Vilučių kaime gyvos senosios tradicijos

Esame įpratę, kad lietuvių taip mylimi gandrai, kasmet artėjant žiemai, pakelia sparnus šiltųjų kraštų link. Šiemet sugrįžtančių ilgakojų laukimas – kaip niekad prailgo. Gandrų sutiktuvių proga vieną balandžio popietę Vilučių kaimo (Užpalių sen.) bendrijos salėje aidėjo tradicinė pavasario sutiktuvių šventė – Blovieščiai.

Anot etnologų, Blovieščiai – dviguba šventė, švenčiama kovo 25-ą. Bažnyčioje tądien minimas Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai, o kaimo žmonės džiaugiasi sulaukę parskridusių gandrų. Vilučių kaimo bendruomenė – bene vienintelė Utenos rajone, kasmet švenčianti daugelio seniai pamirštas Gandrines. „Blovieščiai – taip pat ir prosenoviški Naujieji metai. Gaila, kad žmonės šią šventę nugramzdino į praeitį. Mes stengiamės paminėti ir kitas senoviškas šventes: Bičkopį, Dagos dieną, sėjos pabaigtuves. Blovieščius minime jau mažiausiai dešimt metų”, – pasakojo Vilučių laisvalaikio salėje dirbanti bendruomenės pirmininkė Nijolė Petrusevičienė.
Pavasario sutiktuves prasmingomis eilėmis apie bundančią gamtą atidarė Marija Šermukšnienė (Mikasė). Šventėje dalyvavo ne tik Vilučių, bet ir Mikėnų, Kišūnų, Duokiškio (Rokikškio r.) gyventojai. Svečiai nuo Užpalių, moterų ansamblis „Gija” (vadovė Nijolė Navikienė), visus susirinkusius pakvietė sudainuoti bendrą dainą, kuriai brandos suteikė dainingi publikos vyrai. „Sulaukėm gandrų, varnėnų ir visų kitų paukštelių. Širdį džiugina saulutės spinduliai, pražydo žibutės, plukės krauna pavasario žiedus, skleidžiasi ievos, vienu žodžiu – tikras pavasaris! – sveikino pasakorės Daratos vardu pagarsėjusi N. Petrusevičienė. Blovieščių šventės vinimi tapo dramos kolektyvo suvaidintas gyvenimiškas vaizdelis „Močiute, kukū”, kurio premjera Kovo 11-osios proga įvyko Ilčiukuose (Užpalių sen.). Dosni močiutė (M. Šermukšnienė), gavusi pensiją, per vieną dieną ją išdalijo godiems giminaičiams, turintiems laiko aplankyti senolę tik tada, kai ši turi, ką jiems duoti. Gudri paštininkė, vos atnešusi pinigų, paragino prasitęsti laikraščio prenumeratą. Vėliau užsuko ekskursijai pinigų neturinčios anūkės, už dosnų atlygį pažadėjusios nudirbti visus ūkio darbus. Vos tik spėjus išeiti patenkintoms anūkėms, laišku nešina sugrįžo paštininkė. Pasirodo, išlepintas sūnelis guodžiasi norįs pakelti sparnus į emigrantų rojų – Angliją, bet reikia, kad motina sušelptų kelionei ir gyvenimo pradžiai. Neatsiliko ir martelės – viena guodėsi mylimai karvutei buliaus negalinti parūpinti, antra, atseit vyrą norinti pas gydytojus nuvežti, bet benzino bakas ištuštėjęs, o ir į vaistinę nėra ko eina tuščiomis kišenėmis. Daugiausia juoko salėje buvo girdėti pasirodžius stikliuko nevengiančiai močiutės kaimynei. Šioji susigalvojo galybę bedieviškų priežasčių pinigams išmonyti, bet, deja, jai nieko nebeliko, todėl buvo senolės paraginta nebevargti. N. Petrusevičienės režisuotas spektaklis atskleidė karčią šių dienų tiesą: kai biednas – tai niekam nereikalingas, kai turtingas – tai visų draugas…
Mikasė su Darata – ne iš kelmo spirtos pasakorės, žinančios, kaip bendrauti su publika, kad ši renginį prisimintų ilgai. Neišskiriamos draugės surengė Blovieščių svečiams smagią viktoriną – prigalvojo suktų klausimų apie pavasario darbus. Atsakyti tikrai nebuvo paprasta – reikėjo būti originaliems ir šmaikštiems. Arčiausiai tiesos buvę žiūrovai neliko tuščiomis rankomis: kas ridikus galės sėti, kas burokus ar agurkus rudenį valgys. Pamankštinusios susirinkusiųjų smegenis, pasakorės atskleidė pagrindinę priežastį, dėl kurios gandrai šiemet taip ilgai neparskrido į gimtinę. Esą skrisdami ne vienas snape gabeno krovinį, o su juo reikia pereiti muitines, įvairius patikrinimus. „Mielas gandre, dėkavojam tau už dovanas. Turbūt teko tamstai daug turgų apkeliaut ir nemažai derėtis, pakol jas išrinkai. Širdingai ačiū, tau, mielas, linkim geras vasaras, daug varlių ir gerą pasibuvimą tėviškėj. Dėkingi tėveliai, sesės, broliai, močiutės, seneliai ir visi vilutiškiai”, – dėkavonę gandrui skaitė Darata. Pasakorės nuoširdžiai sveikino Pačevų šeimą iš Kišūnų kaimo, susilaukus dukrytės Viltės, linkėdamos jai užaugti sveikai ir tvirtai kaip liepai. Vos mėnesio sulaukusi mergytė, užliūliuota armonikos melodijų, ramiai snaudė lopšyje. Darata džiaugėsi, kad stiprus gandras Aulelių kaimui (Anykščių r.) atnešė mažylį Matą.
„Sveiki gyvi, kaimynai. Niekur mūsų teip nemyli ir teip gražiai nepristata kaip Vilučias. Nors ir sutrupėjį, subirėjį, vargų suėsti, ale vis tiek atvažiavam jūsų aplankyte”, – prisistatė Giedrė Dagienė (Duokiškio dainos mylėtojų kolektyvo vadovė ). Duokiškėnė papasakojo smagią istoriją apie veltėdį piemenį, pas ūkininką tarnavusį. Kaip paaiškėjo, tas piemuo – jaunasis pasakorius iš Duokiškio Saidas Lakačauskas. Berniukas savo šmaikščiu pasakojimu nepaliko nė vieno abejingo – visi taip juokėsi, kad net langai barškėjo. Išties smagu, kad Blovieščiuose visi nesibodėdami savo šaknų, šmaikštavo tarmiškai.
Pavasario sutiktuvių šventėje buvo visko: ir šiltų palinkėjimų, ir smagių žaidimų, ir liaudiškų šokių bei dainų. Iš tolo švietė patenkintų žmonių šypsenos, nuoširdžios vaikų emocijos, gavus po kuklią dovanėlę. Pasibaigus šventei, visi draugiškai susėdo prie stalo, pasivaišinti naminėmis vaišėmis, o mažieji atšventė vaikų Velykėles – rideno margučius. „Taip ir sukas mūsų dienelės. Kaip sakoma, kiekvienam kiemui – savos „Mykolinės”. O gyvenimas – tai ištisa pagunda, išliksi doras tik per valios jėgą. Jo sąžinė tiktai sapne pabunda, bet jam pabudus, – vėl toji užmiega. Ir viskas yra gerai, kas gerai baigiasi… Gyvenkime, džiaukimės, ir, lai būna žuvims – vanduo, paukščiams – oras, o žmogui – visa žemė”, – visiems linkėjo N. Petrusevičienė.

Autorės nuotr.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas