Ūkiniame pastate prieglobstį rado ir žmonės, ir arkliai
ProjektaiŪkiniame pastate prieglobstį rado ir žmonės, ir arkliai
2015 vasario 02, Pirmadienis 11:20

Ūkiniame pastate prieglobstį rado ir žmonės, ir arkliai

Ūkiniame pastate prieglobstį rado ir žmonės, ir arkliai

1847 m. inventorizuojant Užpalių dvaro sodybą buvo aprašyta 10 statinių, tarp kurių, be pagrindinio – administratoriaus – namo, minimas ir ūkinis pastatas, kuriame glaudėsi ir žmonės, ir gyvuliai. Šiandien šia pastatas yra išlikęs, tačiau nenaudojamas. Pastato savininkė – garsi Užpalių krašto žirgininkė Viktorija Jovarienė.

V. Jovarienė teigė Kultūros paveldo registre esantį pastatą pirkusi už 12 tūkst. litų. „Anais laikais tai buvo dideli pinigai. Reikėjo ir paskolą pasiimti", – pasakojo V. Jovarienė tvirtindama, kad kažkada norėjo pastate įkurdinti žirgus, nes turėjo jaunųjų žirgininkų būrelį. „Viltis – didelė iliuzija, o pabuvimas su žirgais padeda ir ligotiems, ir sveikiems žmonėms, padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą, patikėti gyvenimu", – sakė žirgų mylėtoja.
Knygoje „Lietuvos valsčiai. Užpaliai" rašoma, kad 1847 m. atliktoje inventorizacijoje minimas šalia administratoriaus namo stovintis kvadrato formos (apie 20,6 x 21,6 sieksnių) diendaržis, sumūrytas iš lauko riedulių, dengtas malksnomis. Ji buvo įvertintas 450 rublių. Pastate yra penki kambariai ekonomui ir tarnautojams, sandėlis, arklidė ir šeši gyvulių tvartai. Kambariai turi septynis dvigubus langus, stovi dvi plytų krosnys; minimos dvejos durys su vidaus užraktais ir keturios be užraktų. Arklidėse ir tvartuose – ketveri dvivėriai vartai.
Pedagogas Giedrius Indrašius pasakojo, kad Užpalių dvaro sodybą 1800 m. įsigijus Pranciškui Sapiegai, imtasi statyti naujus dvaro pastatus. „Be gyvenamojo namo, pastatyto 1809 m. iš plytų, minimas „abaras" (oficina), pastatytas iš akmenų su piliastrais, karnizais, bokšteliais, su dviem butais flygelių galuose. Šis „abaras" vėliau vadinamas palivarko pastatu", – sakė G. Indrašius.
Tvartas stovi priešais administratoriaus namą, kitoje gatvės pusėje, arčiau upės. Knygoje „Lietuvos valsčiai. Užpaliai" rašoma, kad apie 1870 m. pietų korpuse iškirsti didesni langai, užstatytas antrasis aukštas, sumūrytos krosnys ir įrengta mokykla. Po 1890 m. gaisro atstatyta vienaukštė mokykla, kiemo pietvakarių kampe sumūrytas plytų priestatas. 1920–1944 m. šiame korpuse buvo valsčiaus administracija, viršaičio butas, arklidė ir „daboklė". Tvartas vienaukštis, pusiau uždaro „U" raidės plano, su diendaržiu, atgręžtu į rytus; patalpos išdėstytos viena eile. Cokolis ir sienos akmens mūro, vietomis su raudonų plytų ir tinko intarpais; dvišlaitis stogas dengtas šiferiu. Tvartas monumentalaus tūrio, fasadai ištęstų proporcijų, asimetriški; sienų ir stogo aukščių santykis apie 1:1. Originaliausi – atgręžti į rytus šoninių korpusų galiniai fasadai. Juose derinamas akmens mūras, raudonos plytos, rustuotos mentės ir vainikuojantys mediniai trikampiai frontonai, pagyvinti pusapskričiais langeliais, dekoruotais riestiniais apvadais. Šiuose fasaduose liko fryzo ir menčių dekoro fragmentai – jų skaidymas vertikaliomis įrėžomis (panašus į administratoriaus namo). Kituose išorės fasaduose (šiaurės, pietų ir vakarų) dominuoja akmens mūro sienos (vietomis skaidomos mentėmis), su įvairiais atstumais išdėstytais langais, apjuostais raudonų plytų apvadais su platesne viršutine dalimi. Vidaus kiemo fasadai lygūs, netinkuoti, su stačiakampiais langais.
Šiandien šis pastatas, liaudyje vadinamas arklidėmis, stovi tuščias. Už nepriežiūrą V. Jovarienei buvo paskirtos baudos. „Žinau, kad privalau pasirūpinti Kultūros paveldo registre įrašytu pastatu. Kreipiausi į savivaldybę, kad paremtų, bet sakė – nėra lėšų, o europinės paramos taip pat negavau, – „Utenos dienai" atskleidė V. Jovarienė. – Gal tikrai kažkam tų pinigų reikia labiau?.."
Kol statinio savininkė svarsto, kaip pasirūpinti istorinę reikšmę turinčiu pastatu, šis lyg sustingęs anų laikų liudininkas slepia už storų akmeninių sienų kažkada ten skambėjusius įvairių tautybių ir amžiaus žmonių balsus, už užkaltų langų ir jau nebevarstomų durų nekantriai trypčiojančių žirgų kanopų gaudesį... O aplink – piktžolės, vėjo suneštos ar čia pat neatsakingo žmogaus numestos šiukšlės, sudužę stiklai ir nuorūkos... Samanojančios sienos laukia atgimimo.

Jurgitos Pavilonienės nuotr. 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Kristina Kraujūnaitė-Daineko: „Visada yra planas B“

    Jau antrą dešimtmetį Danijoje gyvenantys Kristina ir Aleksejus Daineko nuolat grįžta į gimtuosius namus. Nors, kaip patys sakė, Lietuvoje jiems nebuvo suteikta galimybė atsiskleisti ir pasiekti tokias aukštumas kaip užsienio šalyje, nuoskaudos jau praeityje – į tėvynę pora sugrįžta su naujais sumanymais, kuriuos yra pasiryžusi įgyvendinti, net jei tektų sulaužyti ietis.

  • Spitrėnų dvarininkas iki šiol mena savo vaikystės vietas

    Spitrėnai – tarp miškų ir kalvų pasislėpęs Utenos seniūnijos kaimelis, 11 kilometrų nutolęs nuo Utenos ir esantis į pietryčius nuo Vaikutėnų. Jo šaknys siekia XVIII amžių, kai čia įsikūrė dvarelis, iš pradžių ėjęs iš rankų į rankas vis kitam savininkui, kol XIX amžiaus pabaigoje jį įsigijo Ksaveras Baleiša (1834–1899 m.). Nuo tada dvaras priklausė Baleišų giminei ir kaip kiekviename tokio tipo kaime būrė aplink save vietos bendruomenę. K. Baleišos anūkas Jonas Baleiša prisiminė savo vaikystę, praleistą Spitrėnų dvare, tėvus, aplink gyvenusius žmones ir Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios statybas. Vyras ne tik papasakojo ne vieną juokingą su bažnyčios statybomis, kaimu ir jo žmonėmis susijusią istoriją, bet ir pasidalijo savo nostalgiškais kūriniais apie gimtąjį kraštą.

  • Utenos dvaras dar turi slėpinių

    Apie Mariją Bilevičiūtę, tapusią maršalo motina

    Utenoje, K. Ladygos gatvėje, ten, kur prasideda Kuktiškių kelias, atokiau nuo gatvės stūkso buvęs raudonplytis dvaro rūmas, jame nuo 1926 m. įsikūrusi Utenos „Saulės" gimnazija. Pastačius naujus gimnazijos pastatus, senasis dvaro rūmas, kuriame mokėmės, liko dabar apleistame parke šiek tiek nuošaliau, pasenęs, bet orus ir išdidus su 150 metų praeitimi.

  • Mamontovo koncerto Ilzenbergo dvaro ūkyje klausėsi ir karvės

    Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Rokiškio rajone esančiame Ilzenbergo dvare praūžė kultūrinis renginys, pritraukęs daugiau nei 2 tūkst. lankytojų iš visos šalies. Šventiškai nusiteikusių svečių rudeniškas oras neatgrasė: po gamtos supamas erdves lakstė vaikai, skambėjo juokas ir muzika, kvepėjo kepamas valgis. Iškilmingas rudens sutiktuves vainikavo Andriaus Mamontovo koncertas.

  • 500 m. menančiame dvare – išskirtinis A. Mamontovo koncertas

    Rugsėjo 3 d. Rokiškio rajone, prie sienos su Latvija įsikūrusiame Ilzenbergo dvare, išskirtinį koncertą surengs vienas žinomiausių šalies atlikėjų – Andrius Mamontovas. A. Mamontovo koncertas bus pirmasis tokio masto kultūrinis renginys regione: planuojama, kad šventėje dalyvaus apie 2 tūkst. žmonių iš aplinkinių miestelių, miestų ir visos Lietuvos.

  • Ilzenbergo dvaro istoriją primins tarptautinis renginys Rumunijoje

    Jei nežinai savo praeities, tau nėra kelio ateitin. Šią mintį istorikas dr. Kęstutis Gecevičius išsiveža į tarptautinį renginį Rumunijoje, kurio temų herojė - Livija Dimšienė Majoresku, buvusi Ilzenbergo dvaro (Rokiškio r.) valdytoja. Apie šią itin žinomo Rumunijos visuomenės veikėjo, premjero Tito Livijaus Majoresku dukrą ir Ilzenbergo dvarą dr. K. Gecevičius istorinėmis žiniomis dalinsis su simpoziumo „Karo aukos: lenkų pabėgėliai ir grafienė Livija Dimšienė Majoresku", kuris rengiamas Campulungo mieste rugsėjo 1-3 dienomis totalitarizmo aukoms atminti.

  • Lopų dvaras Sirutėnuose

    Sirutėnų dvaras buvo tik už trijų kilometrų į šiaurę nuo Utenos. Jau 1774 m. jį valdė Tomašas Lappo. Lopai šį dvarą valdė ir 1784 m.

  • Leliūnų dvaro Butleriai

    Parašęs savo penkiatomę autobiografinių knygų „Už ką?" seriją, jos autorius Vladas Butleris (1887 m. Civilske–1945 m. Čekijoje) pamini, kad jų giminė kilusi iš Irlandijos (Airijos) bajorų. Jo protėvis Valteris 17 amž. pirmoje pusėje įsikūręs Lietuvoje, Kauno gubernijos ribose, į kurias tuomet įėjo ir Ukmergės (Vilkmergės pavadinimu) apskričiai priklausiusi Utena su savo valsčiais.

  • Pomarnackių dvaras Avižieniuose

    Kauno plentu už Utenos, pasiekus Jasonis ir pasukus keliu į kairę, netoliese rasime Avižienius. Avižienių dvaras ir kaimas (Leliūnų sen.) buvo netoli nuo kito – Jasonių dvaro, valdytas Pomarnackių, čia turėjusių 139 dešimtines žemės. Dvaro savininkas buvo Tadeušas Pomarnackis.

  • Degsnėnuos – Kozielos-Poklevskiai

    Gražiausias Utenos krašto paežerių vietas išsirinko į Lietuvą atsidanginę svetimtaučiai iš Lenkijos, Rusijos pakampių – prie Alaušo, Indrajo ir kitų ežerų ir upių. Aplipo mūsų senolių žemė dvarais, kaip piktšašiais; siurbė jie lietuvėlius baudžiauninkus kaip erkės ne vieną amžių. Dvarai susigrobė šimtus ir tūkstančius dešimtinių miškų, vandenų, žemės. Krauzai, Poklevskiai, Križickiai, Pilsudskiai, Veriovkinai ir virtinės kitų. Buvo jie dauguma Romos katalikai ir bažnytinėse knygose, dokumentuose pasirašinėjo sudvigubintomis lenkiškomis, rusiškomis raidėmis fon kelles, Lappo, Kozzello pavardėmis, reikalaudami, skirtingai nuo valstiečių, prie jų pavardės visur įrašyti žodį dvarininkas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2270
Vakar apsilankė:6438
Šią savaitę apsilankė:42664
Šį mėnesį apsilankė:167433
Viso (nuo 2015-02-16):10921328
Šiuo metu naršo:
106
2019-08-25
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!