ProjektaiĮvertinimo sulaukusi Rasa Slesoriūnienė: „Esu nežabota kūrėja“
2017 spalio 30, Pirmadienis 08:38

Įvertinimo sulaukusi Rasa Slesoriūnienė: „Esu nežabota kūrėja“

Įvertinimo sulaukusi Rasa Slesoriūnienė: „Esu nežabota kūrėja“
  • Deimantė KAZOKAITĖ
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Rugsėjo 11–spalio 21 dienomis Raseinių krašto istorijos muziejus rengė penktąją respublikinę tautodailės parodą-konkursą „Tu, jo numylėta Tėvynė!“, skirtą kunigo, profesoriaus, lietuvių romantizmo poeto Maironio (Jono Mačiulio) 155-osioms gimimo metinėms paminėti. Pagrindinis parodos-konkurso, kuriame galėjo dalyvauti visų Lietuvos miestų ir rajonų menininkai, liaudies meno meistrai, kuriantys vaizduojamosios dailės (tapybos, grafikos ir karpinių) šakose, prizas atiteko uteniškei karpytojai Rasai Slesoriūnienei.

Įprasmino atminimą
Tradicinės parodos-konkurso tikslai – įprasminti Pasandvaryje (Raseinių r.) gimusio lietuvių tautos dainiaus Maironio atminimą, skatinti tautodailininkus, kaip tautos istorinės praeities, kultūros, tradicijų puoselėtojus, aktyviai kūrybinei veiklai, vaizduojamosios dailės kalba meno kūriniuose, atspindinčiuose žymaus poeto gimtąsias vietas, gyvenimą, kūrybą ir asmenybę, atskleisti tautodailininkų kūrybines galias, papildyti nuo 1997 metų Raseinių krašto istorijos muziejuje kaupiamą tautodailės kolekciją.

Autoriai parodai-konkursui, kuriame dalyvavo ne vienas Utenos rajono kūrėjas, turėjo pateikti tris temą atspindinčius, tvarkingus, išbaigtus, visiškai paruoštus eksponuoti tautodailės srities darbus (sukurtus ne anksčiau kaip 2012 metais). Laureate tapusi uteniškė tautodailininkė R. Slesoriūnienė parodai-konkursui pristatė didelio formato (45 x 60 cm) karpinius.

Sesuo – geriausia draugė
„Darbai turėjo atspindėti temą, nešti autoriaus žinią. Aš savo karpiniuose norėjau atskleisti, kad didis poetas Maironis sukūrė silabotoninę eilėdarą (eiliuotos kalbos sistemą, pagrįstą dėsningu kirčių išdėstymu eilutėse – aut. past.), kuri gyvuoja iki šiol, – sakė R. Slesoriūnienė, prisipažinusi, kad ilgai širdyje nešiojosi darbų idėjas ir su savimi ginčijosi. – Maironis – lyg motina, kūdikiui duodanti žįsti krūtį, lietuvių poezijai suteikė skambesį, rimą.“

Karpinį „Jūratė ir Kastytis“ parodai-konkursui pateikusi „Utenos dienos“ pašnekovė, kilusi iš devynių vaikų šeimos, atskleidė, kad tuomet, kai buvo dvejų su puse metukų, pasaulį išvydo jos sesuo Jūratė, vėliau laimę radusi Rusijoje. „Neturėjau draugių – kai gimė sesuo, mama pasakė, kad ji bus mano geriausia draugė, – šypsodamasi prisiminė tautodailininkė. – Iškarpytoji Jūratė nė kiek nepanaši į mano seserį – labiau primena mūsų kultūros ministrę. Žinau, kad veiksmas tikriausiai turėtų vykti po vandeniu, bet aš savo karpinyje vaizduoju trumpą akimirką, kai paukščiai klykia iš džiaugsmo nujausdami, jog nutiks kažkas gero. Perteikiau tarp dviejų įsimylėjėlių – Jūratės ir Kastyčio – įsiplieskusią aistrą.“

Visada mėgo šokti
Antras R. Slesoriūnienės sukurtas karpinys vadinasi „Pasveikinimas“. Jame autorė pavaizdavo kepurinę – etnografinį lietuvių liaudies šokį, kuris rate šokamas su kepure. Centrinė karpinio figūra – lietuvaitė, į viršų kelianti skrybėlę. „Kurdama šį karpinį ilgai kankinausi, todėl man buvo labai smagu sulaukti Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Vieversa“ vadovės Robertos Macelienės komplimento, kad išmanau lietuvių liaudies šokio judesius“, – šypsojosi kalbinta kūrėja ir pridūrė, kad visą gyvenimą labai mėgo šokti. Ir dabar šoktų, bet neturi su kuo. Kuo geriau atskleisti parodos-konkurso temą norėjusi autorė tikrai ne šiaip sau „Pasveikinime“ šalia pražydusio paparčio pavaizdavo lyrą – senovės graikų styginį instrumentą, laikomą poetinės kūrybos, įkvėpimo simboliu. Karpinyje matomi ir paukščiai, kurie, menininkės teigimu, iš amžinybės į amžinybę neša šlovę. „Aš nežinau, kada Maironis mirė, man svarbu, kada jis gimė“, – teigė R. Slesoriūnienė, karpinyje „Pasveikinimas“ radusi vietos ir kaimynės darželyje augančioms rūtoms.

Emocija ir lietus
„Pašaukimas“ – karpinys, kurį tautodailininkė padovanojo Raseinių krašto istorijos muziejui. Jame kunigas Maironis vaizduojamas jaunystėje. Kūrėja tikino ilgai gyvenusi su mintimi iškarpyti jauną Maironį, tačiau neįsivaizdavusi, kaip Dievo tarnas tuo metu atrodė. Jai padėjo apsilankymas Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose (Rokiškio r.), kur saugomas „Trakų pilies“ autoriaus bareljefas. Be Maironio, karpinyje „Pašaukimas“ vaizduojama jo gimtoji sodyba, pilies griuvėsiai, kuriuos kadaise ekskursijoje fotoaparatu užfiksavo tautodailininkės sesuo, jaunas Pegasas (sparnuotas žirgas), bėgiai, angelai. Visus tris R. Slesoriūnienės karpinius, kaip ji pati sakė, jungia emocija ir lietus.

Laimėti nesitikėjo
Paklausta, kaip reagavo sužinojusi, kad laimėjo parodos-konkurso „Tu, jo numylėta Tėvynė!“ pagrindinį prizą (500 eurų), pašnekovė teigė ne iš karto tai supratusi. „Buvo paminėtos trys pavardės: mano, uteniškės karpytojos Miglės Saladžiutės ir tikros savo srities vilkės Genutės Vaičikauskienės. Išgirdusi savo pavardę pamaniau, kad man, kaip visada, dėkoja už dalyvavimą, – šypsojosi R. Slesoriūnienė, kuri tuo metu, kai buvo skelbiamas pagrindinio prizo laimėtojas, ramiai sau piešė renginio vedėjos portretą. – Tikrai nesitikėjau laimėti, juk karpau tik dvejus su puse metų, o ten susirinko elitas... Nemanau, kad esu geriausia karpytoja, man tiesiog pavyko geriausiai atskleisti parodos-konkurso temą. Žinoma, labai džiaugiuosi, kad pagaliau buvau pastebėta.“

Nežabota kūrėja
Kalbintos laureatės teigimu, Utenoje įkūrus karpinių muziejų jis neabejotinai taptų traukos centru, mat mūsų rajonas gali didžiuotis būriu gabių karpytojų. Paklausus, kur slypi jos išskirtinumas, palyginti neseniai karpanti tautodailininkė tikino, kad karpiniuose „piešia“. „Aš esu nežabota, emocijų kupina kūrėja, tad ir mano kūriniai – daugiakalbiai, – sakė R. Slesoriūnienė. – Karpau nuolat – turiu palaikyti formą, kad rankos neatgrubtų. Mėgstu išbandyti naują popierių, žirkles.“

Karpyti 20 metų pedagoge dirbusi ir kone tiek pat ugdymo įstaigai vadovavusi pašnekovė pradėjo išėjusi užtarnauto poilsio. Kaip pati sakė, buvo įpratusi turėti daug veiklos, tad jai norėjosi kažkuo užsiimti. Jau kelerius metus R. Slesoriūnienė yra Utenos trečiojo amžiaus universiteto Menų fakulteto vadovė. „Turiu rodyti senjorams asmeninį pavyzdį“, – sakė tautodailininkė, kuri dalyvauja įvairiuose Aukštaitijos regiono, šalies bei tarptautiniuose projektuose. Pirmąją savo darbų parodą kūrėja surengė Rygos centrinėje bibliotekoje.

Piešia portretus
Popieriaus karpymas – ne vienintelis meniškos sielos uteniškės talentas. Ji labai mėgsta siūti žaislus, piešti žmonių portretus. Reginos Breivienės vedamas piešimo pamokas lankančiai ilgametei pedagogei spontaniškai kilo mintis nupiešti ją kalbinusią „Utenos dienos“ žurnalistę. Prireikė vos kelių brūkštelėjimų pieštuku ir darbas buvo baigtas. Augusi laikais, kai vaikai apie žaislus galėjo tik pasvajoti R. Slesoriūnienė nusipiešdavo lėles, jas išsikirpdavo ir kartu su draugais žaisdavo ligoninę. „Man labai patinka žmonės, kurie piešia nemąstydami“, – atskleidė daug veiklos turinti kūrėja. Jaunatviško polėkio nestokojanti pensininkė jau kurį laiką mokosi anglų kalbos, kad nuvykusi į svečią šalį galėtų be vargo susikalbėti su vietiniais gyventojais.

Vytauto Ridiko ir Rasos Slesoriūnienės asmeninio archyvo nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Raganų kūrėja savęs ragana nepavadintų

    Ragana dažnai įsivaizduojama kaip pikta ir bjauri ant šluotos skraidanti senė, katile nuolat verdanti magiškus nuovirus ir tik besitaikanti padaryti kam nors bloga. Iš tiesų lietuvių mitologijoje ragana nėra blogio įsikūnijimas. Tai – deivė, valdanti gamtos stichijas ir lemianti žmonių sveikatą, tuo pačiu – ir likimą, žiniuonių, žolininkų bei gydytojų globėja. Gal todėl tautodailininkė Judita Krutoguz, gaminanti įvairaus dydžio ir temperamento raganaites, tikino, jog savęs darančios ką nors kita tiesiog nebeįsivaizduoja. Štai jau daugiau nei dvidešimt metų kurianti šias pasakiškas būtybes moteris gyvena jų apsuptyje ir svajoja įrengti Raganų muziejų.

  • Utenos krašto kūrėja Albina Būgienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Ignalinos rajone, Grybėnų kaime, gyvenančia audėja Albina Būgiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai uteniškei iki lapkričio 6 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Kūrėjos namuose gyvena nerti pasakų herojai

    Auklėjant vaikus reikia ne tik kantrybės. Reikia ir lakios vaizduotės, išradingumo bei kūrybiškumo, kad galėtum iš nieko padaryti kažką ir kad tai sudomintų vaikus, lavintų juos, padėtų pažinti spalvas, formas, faktūras, metų laikus, valandas ir t. t., ko kada nors prireiks suaugusiojo gyvenime. Atrodytų, ką tai turi bendra su tautodaile? Visai neseniai ir mums būtų kilęs toks pat klausimas, bet, kai susipažinome su tautodailininke Rita Kraujeliene, abejonių nekilo – turi.

  • Utenos krašto kūrėja Rimutė Vitaitė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su zarasiške audėja Rimute Vitaite. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai uteniškei iki spalio 16 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2349
Vakar apsilankė:10112
Šią savaitę apsilankė:33399
Šį mėnesį apsilankė:181956
Viso (nuo 2015-02-16):6846453
Šiuo metu naršo:
97
2017-11-23