Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemone „Vietos plėtros strategijų (VPS) įgyvendinimas” buvo siekiama gerinti gyvenimo kokybę kaime bei skatinti kaimo ekonomikos įvairinimą, naujais būdais ir metodais įgyvendinant vietos plėtros strategijas, tikslingai naudojant vietos išteklius ir viešąją paramą. Lapkričio mėnesio pabaigoje pristatytos paramos skyrimo nuostatos ir paramos dydžio skaičiavimo metodika pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programai įgyvendinti planuojamas biudžetas – 6,8 mlrd. litų, iš kurių Europos Sąjungos (ES) dalis sudaro 5,6 mlrd. litų. Nauji privalomi įsipareigojimai padės toliau kryptingai naudoti paramos lėšas. Kitame paramos etape pagal ES reikalavimus ne mažiau kaip 5 proc. Kaimo plėtros programos lėšų turi būti skiriama LEADER programai, tačiau Lietuva, įvertinusi LEADER programos įgyvendinimu sukuriamą pridėtinę vertę, apsisprendė skirti 6 proc., apie 392 mln. litų.
VPS įgyvendinimo sėkmingumas bus matuojamas pagal sukurtų darbo vietų skaičių, jaunų žmonių iki 40 m. įtrauktį, paremtus kitus vietos projektus, susijusius su skurdo mažinimu kaimo vietovėse ir socialine įtrauktimi. Vietos projektų įgyvendinimui, įskaitant VPS administravimą ir vietos veiklos grupių (VVG) teritorijos gyventojų aktyvinimą, numatyta apie 97,2 proc. LEADER krepšelio lėšų, tai sudaro 381 mln. litų. „Bendradarbiavimo projektų rengimui ir įgyvendinimui numatyta apie 10 mln. litų, o parengiamajai paramai apie 1,5 mln. litų”, – paramos dydį pristatė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Sigutė Mečkovskienė.
VPS turi padėti siekti socialinės įtraukties, skurdo mažinimo ir ekonominės plėtros kaimo vietovėse ir prisidėti prie kitų nacionalinių kaimo plėtros tikslų įgyvendinimo. „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos laikotarpiu svarbu skatinti tvarų regionų vystymąsi, subalansuojant paramos dydį, tenkantį strategijoms įgyvendinti, tarp mažiausiai (iki 15 tūkst.) ir daugiausiai (daugiau kaip 33 tūkst.) gyventojų turinčių teritorijų ir taip tenkinant vietos gyventojų poreikius visose kaimo vietovėse, nepriklausomai nuo jų dydžio”, – kalbėjo S. Mečkovskienė.
Paramos dydį strategijoms įgyvendinti planuojama skaičiuoti pagal savivaldybes. Jei strategija įgyvendinama teritorijoje, kuri apima dvi ar daugiau savivaldybių (visa apimtimi, išskyrus savivaldybių centrus), paramos dydį strategijai įgyvendinti planuojama skaičiuoti sumuojant kiekvienai savivaldybei pagal gyventojų skaičių nustatytą paramos dydį ir pridedant bazinę paramos sumą, kuri bus visoms savivaldybėms vienoda, t. y. planuojama, kad sudarys apie 1,5 mln. litų. Galutinis paramos dydis taip pat priklausys nuo strategijos kokybės vertinimo rezultatų.
„Siekiant efektyvaus lėšų panaudojimo parama gali būti skiriama tik toms strategijoms įgyvendinti, kurios įvertinamos ne mažiau kaip 70 balų. Didžiausias galimas strategijos kokybinis įvertinimas sudaro 100 balų”, – reikalavimus pristatė specialistė.

Kaimo vietovių VVG tinkamumo sąlygos 2014–2020 m.
Vietos veiklos grupė (VVG) privalo būti viešasis juridinis asmuo ir atstovauti 3 sektorius – pilietinę visuomenę, verslą ir vietos valdžią. VVG veiklos teritorija turi apimti kaimo vietoves, kurių bendras gyventojų skaičius yra nuo 6 tūkst. iki 150 tūkst., įskaitant miestus iki 6 tūkst. gyventojų (savivaldybių centrai nelaikomi kaimo vietovėmis), taip pat turi būti vientisa geografiniu, socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu. Svarbu, kad VVG nepriklausytų kitos VVG teritorijai, gavusiai Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtros (EŽŪFKP) paramą kaimo vietovių VPS įgyvendinti arba EŽŪFKP ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo paramą dvisektorei VPS įgyvendinti.
Kaimo vietovių VVG įsipareigoja būti atvira organizacija naujiems nariams, o valdymo organas turi būti sudarytas iš mažiausiai 11 narių. Į valdymo organą reikia įtraukti bent 2 asmenis iki 40 m., o lyčių santykis turi pasiskirstyti 40:60. Be abejo, privaloma užtikrinti tinkamą valdymo organo narių viešųjų ir privačių interesų derinimą. „Įsipareigojimų nesilaikymo pasekmė – 100 proc. arba dalies paramos grąžinimas, priklausomai nuo reikšmingumo, masto, trukmės ir pasikartojimo”, – kalbėjo Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Sigutė Mečkovskienė.
Socialinė įtrauktis, skurdo mažinimas ir ekonominė plėtra yra ES kaimo plėtros prioritetai. „Atsižvelgiant į Lietuvos kaimo gyventojų poreikius ypatingas dėmesys 2014–2020 m. bus skiriamas socialinio ir bendruomeninio, jaunų žmonių verslo skatinimui, vietinės maisto produktų rinkos plėtros skatinimui”, – prioritetines sritis pristatė S. Mečkovskienė.
Aplinkosaugos srityje planuojama skatinti biomasės, ypač atliekinės, panaudojimą energijos gamybai, toliau bus vystoma infrastruktūra kaime.

Autoriaus nuotr.