Ruklių piliakalnis tapo lapių šeimynos namais

Daugailių kraštas gali didžiuotis piliakalnių gausa: jų žinoma net 14. Visame Utenos rajone yra bemaž 60 pilies kalnų. Ruklių piliakalnis, geriau žinomas Kliedakalnio vardu, pasiekiamas iš kelio Sudeikiai–Rukliai–Antandraja ties mūriniu dviaukščiu namu dešinėje pasukus į dešinę rytuose ir pavažiavus 800 m labiau laikantis kairės. Kalnas gausiai apaugęs lapuočiais bei spygliuočiais medžiais, vaismedžiais, vaikštinėjant ant jo galima rasti grybų, uogų, prisirinkti vaistažolių ir sutikti čia įsikūrusią lapių šeimyną.

Apie piliakalnį…

Ruklių piliakalnis su gyvenviete įrengtas atskiroje kalvoje. Jo aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi, 25×16 m dydžio, 2 m aukštesne šiaurine dalimi. Pietrytiniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės, yra trikampė 16×16 m dydžio terasa, per 1,5 m žemėjanti į pietryčius. Šlaitai – statūs, 15 m aukščio.
Pilies kalnas labai apardytas arimų, dirvonuoja. Šiaurinėje papėdėje yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygiosios keramikos.
1958 ir 1970 metais piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos instituto darbuotojai. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu prieš mūsų erą–I tūkstantmečio pradžia. Ruklių piliakalnis buvo žinomas vyskupui Motiejui Valančiui.

Švęsdavo Jonines

78 metų Gražinos Marijonos Petrauskienės (Vingilytės) vaikystė prabėgo šalia Ruklių piliakalnio. Kadaise prie pat jo stovėjo Vingilių šeimai priklausęs dviejų galų namas nendriniu stogu, vėliau, anot pašnekovės, jos tėveliai iš senosios trobos kiek tolėliau nuo pilies kalno pasistatė naują, gerokai mažesnį, būstą.
Garbaus amžiaus moters teigimu, ant Kliedakalnio ne vienus metus būdavo švenčiamos Joninės, į kurias susirinkdavo ne tik Ruklių, bet ir gretimo Antandrajos kaimo, Sudeikių gyventojai. Čia liepsnodavo laužai, skambėdavo muzika, žmonės šokdavo, džiaugdavosi bendryste. „Prieš Jonines vyrai su dalgiais nušienaudavo kalną, dabar niekas žolės nebepjauna – visur labai apžėlę, – sakė G. M. Petrauskienė. – Atsimenu, kad anksčiau ant piliakalnio iš vienos pusės būdavo galima užvažiuoti su mašina.”

Susibūrimo vieta

Senolės teigimu, žmonės ant piliakalnio švęsdavo ir Sekmines. Jos tėvai šia proga suspausdavo sūrį, sumušdavo sviesto. Iš šešių vaikų šeimos kilusios G. M. Petrauskienės vaikystėje Rukliuose buvo per 50 vienkiemių, kiekvienoje troboje klegėjo po 6–8 atžalas. Dabar, anot pašnekovės, kaime belikę keli gyventojai. „Į šokius, vykdavusius netoliese esančiame Degsnio dvare, susirinkdavo labai daug jaunų žmonių. Kliedakalnis taip pat buvo jaunimo susibūrimo vieta – žiemą mes čia slidinėdavome, čiuožinėdavome rogutėmis. Vasarą mažesni vaikai žaisdavo kvadrato, futbolo”, – prisiminimais dalijosi už kiek mažiau nei dvejų metų 80-metį švęsianti moteris.

Žuvo mergina?

Pašnekovė atskleidė, kad Kliedakalnis tapo lapių šeimynos namais. Nesunkiai tuo įsitikinome – užlipus ant kalno išsyk pasigirdo mažų lapiukų kiauksėjimas.
„Iki 1950 metų mano tėveliai dirbo žemę – turėjo septynis hektarus. Vėliau juos suvarė dirbti į kolūkį. Kol kolūkių nebuvo, visai neblogai gyvenome – turėjome arklių traukiamą kuliamąją, ant piliakalnio ganėsi mūsų veršiukai, avytės”, – prisiminė kalbinta Ruklių senbuvė.
Anot G. M. Petrauskienės, vietiniai žmonės Ruklių piliakalnį nuo seno vadina Kliedakalniu. Kalbama, jog kadaise eidama ratais aplink kalną pasiklydo ir žuvo jauna mergina.

Mamos pasakojimas

Itin karštą vasaros dieną aplankytas 66 metų rukliškis Stasys Šapoka irgi užaugo šiame kaime, netoli piliakalnio. Vyras iki šių dienų puikiai prisimena kadaise čia vykdavusių Joninių šurmulį ir ant laužo keptos mėsos bei žuvies kvapą. „Muštynių nebūdavo, bet padauginti alkoholio žmonės tikrai mėgdavo”, – šypsojosi Ruklių senbuvis.
S. Šapoka iš savo mamos lūpų girdėjo pasakojimą, kad kalnas buvo pavadintas Kliedakalniu po to, kai labai aukštai užlipęs vienas žmogus ėmė kliedėti. Priešais Ruklių piliakalnį yra mažesnis kalnas, kurį, anot pašnekovo, žmonės vadina Kakiškiu.

Sklandė legenda

Paklaustas, kada paskutinį kartą buvo užlipęs ant Kliedakalnio, S. Šapoka atskleidė dar pernai čia rinkęs grybus. Pašnekovas tikino gyvenantis miško žvėrių apsuptyje – sutinkantis ir lapių, ir elnių.
Drauge su žmona Rukliuose dienas leidžiantis S. Šapoka teigė, kad kaimo simboliu laikomas Ruklių piliakalnis nuo seno yra gerbiamas žmonių. „Maloni vieta… Seneliai kadaise man pasakojo legendą apie čia užkastą dvarą, – sakė pašnekovas. – Smagu, kad pasidomėjote kalnu, istorijos paminklus reikia vertinti.”
Už bemaž 400 m į šiaurę nuo Ruklių piliakalnio yra Mergakalnis (Aukų kalnas). Pasakojama, kad „po mūšio su švedais buvo daug negyvų, užmuštų ir pusgyvių žmonių. Juos sumetė vieną ant kito ir apkasė žemėmis. Kalną pavadino Aukų kalnu. Po kurio laiko ant šio kalno pasikorė viena mergiotė, našlaitė. Nuo to laiko žmonės kalną praminė Mergakalniu.”

Autorės nuotr.

 

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas