstilės studijoje?

Nuomotis patalpas „Taurapilyje" pradėjau šių metų pradžioje. Tam, kad nebereikėtų siūti mezginio dalių rankomis, paramos siuvimo mašinai įsigyti nusprendžiau kreiptis į Utenos rajono savivaldybę. Ten mane informavo, kad kūrybinių industrijų centre įrengta tekstilės studija stovi tuščia. Atėjusi čia radau visą būtiniausią įrangą – kompiuterinę mezgimo mašiną, manekenus, pakabas ir t. t.

Kam ir ką mezgate?

Neišskiriu vieno segmento – priimu visus, kurie ateina. Dažniausios mano klientės – moterys, vyrus galėčiau suskaičiuoti ant rankų pirštų. Mezgu, galima sakyti, absoliučiai viską: nuo vaikiškų kepurių, šalikų-movų, paltukų, kombinezonų iki moteriškų megztinių, suknelių, skraisčių. Kartais sulaukiu pageidavimų numegzti ką nors virbalais, tačiau šiuo metu tam visai neturiu laiko, todėl tokių klientų prašau ateiti vasarą. Esu mezgusi vaikiškas sukneles krikštynoms, Pirmajai komunijai, tačiau kurti vestuvinės suknelės man dar neteko.

Kokius siūlus naudojate? Kur juos perkate?

Pačius įvairiausius – nuo moherio iki alpakos pusvilnės ar merino vilnos. Bene brangiausia yra kašmyro vilna. Jos kilogramas kainuoja apie 200 eurų. Moherio kilogramo kaina gali svyruoti nuo 30 iki 80 eurų. Dauguma klientų renkasi pigiau kainuojančius siūlus, tačiau tai nereiškia, kad tokie drabužiai prasčiau nešiojasi. Internetu siūlų neužsisakinėju, prieš įsigydama noriu matyti, kokia jų tikroji spalva. Siūlus perku Vilniuje, Anykščiuose, Panevėžyje, Marijampolėje.

Kaip klientams patariate prižiūrėti megztus drabužius?

Žinoma, megztus drabužius reikėtų skalbti tik rankomis. Tiesa, būna, kad ir pati skubėdama įmetu vaikų megztukus į skalbimo mašiną ir išimu susitraukusius (šypsojosi). Gerai, kad turiu kam tokius drabužius atiduoti.

Jūsų šeimos nariai mėgsta vilkėti megztus drabužius?

Taip. „Apmezgu" ir vyrą, ir brolį, ir dukras, kurių vienai aštuoneri, kitai – dešimt metų.

Ar prekiaujate savo mezginiais internete?

Kol kas nematau prasmės imtis internetinės prekybos. Internete ir taip visko pilna... Vasarą, kai turiu daugiau laisvo laiko, primezgu skirtingų modelių drabužių, kad į studiją užsukę klientai turėtų iš ko rinktis.

Kur semiatės idėjų?
Į Lietuvą mados ateina daug vėliau, todėl nuvykusi pas vyrą į Norvegiją stengiuosi apeiti kuo daugiau drabužių parduotuvių. Norvegai mėgsta dėvėti megztus drabužius, tačiau šie kainuoja labai brangiai. Kai buvau nuskridusi į Norvegiją ilgesniam laikui, norėjau įsigyti vietinėje parduotuvėje siūlų ir virbalų, kad laukdama iš darbo grįžtančio vyro galėčiau kažką panarplioti, bet išvydusi kainas nuo pirkinių susilaikiau. Idėjų semiuosi ir užsienio internetiniuose puslapiuose. Šiuo metu „ant bangos" megztiniai, kurių nugara ilgesnė nei priekis, ilgos užmetamos liemenės.

Ar teko išgirsti priekaištų, kad Jūsų parduodama produkcija – per brangi?

Priešingai – visi nusistebi, kad drabužius parduodu palyginti pigiai. Jeigu savo gaminiais prekiaučiau internete, žinoma, kad kaina būtų gerokai didesnė, nes reikėtų mokėti už puslapio administravimą, etikečių gamybą, įpakavimą, siuntimą ir pan. Dabar žmonės prekę gauna iš pirmų rankų. Kaina priklauso nuo mezginio sudėtingumo, sunaudojamų siūlų rūšies ir kiekio. Pavyzdžiui, vyriškas megztinis kainuoja apie 20, moteriška suknelė – 30 eurų. Mano parduodamus drabužius puošia odiniai „Mezgimo manijos" logotipai, kuriuos gamina viena Utenoje veikianti įmonė.

Ar Jums patinka nerti vąšeliu?

Nerti moku, bet nemėgstu. O štai megzti man patinka net pačius sudėtingiausius modelius. Kuo sunkiau, tuo įdomiau. Nemėgstu monotonijos, todėl tikrai nenorėčiau nuolat megzti to paties modelio gaminių.

Kelintą valandą praveriate tekstilės studijos duris?

Esu pati sau šeimininkė, galiu čia ateiti kada noriu. 8 val. ryto beveik visada jau būnu darbe. Kartais, kai reikia užbaigti mezginį ar jį pataisyti, dirbu ir namuose. Klientai, kurie neturi galimybių atvykti į studiją, atvažiuoja pas mane į namus.

Ar būna minučių, kai į mezgimo mašiną ar virbalus nenorite net žiūrėti?

Dažniausiai taip atsitinka tada, kai turiu daugiausia darbo, pavyzdžiui, prieš Kalėdas. Žmonės nori per šventes gražiai pasipuošti, dovanoti megztus gaminius savo artimiesiems. Žinoma, visi tikisi užsakymą atsiimti kuo greičiau, todėl tenka paplušėti. Paprastai savo mezginio klientai laukia tris savaites, mėnesį.

Kuo Jus žavi darbas, kurį dirbate?

Man patinka kūrybinė laisvė. Džiaugiuosi, kad pomėgis sutampa su darbu.

Kaip pailsite nuo mezgimo?

Važiuoju į kaimą, su vaikais nueiname į kiną. Kartais labai sunku pasakyti sau „stop". Sekmadieniais stengiuosi į studiją neiti, reikia pasilikti bent vieną dieną namų ruošos darbams atlikti. Vasarą ieškau progos nuvažiuoti prie jūros ar aplankyti vyrą, tačiau ne visada pavyksta.

Kaip manote, ar kiekvienas žmogus gali išmokti megzti?

Esu įsitikinusi, kad bet kokiam darbui žmogus turi turėti potraukį. Priešingu atveju rezultatas tikrai nedžiugins. Dauguma žmonių išmoksta megzti, bet ši veikla jiems greitai nusibosta. Kartais klientai man atneša pradėtą mezginį, kurio patys neįstengia pabaigti.

Pasidalykite ateities planais...

Kol kas esu patenkinta tuo, ką turiu šiandien. Artimiausiu metu norėčiau įsigyti siūlų vyniotuvą.

Dalios Michailovienės asmeninio archyvo nuotr.

Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Deimantė KAZOKAITĖ
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Paveikslėlių galerija

  • Click to enlarge image 10406371_602966036474128_7000929048666734818_n.jpg
  • Click to enlarge image 13726727_875207569249972_2260054744396199127_n.jpg
  • Click to enlarge image 13754498_875206405916755_4485229847241428693_n.jpg
  • Click to enlarge image 13769515_875207805916615_1622255539047599627_n.jpg
  • Click to enlarge image 13770295_875208005916595_6963277308593390410_n.jpg
  • Click to enlarge image 13781725_875206539250075_1574139624536683242_n.jpg
  • Click to enlarge image 13781853_875207015916694_5265098308308951846_n.jpg
  • Click to enlarge image 13782084_875207485916647_6283884512061476961_n.jpg
  •  

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Sėlės kaime sėliai galbūt niekada ir negyveno (II)

    Penki kilometrai už Tauragnų, važiuojant Kirdeikių link, yra galimai sėliškos kilmės vardu pavadintas kaimas – Sėlė. Ankstesniu pavadinimu vietinių tebevadinamo kaimo gyventojai atsimena anuometę Sėlą buvus ne tik didelę, bet ir linksmą, pilną jaunimo. Čia nuolat būdavo rengiami šokiai, lenktyniaujama Tauragno ledu. Mokytoja Jadvyga Bivainienė visoje apylinkėje buvo žinoma dėl rengiamų klojimo teatro vaidinimų.

  • Lietuvoje pradėtas įgyvendinti projektas „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“

    Europos ekonomikos pažangos strategijoje „Europa 2020“ ir pavyzdinėje iniciatyvoje „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ įtvirtintas tikslas 2020 m. visiems europiečiams turėti galimybę naudotis didesnės kaip 30 Mb/s spartos interneto ryšiu. Siekdama šio tikslo viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ 2018 m. pabaigoje pradėjo įgyvendinti projektą „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“. Projektu siekiama sudaryti prielaidas gyventojams prisijungti prie naujos kartos prieigos tinklo teritorijose, kurių šiuo metu nedengia naujos kartos prieigos infrastruktūra ir minėtos infrastruktūros plėtra privačiomis investicijomis nėra numatyta.

  • „Erasmus+“ programos projektas mokykloje-vaikų darželyje „Varpelis“

    Utenos mokyklos-vaikų darželio „Varpelis" bendruomenė kartu su dar penkiomis Europos Sąjungos šalimis pastaruosius dvejus metus dalyvauja „Erasmus+" programos tarpmokyklinių strateginių partnerysčių projekte „Už žaliuojantį pasaulį: leiskime vaikams veikti", kurio tikslas – nuo mažens vystyti socialinį bei verslumo ugdymą, skatinti vaikus atsakingai veikti, supažindinti su aplinkos apsaugos bei sociokultūrinėmis problemomis, ugdyti įvairias vertybes ir verslumui reikalingas savybes, tokias kaip pasitikėjimas savimi, atkaklumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas, atsakingumas, savarankiškumas ir komandinė dvasia.

  • Gražvydė Janina Daujotienė: „Savo profesiją myliu ne tik žodžiais, bet ir visa širdimi“

    Apie menininkę Gražvydę Janiną Daujotienę, odinių dirbinių kūrėją, buvo rašyta ir dar bus rašoma ne kartą, todėl tikriausiai daugelis jau puikiai žino, kad moters senelis buvo batsiuvys bei odininkas. Taigi ji greičiausiai būtent iš jo paveldėjo pomėgį dirbti su oda. Šį kartą į menininkę norėjosi pažvelgti naujai, kitaip. Itin jautrios sielos pašnekovė pastebimai jaudinosi viso pokalbio metu, bet vis tiek spinduliavo meile bei atsidavimu savo profesijai ir kūrybai, kurios paslaptis bei žinias dabar stengiasi perduoti Utenos regioninio profesinio mokymo centro mokiniams. Kūryba nelieka pamiršta, ji visada kažkur šalia – tai ruošimasis parodoms, mielos dovanėlės gamyba artimam žmogui ar tiesiog prisilietimas prie odos po darbo.

  • Liną įsimylėjusiai auksarankei kūrėjai būtina saulė

    Jei imtumėmės trumpai peržvelgti Editos Kušleikienės kūrybos ratą, ko gero, tai nelabai pavyktų. Šios šiltos, kūrybiškos bei energingos moters pomėgių ir kūrinių gausybėje – išskirtinės sagės-mergytės, papuošalai, paveikslų tapyba, vilnos vėlimas, juostų pynimas, butelių dekoravimas, interjerinės lėlės, dekupažas, karpiniai, drabužių kūrimas, ir visa tai ji daro su didele meile, polėkiu, labai meniškai bei išradingai. Tačiau vieną savo kūrybos kertelę Edita laiko pasilikusi tik sau – tai rankdarbiai iš lino. Nors pati sakė, kad susidomėjusių daug ir tikrai galėtų grožį iš lino dalyti ir kitiems, kol kas ji nesiryžta to daryti. Bent kol kas... Apie šį lietuvių liaudies dainomis apdainuotą ir išgirtą pluoštą menininkė galėtų kalbėti valandų valandas, dalijamės šiuo pokalbiu su „Utenos dienos" skaitytojais.

  • Uteniškė dailininkė peizažą vadina savo dienoraščiu

    Dailininkės Reginos Skomskienės (Steponavičiūtės) teigimu, turint valandėlę laisvo laiko nėra nieko smagiau, nei pabėgti nuo kasdienybės – suradus akims malonų gimtojo krašto vaizdą, pasitiesti baltą popieriaus lapą, švelniais pieštuko kontūrais brūkštelėti pagrindines piešinio linijas, paskui teptuku jį aptaškyti vandeniu ir, paletėje maišant dažus, skaidriais sluoksniais tapyti peizažą. Tapybą akvarele menininkė apibūdina kaip žaismingą ir nenuspėjamą užsiėmimą. „Besiliedami dažai sukuria naujų atspalvių, netikėtų dėmių, formų ir linijų. O jei liejant akvarelę saulę užstoja debesys, pakyla vėjas ar ima lyti, supranti, kad ne tik nuo tavęs priklauso, ar peizažas bus vykęs", – sakė kūrėja, neseniai uteniškiams ir miesto svečiams pristačiusi autorinių darbų parodą „Gimtojo krašto peizažai".

  • Neįprastų pomėgių turintis uteniškis sako gyvenantis taip, kaip nori

    Utenos rajono tautodailininkų būrį neseniai papildė jaunas (29 m.) aplinkosaugininkas Domantas Žilėnas. Baltų kultūra ir religija besidomintis uteniškis bene vienintelis Utenos krašte kaladėlėmis veja vytines juostas, kurios Lietuvoje žinomos nuo IV amžiaus. Šio amato savarankiškai išmokęs vyras geba valdyti ir adatą – siuva archeologinius kostiumus, kuriais puošiasi per įvairias šventes. Tačiau šis pokalbis – ne tik apie tai.

  • „Gimtojo krašto peizažai“: kas širdyje, tas ir ant popieriaus...

    Gegužės 5 dieną Utenos kultūros centro (UKC) dailės galerijoje atidaryta visą mėnesį iki birželio 7-os veiksianti uteniškės Reginos Steponavičiūtės-Skomskienės akvarelių paroda „Gimtojo krašto peizažai". Susitikti su jų autore ir pasidžiaugti pirmąja jos personaline paroda svarbiausioje miesto dailės ekspozicijų erdvėje panoro nemažai uteniškių.

  • Genovaitė Adiklienė: „Kūryba suteikia man galimybę keliauti“

    Panevėžyje gimusi ir augusi tautodailininkė Genovaitė Adiklienė jau bemaž pusę amžiaus gyvena Utenoje. Šiame mieste kartu su šviesaus atminimo sutuoktiniu Kazimieru, kuris kūrybiniu keliu, priešingai nei jo žmona, ėjo vos kelerius metus, užaugino sūnų ir dukrą, sulaukė penkių anūkų. Dar vaikystėje dailės konkursuose laurus skindavusi garsi mūsų krašto kūrėja, visą gyvenimą dirbusi pedagoge ikimokyklinio ugdymo įstaigose, šiandien ne tik tapo, bet ir lipdo iš molio švilpynes – tęsia vyro pradėtus darbus. Šventiniame „Utenos dienos" numeryje – pokalbis su neseniai 70-ies metų jubiliejų atšventusia energingąja menininke apie teatro užkulisiuose prabėgusią vaikystę, ilgametę pedagoginę veiklą bei neblėstančią aistrą kurti ir keliauti.

  • Danius Galiauskas: „Dailė – tylus menas“

    Kuklus, nemėgstantis girtis, jautrus ir talentingas... Toks įspūdis susidarė pabendravus su dailininku, Utenos dailės mokyklos mokytoju Daniumi Galiausku, kurį galima vadinti Mokytoju iš didžiosios raidės, nes jį myli vaikai, o mažesnieji vadina ne bet kaip – dailininku. Sakosi save realizuojantis bendraudamas su vaikais, todėl tapybą pasilikęs kaip laisvalaikio užsiėmimą ir šioje srityje didelių aukštumų nesiekiantis. Visgi dailininko paveikslai išgyventi, juose atsispindi brandumas, išbaigtumas ir meilė gamtai.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:7342
Vakar apsilankė:7335
Šią savaitę apsilankė:56058
Šį mėnesį apsilankė:122787
Viso (nuo 2015-02-16):11093518
Šiuo metu naršo:
88
2019-09-15
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!