ProjektaiTaurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais
Pranešimas
  • There was a problem rendering your image gallery. Please make sure that the folder you are using in the Simple Image Gallery Pro plugin tags exists and contains valid image files. The plugin could not locate the folder: media/k2/galleries/5477
2018 balandžio 11, Trečiadienis 09:13

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

  • Elvyra SABALYTĖ
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

(Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė, Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

Ant Taurapilio galėjo stovėti bažnyčia
„Archeologas Gintautas Zabiela, kasinėdamas Taurapilio piliakalnio papėdės gyvenvietę, rado stiklo šukių, o namų tais laikais su stikliniais langais nebuvo. Tikriausiai tai geriausias įrodymas, kad galbūt čia galėjo stovėti pirmoji bažnyčia. Net mokykliniuose vadovėliuose buvo rašoma, kad viena iš septynių Aukštaitijos bažnyčių, kai Jogaila dovanojo Tauragnus Vilniaus vyskupui, manoma, stovėjo ant Taurapilio, – dalijosi įžvalgomis B. Juknevičienė. – Bažnyčios buvo statomos svarbiausiose pagonių kulto vietose. Jei ji stovėjo ant Taurapilio, tai buvo arba labai svarbi pagonių kulto vieta, arba čia buvo didelė gyvenvietė. Tai galėtų būti vienas iš dviejų paaiškinimų. Arba vienas ir kitas. Vienoje iš legendų, kurios žinau tik nuotrupas, pasakojama, kad buvo sugriauta bažnyčia – ir varpas dundėdamas din dan Tauragnan nuriedėjo. Žmonės pasakojo, kad jis guli ežero dugne.“

B. Juknevičienei yra labai svarbi mūsų tautos istorija ir praeitis. Muziejininkė didžiavosi, kad gyvena prie giliausio Lietuvoje Tauragno ežero. Apie Tauragnų istoriją ji galėtų kalbėti ir kalbėti, nes šio krašto istorija yra labai turtinga: „Netoli Tauragnų stūkso Taurapilio piliakalnis. Piliakalniai yra ir mūsų tautos, ir valstybės paminklai.

Tautos – kadangi susiję su kovomis ir prieš kryžiuočius. Ne šiaip sau ant piliakalnių apsigyvendavo žmonės. Tai susiję ir su mitologija, ir su tautosaka. Taurapilio pilis yra Tauragnų pradžia, kaip ir Utenos pradžia – Narkūnų piliakalnis, Užpalių pradžia – Šeimyniškių piliakalnis. Tik paskui, kai medinės pilys buvo sudegintos apie 1433 metus, žmonės persikėlė gyventi į patogesnes vietas.“

Taurapilis – antroji Kernavė?
Senovėje pilys tarnavo kaip užtvaras, kaip siena kalavijuočiams žygiuojant į Vilnių. B. Juknevičienės teigimu, toks buvo ir Taurapilis, ir aplinkinių rajonų – Švenčionėlių, Švenčionių, Ignalinos pilys, atstodavusios sieną priešams sulaikyti, nes kelių tais laikais nebuvo. Kalavijuočiai, norėdami pasiekti Vilnių, nors aišku, ne jis buvo puolimų tikslas, užimdavo vieną pilį, tada keliaudavo iki kitos. Pakeliui užpuolikai pasiimdavo kokį įkaitą, kad jis parodytų kelią. Įkaitas arba parodydavo, arba neparodydavo kelio, dažnai priešai įkaitą nuskandindavo pelkėje. Tik taip priešas galėjo judėti į priekį. Kalavijuočiai paskui užgrobdavo trečią, ketvirtą pilį, vėl pasiimdavo įkaitą. B. Juknevičienė pabrėžė, kad tai, jog pilys tarnavo kaip užtvaras nuo priešų, esanti ne jos, o istoriko Algirdo Girininko hipotezė. Taurapilis buvo viena iš ilgiausiai Lietuvoje stovėjusių medinių pilių.

Istorikas Vykintas Vaitkevičius iškėlė kitą mintį. „Jei pavyktų išsiaiškinti viską iki galo, jei būtų patikimų šaltinių, sužinotumėme daug įdomių dalykų. Pasak V. Vaitkevičiaus, išsiaiškinus viską iki galo, kažin ar Taurapilio reikšmė, jo svarba nebūtų kaip Šventaragio slėnio Vilniuje? – retoriškai klausė B. Juknevičienė. – Tai pasididžiavimas, kokioje vietoje gyvenam ir ką mes turim.“

Kai B. Juknevičienė veda ekskursijas Utenos kraštotyros muziejaus archeologijos salėje, daugiau kalba apie Uteną, apie Narkūnų piliakalnį, arba kai veda istorijos pamokas, vaikai kažkodėl įsivaizduoja, kad svarbiausi istorijos įvykiai vyko Kaune ir Vilniuje. Bet jie ir Utenos krašte vyko. Lygiai taip pat vyko ir Tauragnuose. Viena ilgiausiai Lietuvoje stovėjusių Taurapilio medinė pilis tarnavo kaip užtvaras, kaip siena nuo priešų.

„Jei Taurapilio reikšmė iš tikrųjų tokia pati kaip Šventaragio slėnio arba jei dar kada nors bus kasinėjama piliakalnio papėdė, kaip sakė G. Zabiela pristatydamas Taurapilio papėdės kasinėjimo rezultatus, Taurapilis gali būti antroji Kernavė. Tai labai drąsi hipotezė, tai nerealu, – sakė B. Juknevičienė. – Mes, tauragniškiai, daug kas nežinom, kokioje vietoje buvo mūsų pradžia. Piliakalniai, tautos ir valstybės simboliai, labai gerai matomi, jie išsiskiria, nesvarbu, kad mūsų kraštovaizdis kalvotas, minėti simboliai vis tiek gerai matomi. Norėtųsi, tą patį sakiau ir apie Narkūnų piliakalnį, didesnio jų lankymo, pažinimo ir pristatymo. Mums turėtų būti svarbi tautos ir valstybės istorija. Duok dieve, kad būtų įgyvendintas Narkūnų piliakalnio sutvarkymo projektas. Labai norisi, kad gimtų panašus Taurapilio projektas. Į piliakalnį veda tik toks privažiavimo keliukas, ir jis tebėra beveik nepaliesta vieta.“

Muziejininkę jaudina, kad karštomis vasaromis dienomis, kai daug žmonių maudosi Tauragne, jie čia suvažiuoja mašinomis, teritorija išmindoma, išvažinėjama, o to neturėtų būti. Gerai, kad bent atnaujinti laiptai, vedantys ant Taurapilio. „Kai užlipi ant piliakalnio, į tokias tolumas atsiveria vaizdas. Žiūri tolyn, stovi, žiūri ir nieko daugiau nereikia. Tai reikia pamatyti – ir ežerą, ir jo bangas, – dalijosi nepakartojamomis akimirkomis B. Juknevičienė. – Vieną kartą per ekskursiją buvo vyresni žmonės, jiems sunku užlipti ant piliakalnio, o laiptai tuomet nebuvo sutvarkyti, todėl jie atsisakė lipti. Mes įsibridom į Tauragno vandenį, nes papėdėje geras atabradas, ir pasakojau jiems legendas. Prie Tauragno buvo daugiau žmonių, jie priėjo, atsistojo ratu ir klausėsi. Pirmą kartą gyvenime vandenyje teko vesti ekskursiją, nes buvo labai karšta. Tokios patirties iki tol nebuvau turėjusi.“

Nuo piliakalnio sklido tautiška giesmė
Senesni Tauragnų apylinkių žmonės pasakoja tik apie čia vykdavusias gegužines. Kalbėjo jie ir apie kažkokią šventę tarpukariu, kuri vyko piliakalnio papėdėje. Šventės metu dainavo bažnytinis choras. Gal tai buvo Antaninės? O kokia nuostabi tradicija giedoti himną ant piliakalnio. „Nežinau, ar kada Tauragnai buvo matę tiek žmonių, – stebėjosi B. Juknevičienė. – Nuostabu, kai matai, kad prie Taurapilio per valstybės minėjimo dieną atvažiuoja pirma, trečia, penkta, paskui 50-a mašina, ir kai nebėra vietos kur jas pastatyti, o žmonės vis renkasi, visa viršūnė jais būna nusėta. Atrodė, kad tautiška giesmė sklido ežero bangom, nežinau, ar buvo dar geresnė vieta jai sugiedoti, nes kiti neturi tokio gražaus vaizdo ir piliakalnio prie ežero. Reikia vertinti tokią duotybę ir, žinoma, išnaudoti mūsų istorijos kapinynus.“

Tuosyk nuostabaus jausmo apimta muziejininkė pakalbino vieną kitą žmogų, nes matė, kad jie ne vietiniai. Išgirdo, kad jie atvažiavo iš Kuktiškių, Kirdeikių, iš Utenos, kitų miestų ir miestelių. Jie sakė, kad pasirinko Taurapilį, o ne Narkūnų ar kurį nors kitą žinomą piliakalnį, ir dėl to tauragniškei buvo labai gera.

Tęsinys kituose laikraščio numeriuose.

Autorės, Gintauto Zabielos ir Žymanto Trimonio nuotr.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnus negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Įdomu, ką byloja šių vietų archeologiniai tyrinėjimai... Taurapilyje 2012–2013 metais dirbo tarptautinė archeologų ekspedicija. Archeologų aptikti radiniai išsamiai aprašyti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais" ir „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais“ išspausdintuose straipsniuose.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 26, 28)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnus negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Vienas iš tokių yra istorinę praeitį menantis Tauragnų seniūnijoje (Utenos r.) stūksantis Taurapilio piliakalnis. Užkopę ant Taurapilio išvysite dailininko teptuko vertą vaizdą. Prie piliakalnio telkšo Tauragno ežeras, giliausias ežeras Lietuvoje (62,1 m). Atsiveriantys nuo Taurapilio piliakalnio viršūnės vaizdai, išmarginti ežerais ir ežerėliais, miškais ir kloniais, ypač vasarą, gniaužia kvapą. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu.

  • Narkūnų piliakalniai – Utenos praeitis ir dabartis

    Tęsinys. Pradžia Nr. 22

    Narkūnų piliakalniai žinomi tikriausiai kiekvienam uteniškiui, nes jie siejami su Utenos miesto įkūrimu ir legendiniu kunigaikščiu Uteniu. Manoma, jog Utenos miestas buvo pirmiausia įkurtas būtent toje vietoje ir tik vėliau, XV a., priešams sudeginus ir sunaikinus pilį bei gyvenvietę, ji persikėlė į netoliese esantį slėnį, dabartinio miesto vietą. Narkūnų piliakalniai – ne tik istorikų bei archeologų tyrinėjimų objektas, liaudyje apie juos sklando daugybė legendų ir padavimų, piliakalnius apdainuoja poetai ir rašytojai, jie vaizduojami paveiksluose, karpiniuose. Galiausiai šalia piliakalnių gyvena paprasti žmonės, kurių likimai toliau glaudžiai siejasi su šia istorine vieta ir tuo netiesiogiai pratęsia pirmųjų piliakalnių gyventojų darbus, godas ir svajones...

  • Šeimyniškių piliakalnis dar tebesaugo tolimos praeities paslaptis

    Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas – Šeimyniškių piliakalnis su papiliu ir gyvenviete – įsitaisęs Užpalių seniūnijai priklausančiame Šeimyniškių kaime. Tai – vienas didžiausių Lietuvos piliakalnių, ant kurio stovėjo Užpalių pilis. Žvarbią kalendorinio pavasario dieną galingų medžių apsuptu ir miško žvėrių išmintu taku žingsniuojant link pilies kalno apėmė jausmas it patekus į mistinę vietovę.

  • Vaikutėnų piliakalnis mena čia vykdavusių švenčių šurmulį

    Važiuodami keliu Kaunas–Zarasai–Daugpilis ir už Vaikutėnų (Utenos sen.) pasukę į kairę šiaurėn link Sudeikių bei padardėję žvyrkeliu 250 m, kairėje pusėje išvystumėte Vaikutėnų piliakalnį. Šiandien ant pilies kalno tylu ir ramu, o kadaise, vietinių gyventojų teigimu, žiemą čia sukiodavosi pulkas vaikų, kuriems didžiausia pramoga būdavo čiuožimas rogutėmis. Vasarą irgi netrūkdavo veiksmo – per šventes pėsti ar ratuoti ant piliakalnio traukdavo Vaikutėnų bei aplinkinių kaimų žmonės. Čia skambėdavo muzika, degdavo laužai, veikdavo lauko prekyba. Trumpam pamiršę rūpesčius žmonės linksmindavosi, šokdavo, džiaugdavosi bendryste.

  • „Taurapilyje“ – dedikacija Vincui Kudirkai

    Gruodžio 6 dieną (trečiadienį) Kūrybinių industrijų centre „Taurapilis“ 13 val. gimnazistams, o 17 val. (miesto visuomenei) vyks dedikacija Vincui Kudirkai „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi!“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

  • Į Uteną atvykusi menininkė Rasa žada sujudinti kultūros vandenis

    Buvusi Salako kultūros namų vadovė Rasa Lukošiūnaitė neapsiribojo darbu nedideliame Zarasų rajono miestelyje – visuomet energinga ir naujų minčių nestokojanti mergina ieškojo platesnių kūrybinių erdvių. Sausio 9 dieną ji pradėjo dirbti Utenos kūrybinių industrijų centre „Taurapilis", kuriame nuo šiol vykdys projektų koordinatorės pareigas. Labiausiai kūrybą ir laisvę vertinanti 31 metų Rasa save vadina menininke iki kaulų smegenų.

  • Dviguba šventė: atidarytas „Taurapilis“ ir įteiktos verslo nominacijos

    Vakar, lapkričio 26 dienos vakarą, oficialiai atidarytas Utenos kūrybinių industrijų centras „Taurapilis". Šiame ilgai lauktame renginyje dalyvavo apie du šimtus Utenos verslo atstovų ir svečių.

  • „Taurapilyje“ bus ne tik rodomi, bet ir kuriami filmai

    Šių metų spalio 23 dieną Utenos kūrybinių industrijų centre „Taurapilis" įrengtoje kino erdvėje įsižiebs projektoriaus šviesos. Čia savo veiklą pradeda pirmieji šio centro rezidentai – Kino namų „Taurapilis" kūrėjai.
    Į susitikimą su kinu uteniškius ir rajono gyventojus kviesiantys naujos, kinui dedikuotos erdvės šeimininkai žada spalvingų kino renginių, edukacinių užsiėmimų kupiną sezoną.

Renginių kalendorius

praėjusiam mėnesiui Balandis 2018 Kitas mėnuo
Pr A T K P Š S
week 13 1
week 14 2 3 4 5 6 7 8
week 15 9 10 11 12 13 14 15
week 16 16 17 18 19 20 21 22
week 17 23 24 25 26 27 28 29
week 18 30

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:7772
Vakar apsilankė:9355
Šią savaitę apsilankė:25841
Šį mėnesį apsilankė:209467
Viso (nuo 2015-02-16):8043114
Šiuo metu naršo:
103
2018-04-25
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!