ProjektaiTaurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais
Pranešimas
  • There was a problem rendering your image gallery. Please make sure that the folder you are using in the Simple Image Gallery Pro plugin tags exists and contains valid image files. The plugin could not locate the folder: media/k2/galleries/5477
2018 balandžio 04, Trečiadienis 08:28

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

  • Elvyra SABALYTĖ
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Vienas iš tokių yra istorinę praeitį menantis Tauragnų seniūnijoje (Utenos r.) stūksantis Taurapilio piliakalnis. Užkopę ant Taurapilio išvysite dailininko teptuko vertą vaizdą. Prie piliakalnio telkšo Tauragno ežeras, giliausias ežeras Lietuvoje (62,1 m). Atsiveriantys nuo Taurapilio piliakalnio viršūnės vaizdai, išmarginti ežerais ir ežerėliais, miškais ir kloniais, ypač vasarą, gniaužia kvapą. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu.

Ant piliakalnio stovėjo pilis
Taurapilio piliakalnį surasti nesunku. Jis pasiekiamas iš Tauragnų–Kirdeikių plento ties Šimkūnais pasukus žvyrkeliu į kairę ir pavažiavus 2 km, tarp dviejų sodybų pasukus į kairę, už 200 m. Piliakalnis stūkso ant pietinio Tauragno ežero kranto, šiaurės vakariniame Taurapilio kaimo pakraštyje. Iš trijų pusių Taurapilį supa Tauragno ežeras, kurio aukštos pakrantės apaugusios medžiais. Kadaise iš ketvirtos pusės piliakalnį supo gynybiniai įrengimai.

Piliakalnis įrengtas aukštoje, stačių šlaitų kalvoje. Dabartinis piliakalnio aikštelės plotis – 1 tūkst. 350 kv. m, dalį aikštelės iš šiaurinės pusės nuplovė ežeras. Manoma, kad piliakalnio aikštelė susidėjo iš dviejų dalių, kurias skyrė 8 m pločio griovys. Rytinė aikštelės dalis buvo pilies vieta, o vakarinė – priešpilio. Iš sausumos pusės aplink piliakalnį buvo supiltas 11–14 m aukščio pylimas, iškastas 220 m ilgio griovys, kuris jungėsi su ežeru ir tokiu būdu juosė piliakalnį vandeniu.

Piliakalnis datuojamas I tūkst.–XV a. viduriu. Istoriniai šaltiniai byloja, kad piliakalnyje stovėjo Tauragnų pilis. Ji paminėta 1373 m. vasario 14 d., kai šalia pilies buvo apsistojusi kraštą niokojusi Livonijos ordino kariuomenė. Vėliau Tauragnai paminėti 1375 ir 1387 m. bei tiksliau nedatuotame XIV a. pabaigos dokumente. 1433 m. vasario mėnesio pradžioje pilį sudegino Livonijos ordinas.

Taurapilio vakarinėje, pietinėje ir rytinėje papėdėse, 4 ha plote, yra papėdės gyvenvietė, kurioje rastas molinis verpstukas, brūkšniuotosios, grublėtosios, lygiosios ir žiestosios keramikos, molio tinko, geležies gargažių. 500 m į pietryčius nuo piliakalnio buvo rastas V–VI a. pilkapynas (jį archeologai tyrinėjo 1970–1971 m.).

Pilies vietą nurodė taurai
Pasakojamas padavimas, kad senų senovėje į šias apylinkes užklydo lietuvių karžygių būrys, vedamas kunigaikščio Rigimanto ir jį lydėjusio kanklininko. Užėjus nakčiai, sunkaus žygio ir ilgos kelionės išvarginti karžygiai sumigo ežero pakrantėje. Visiems sumigus, senas kunigaikščio kanklininkas taip gražiai ėmė groti kanklėmis, kad du taurai, išlindę iš miško tankumyno, atbėgo ir atsigulė prie kanklininko kojų ir klausėsi švelnios muzikos.

Kanklininkas mokėjęs susikalbėti su girios gyventojais. Taurai neva prabilę žmonių balsais. Kanklininkas jų paklausė, kur patogesnė vieta apsigyventi. Taurai jam parodė vietą, esančią kitoje ežero pusėje. Kunigaikščiui ta vieta patiko, todėl čia jis pasistatė pilį, o savo dievams įruošė šventyklą. Kadangi naują gyvenvietę jiems nurodė taurai, pilį pavadino Tauro vardu. Dar ir dabar žmonės pasakoja apie Taurapilio kalne esantį paslaptingą urvą, iš kurio tyliomis naktimis skamba graži muzika: tai senasis kanklininkas linksmina Rigimanto vyrus.

Kaip ir kiekvieną piliakalnį, mūsų krašto literatai ne tik aprašė, apdainavo, bet ir sukūrė sakmių, užrašė įvairių padavimų.

Padavimai apie Taurapilį iš Juozo Būgos rankraščių
Po Taurapiliu yra užkeikta bažnyčia. Seniau viršuj kalno buvusi skylė. Kas įmesdavo į tą skylę akmenį, ryte vėl rasdavo išmestą. Buvo graži diena ir drąsuolis žiūrėjo pro skylę. Ir pamatė – bažnyčia apleista, išgriuvę altoriai, bet groja vargonai. Apdulkėję. Vėliau niekas nebematę ir ta skylė pranykusi.

Šv. Jono naktį 12 val. lygiai kas eis netyčia pro kalną, kalnas atsivožia, ir pamato bažnyčią, išgirsta giedojimus ir vargonų muziką. Tas trunka tik sekundę.

Kadaise Tauragnuose buvęs kunigas Bauža. Vieną naktį susapnavęs, kad bažnyčios prakeikimą galima panaikint, kad bažnyčia iškiltų vėl. Reikia nueit vidurnaktį ant piliakalnio ir atlaikyt mišias, ir bažnyčia iškilsianti. Jis po sapno sušaukė parapijiečius, apvilko rūbais ir su visa procesija nuėjo ant piliakalnio giedodami. Ir neatlaikė šv. Mišių. Kai ruošėsi laikyti, pamatė, kad nėra manipulio ant rankos. Bažnyčia neiškilo, ir grįžo neatlaikęs. Naktį grįžęs vėl sapnuoja tą patį senį, kuris pasakė:
– Tau buvo lemta bažnyčią iškildint, bet manipulis tau dingo, nes tau buvo sakyta atlaikyt mišias vienam. Kunigas Bauža antrąkart eit nebedrįsęs.

Ėjo gandai, kad užkasti Napoleono pinigai. Kunigas Šnapštys Margulis buvęs vikaru Tauragnuose 1908–1910 m. bandė kasti, iškasė 1,5 m duobę vidury kalno ir vėl užkasė. Dar iki dabar yra išlikę kasimo ženklai.

Taurapilio viršuje labai kieta žemė. Piliakalnis yra ežere supiltas. Žemė ne tokia kaip laukuose. Aplinkui žvyras. Pats kalnas iš akmenų ir molio su žeme. Negriūvantis, stiprus kalnas. Žmonės nakčia vengia pro jį pravažiuot.

Senovėj čia (ant Taurapilio) buvo storas ąžuolas. Jo šovoj (medyje išpuvusi vieta, drevė, išduoba, uoksas – aut. past.) gyveno senas vaidila ir vaidilutės kūreno šventąją ugnį. Kilus katalikybei, tą vaidilą suėmė, surakino pančiais (įmetė į ežerą, sudegino, užmušė, – įvairiai sako) ir pastatė naujieji savąją bažnyčią. Po kurio laiko ta bažnyčia išnyko (sugriovė ar sudegino). Naują bažnyčią pastatė Tauragnuose, ir susikūrė miestelis.

Papasakojo P. Stasys Daunys, kilęs iš Maleckažemio k., Tauragnų vls.

Legenda apie Taurapilį
Seni žmonės pasakoja, kad kitados kalno viršūnėje augęs storas ąžuolas, čia gyvenęs vaidila, o vaidilutės kūrenusios ugnį. Viršūnėje buvusi pastatyta bažnyčia, tačiau po kiek laiko išnykusi ir dabar esanti kalno viduje. Legenda byloja, kad kartą vienas drąsuolis atidžiau pažvelgęs į duobę ir pamatęs kalno gelmėse apleistą bažnyčią su išgriuvusiais altoriais, o viduje groję apdulkėję vargonai. Tikima, kad šv. Jono naktį, lygiai 24 valandą, piliakalnis atsidengiąs, bet tik vienai sekundei. Kas turi geras akis, gali pamatyti bažnyčią ir grojančius vargonus.

Valda ŽEBELIENĖ
Taurapilis mena
Tu ateiki nakty,
Kai užmiega laukai,
Prisiglausk prie Taurapilio seno.
Paklausyk! Ar girdi?
Ginklai žvanga pikti.
Kalavijai seniai paruošti.
Vėjas šiaušia bangas.
Tarsi girdis malda
Ir rauda, ir klykimas vaikų.
Priešai puola pikti.
– O, dievai, jūs kurti!
Jums nerūpi mūsų likimas.
Krito vyrai kovoj
Savo žemėj gimtoj.
Verkė mamos ir sesės, ir žmonos.
Vergija ta sunki –
Jos pakelt negali.
Žlugo viltys ir visos svajonės.
Metai bėgo tolyn,
Keitės kalno šlaitai,
Keitėsi mūsų likimai.
Atmintis vis gyva.
Kaip putota banga
Dar skalauja krantus atminimais.

Tęsinys kituose laikraščio numeriuose.

Adolfo Sinkevičiaus nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnus negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Įdomu, ką byloja šių vietų archeologiniai tyrinėjimai... Taurapilyje 2012–2013 metais dirbo tarptautinė archeologų ekspedicija. Archeologų aptikti radiniai išsamiai aprašyti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais" ir „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais“ išspausdintuose straipsniuose.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 26, 28)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnus negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė, Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

  • „Taurapilyje“ – dedikacija Vincui Kudirkai

    Gruodžio 6 dieną (trečiadienį) Kūrybinių industrijų centre „Taurapilis“ 13 val. gimnazistams, o 17 val. (miesto visuomenei) vyks dedikacija Vincui Kudirkai „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi!“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

  • Į Uteną atvykusi menininkė Rasa žada sujudinti kultūros vandenis

    Buvusi Salako kultūros namų vadovė Rasa Lukošiūnaitė neapsiribojo darbu nedideliame Zarasų rajono miestelyje – visuomet energinga ir naujų minčių nestokojanti mergina ieškojo platesnių kūrybinių erdvių. Sausio 9 dieną ji pradėjo dirbti Utenos kūrybinių industrijų centre „Taurapilis", kuriame nuo šiol vykdys projektų koordinatorės pareigas. Labiausiai kūrybą ir laisvę vertinanti 31 metų Rasa save vadina menininke iki kaulų smegenų.

  • Dviguba šventė: atidarytas „Taurapilis“ ir įteiktos verslo nominacijos

    Vakar, lapkričio 26 dienos vakarą, oficialiai atidarytas Utenos kūrybinių industrijų centras „Taurapilis". Šiame ilgai lauktame renginyje dalyvavo apie du šimtus Utenos verslo atstovų ir svečių.

  • „Taurapilyje“ bus ne tik rodomi, bet ir kuriami filmai

    Šių metų spalio 23 dieną Utenos kūrybinių industrijų centre „Taurapilis" įrengtoje kino erdvėje įsižiebs projektoriaus šviesos. Čia savo veiklą pradeda pirmieji šio centro rezidentai – Kino namų „Taurapilis" kūrėjai.
    Į susitikimą su kinu uteniškius ir rajono gyventojus kviesiantys naujos, kinui dedikuotos erdvės šeimininkai žada spalvingų kino renginių, edukacinių užsiėmimų kupiną sezoną.

  • Spalio mėnesį Utenoje duris atvers modernus kūrybinių industrijų centras

    Neseniai Utenos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba, vadovaujama Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino, rinkosi į specialų jaunimo tarybos posėdį, kuris vyko kūrybinių industrijų centre „Taurapilis". Modernus pastatas, kuriame po vienu stogu sugyvens menas, technologijos bei verslas, jau baigtas įrengti, šiuo metu laukiami užsakyti baldai, atliekami administraciniai darbai.

  • Mokiniai nepraras nė vienos pamokos – už pavadavimą mokytojams bus apmokama

    Nuo šiol mokiniai nepraras nė vienos pamokos dėl to, kad jų mokytojai išvyks pasitobulinti į kursus, dalyvaus projektuose, tikrins olimpiadų darbus ar dėl kitų priežasčių negalės vesti pamokų. Mokytojams už kolegų pavadavimą bus mokoma papildomai.

Renginių kalendorius

praėjusiam mėnesiui Balandis 2018 Kitas mėnuo
Pr A T K P Š S
week 13 1
week 14 2 3 4 5 6 7 8
week 15 9 10 11 12 13 14 15
week 16 16 17 18 19 20 21 22
week 17 23 24 25 26 27 28 29
week 18 30

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:7776
Vakar apsilankė:9355
Šią savaitę apsilankė:25845
Šį mėnesį apsilankė:209471
Viso (nuo 2015-02-16):8043118
Šiuo metu naršo:
105
2018-04-25
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!