ProjektaiSeni drabužiai uteniškės rankose tampa meno kūriniais
2017 spalio 23, Pirmadienis 09:24

Seni drabužiai uteniškės rankose tampa meno kūriniais

Seni drabužiai uteniškės rankose tampa meno kūriniais
  • Deimantė KAZOKAITĖ
  • 15 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Liubovė Volkova, kurią visi įpratę vadinti Liuba, gimė ir augo Utenoje. Būdama penkiolikos išvyko į sostinę, kur tuomečiame Vilniaus statybos technikume (dabar – technologijų ir dizaino kolegija) mokėsi statybos amato. Baigusi mokslus uteniškė pagal specialybę dirbo neilgai. Paskutinė jos darbovietė – Utenos pieno kombinatas. Prieš bemaž 15 metų L. Volkova susidomėjo odininkyste – pradėjo kurti iš odos vazas, paveikslus. „Tapyti" oda, kūrėjos teigimu, nėra paprasta, mat norimų spalvų kartais tenka išlaukti.

Piešdavo lėles
Susitikimas su odininke vyko jos jaukiame bute, pro kurio langus atsiveria vaizdas į pušyną. Daugiabučiais namais apstatytame Aukštakalnio mikrorajone gyvenanti pašnekovė šypsodamasi prisiminė, kad vaikystėje, kuri prabėgo netoli senosios autobusų stoties, mėgdavo ateiti čia uogauti.

L. Volkova mokėsi tuometėje Utenos rusų mokykloje. Baigusi 10 klasių išvyko į Vilnių studijuoti statybos. Pasirinkti šį tais laikais pelningą amatą uteniškę skatino tėvai,
ji pati turėjo kitų norų.

Dažno menininko kūrybiškumo žiedai pradeda skleistis dar pirmaisiais gyvenimo metais. L. Volkova – ne išimtis. Vaikystėje ji draugėms ant kartono piešdavo lėles ir jų drabužėlius, kuriuos vėliau būdavo galima išsikirpti. „Atsimenu, mokykloje nupiešiau labai gražią voveraitę, tačiau mokytoja nepatikėjo, kad tai mano darbas. Piešiniuose visuomet atskleisdavau savo filosofišką vaizduotę", – vaikystę prisiminė kūrėja.

Kurti įkvėpė medžiai
Pašnekovė sakė, kad odininkystė jos gyvenime atsirado tuomet, kai Utenoje ėmė dygti dėvėtų drabužių prekybos vietos. Jose radusi nunešiotų ir seniai niekam nereikalingų odinių drabužių moteris nusprendė prikelti šiuos naujam gyvenimui – sukurti šį tą gražaus. „Perku ne bet kokią odą – čiupinėju, žiūriu, ką iš jos galima padaryti", – atskleidė odininkė, kuri nesidairo į senas rankines, nes šios, jos teigimu, dažniausiai būna pasiūtos iš grubios odos.

L. Volkova sakė, kad niekada nemėgo ryškių spalvų, jos paveiksluose iš odos dažniausiai atsispindi žemiški, pasteliniai atspalviai. Odininkė pastaruoju metu kuria paveikslų ciklą, kurį kol kas sudaro trys vienodo dydžio darbai. „Sukurti šiuos paveikslus, kuriuose kiekvienas žmogus įžvelgia skirtingų dalykų, mane paskatino apsilankymas viename įspūdingame Londone parke. Čia žaliuoja seni keistų formų medžiai, – atskleidė tautodailininkė. – Anglai labai gerbia ir saugo senus medžius – jie visi yra sunumeruoti. Medžiui,kurį sodino karalienės Elžbietos II mama, skiriamas ypatingas dėmesys."

Didžiuojasi anūke
L. Volkova prisipažino, kad Anglijos sostinėje regėtų medžių fragmentus atvaizduoti savo darbuose nebuvo lengva – ji ilgai suko galvą, kaip tą padaryti. „Darbai nebūtinai turi būti gražūs, svarbu, kad būtų įdomūs", – rodydama paveikslus, į kuriuos žvelgiant galima lavinti savo vaizduotę, sakė odą prisijaukinusi uteniškė.

Viename lankomiausių pasaulio miestų – Londone – su šeima jau 10 metų gyvena L. Volkovos vyresnėlė dukra Kristina. Moteris labai didžiuojasi savo anūke Karolina, kuri Londono dailės akademijoje studijuoja madą ir tekstilę. Utenos dailės mokyklą baigusi merginos mama Kristina irgi nestokoja gabumų – piešia šaržus. Vilniuje gyvenantis jos brolis Viktoras, pašnekovės sūnus, laisvalaikiu fotografuoja, kuria grafikos darbus. Pirmuosius sūnaus piešinius sauganti L. Volkova šypsodamasi prisipažino, kad šis kartais mėgsta ją pakritikuoti.

„Reikia tik pradėti..."
„Oda – plastiška, minkšta medžiaga, turinti daug panaudojimo galimybių", – į klausimą, kodėl pasirinko būtent odą, trumpai atsakė daugžodžiauti nelinkusi pašnekovė, kuriai kūryba – ir darbas, ir laisvalaikis. „Nemėgstu žodžio „įkvėpimas" – reikia tik pradėti, o tada viskas plaukia į priekį... – sakė pašnekovė. – Kartais pati ant savęs pykstu – pasidarau eskizą, tačiau vos pradėjusi kurti nustoju juo vadovautis." Tautodailininkė atskleidė, kad jai patrukdyti mėgsta itin smalsi augintinė – juoda it anglis katytė Liusė.

Odininkystė – ne vienintelis L. Volkovos pomėgis. Pensinio amžiaus uteniškė savo namus mėgsta puošti gamtos dovanomis – originaliomis medžių šakomis, prie kurių grožio prisideda ir jos rankos.

Ne sykį su žurnalistais bendravusi odininkė prisipažino, kad ją labai erzina klausimai apie laiką – kiek šio prireikia vienam ar kitam darbui sukurti. Moters teigimu, viskas priklauso nuo tos dienos nuotaikos.

Kūryba – lyg pokalbis
L. Volkovai nesvetima ir tapyba – praėjusiais metais du mėnesius Londone viešėjusiai uteniškei dukra nupirko drobės bei dažų ir taip gimė namų sienas puošiantys paveikslai.

„Paveikslai iš odos – sudėtingiausi darbai, į kuriuos sudedu visas savo mintis. Vazų kurti nebenoriu..." – prisipažino pašnekovė.

Tris personalines parodas surengusi L. Volkova atskleidė, kad demonstruoti savo darbų viešai jai nebesinori. „Neseniai palaidojau tėvelį, todėl mano nuotaika šiuo metu ne ta..." – sakė ji. Kūryba, odininkės teigimu, suteikia jai galimybę išsikrauti, viską apmąstyti. Tai – lyg pokalbis.

Autorės ir Viktoro Volkovo nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Regioninėje liaudies meno parodoje – uteniškių gausa

    Nuo praėjusios savaitės Zarasų krašto muziejuje veikia Lietuvos nacionalinio kultūros centro rengiamos respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas" regioninis turas.

  • Naujos menininkų mekos – inkubatoriai

    Kūrybinių erdvių ieškantiems menininkams – puikios naujienos. Šalyje daugėja jų kūrybai pritaikytų vietų vadinamų menų inkubatoriais. Ne tik kurti ir pristatyti visuomenei, bet ir realizuoti savo darbus menininkai dabar gali vienoje vietoje. Lėšų tokioms erdvėms kurti ir plėsti skirta iš  Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos priemonės „Asistentas-2".  Iš viso pagal šią priemonę numatyta paskirstyti virš 77  mln. litų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2333
Vakar apsilankė:10112
Šią savaitę apsilankė:33383
Šį mėnesį apsilankė:181940
Viso (nuo 2015-02-16):6846437
Šiuo metu naršo:
93
2017-11-23