LietuvaJ. Petrauskienė: „Visos reformos tikslas – vertę teikiantis diplomas“
2017 birželio 15, Ketvirtadienis 09:40

J. Petrauskienė: „Visos reformos tikslas – vertę teikiantis diplomas“

J. Petrauskienė: „Visos reformos tikslas – vertę teikiantis diplomas“

Vykdant aukštojo mokslo pertvarką, kokybė ir jos kriterijai – svarbiausia, todėl planuojama reforma orientuota tik į vertės aukštojo mokslo diplomui sugrąžinimą. Taip šiandien surengtoje spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pristačiusi aukštojo mokslo pertvarkos kokybinius pokyčius, ji pakvietė nespekuliuoti dėl pateiktos reformos fragmentų, o koncentruotis į jos turinį.

„Nuogąstavimai ir paskubomis kurpiami alternatyvūs planai signalizuoja dalies visuomenės nepasitikėjimą ir baimę. Labai natūralus jausmas, tačiau jis kyla tada, kai suvokiama, kad kelio atgal nėra ir kad aukštojo mokslo sistemos kompleksiniai pokyčiai neišvengiami.  Šiandien mūsų pristatomų kokybinių pokyčių tikslas – grąžinti aukštojo mokslo diskursą prie esmės – kokybė svarbiausia. Ir turime aiškiai pasakyti, ką darysime, kad aukštojo mokslo sistema ne tik funkcionuotų, kaip dabar, bet kurtų aukštą pridėtinę vertę visiems sistemos dalyviams, o diplomai, kurių  netrukus eis atsiimti absolventai, pagaliau būtų tikrai vertingi ir vertinami. Tiek pačių studentų, tiek akademinės bendruomenės, tiek ir darbdavių",  – sakė ŠMM vadovė.
Pasak jos, tai, kad planuojamų pokyčių analizė viešojoje erdvėje susitelkė ties forma, o ne turiniu, signalizuoja iki galo nesuvoktą aukštojo mokslo padėties rimtumą.
„Universitetai, aukštosios mokyklos visada buvo ir tebėra ta integrali visuomenės audinio dalis, kuri sugebėdavo matyti daugiau ir plačiau, ne tik išryškinti svarbiausias visuomenės problemas bei skaudulius, bet ir rasti joms sprendimus. Pasitikime akademine bendruomene, jos nariais, todėl nuolat diskutuojame, kalbamės ir ieškome geriausių būdų, kaip atsakysime į labai konkrečius mūsų laikmečio aukštojo mokslo sistemai keliamus iššūkius. Dėl tikslų nebesiginčijame, tariamės dėl tikslingiausių priemonių kokybei pasiekti", – teigė J. Petrauskienė.
Pasak jos, vienas aiškiausių atsakymų, kodėl siekiant kokybiško aukštojo mokslo būtina infrastruktūrą  ir žmogiškąjį potencialą telkti atsisakant fragmentacijos, – nuolatos mažėjantis studentų skaičius.
„Kai klausia, kodėl planuojama mažinti studijų programų skaičių, kodėl siūloma telkti aukštųjų mokyklų akademinį potencialą, atsakau labai paprastai – nes studentų skaičius mažėja drastiškai, o ateityje situacija tik sudėtingės. Kitas dalykas – didinant investicijas į mokslą, mokslininkų kompetenciją ir darbo sąlygas akademikams, natūraliai stiprėja poreikis bendradarbiauti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Turintys mokslinių ambicijų bei tikslų mokslininkai niekada neprivalėjo tenkintis tik turimomis galimybėmis, tačiau dabar realizuoti savo tikslus ir siekius bus paprasčiau", – reformos rezultatus vardijo ŠMM vadovė.
Be to, planuojant didinti finansavimą mokslinei veiklai, konsoliduojant turimus išteklius, dėstytojai nebebūtų priversti blaškytis tarp skirtingų mokymo įstaigų, mėgindami užsidirbti orų atlyginimą, o racionalizavus studijų programų skaičių, sumažėtų ir dėstymo krūvis, atsirastų daugiau galimybių vykdyti tiriamąją veiklą.
Anot ministrės, matant aukštojo mokslo situaciją platesniame kontekste, visos kalbos apie tai, kaip konkrečiai turi būti optimizuojamas aukštųjų mokyklų tinklas, tėra spekuliacijos.
„Nebūtų per stipru, jei pasakyčiau, kad, mano galva, tikrai nėra didelio skirtumo, kaip konkrečiai vyks tinklo optimizavimas, nors būtent jis viešojoje erdvėje eskaluojamas labiausiai. Vienareikšmiškai esame atviri, pasirengę išklausyti visas nuomones, leistis į dialogą ir ieškoti tokio taktinio sprendimo, kuris būtų efektyviausias ir orientuotas į kokybinius pokyčius", – sakė ŠMM vadovė J. Petrauskienė.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Švietimo būklė: geresni pasiekimai, bet išlieka dideli skirtumai tarp mokyklų

    Lietuvos mokinių bendrieji mokymosi rezultatai tarptautiniame kontekste išlieka gana vidutiniški, tačiau pagerėjo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai aukštesni už tarptautinį vidurkį, padidėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, daugiau vaikų ėmė lankyti neformaliojo švietimo būrelius – tokie pagrindiniai pastarųjų trijų metų švietimo pasiekimai išryškėjo atlikus švietimo būklės analizę, kuri šiandien pristatyta visuomenei.

  • J. Petrauskienė mokyklų steigėjams: švietimo kokybės atotrūkis savivaldybėse yra didžiulis

    Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių, o daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Švietimo kokybė savivaldybėse trečiadienį aptarta Vyriausybėje vykusiame Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir šalies savivaldybių susitikime.

  • Švietimo ir mokslo ministerija turi gerą žinią tėvams

    Nuo sausio mėnesio gerokai pasipildė neformaliojo vaikų švietimo krepšelis – šiemet tam skirta 11 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Tai – beveik trečdaliu daugiau negu pernai (8,2 mln. eurų). Skyrus didesnę sumą, daugiau vaikų bus galima priimti į įvairius būrelius, atsiras naujų programų.

  • Ragina savivaldybes užtikrinti, kad lėšos švietimui būtų naudojamos efektyviai

    Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ragina savivaldybes įvertinti kokybiško švietimo prieinamumo galimybes visiems vaikams ir užtikrinti efektyvų švietimui skiriamų lėšų naudojimą.

  • Investicijas į sektorinius praktinio mokymo centrus sumažins daugiau nei perpus

    Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įvertinusi anksčiau į sektorinius praktinio mokymo centrus suplanuotų 49 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų tikslingumą ir veiksmingumą, planuoja skirti iki 18,2 mln. eurų projektams, kurie realiai pagrįsti ir perspektyvūs.

  • Raštingiausiems 2017 metų mokiniams – vertingos Švietimo ir mokslo ministerijos dovanos

    Antradienį Prezidentūroje Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė apdovanojo geriausiai Nacionalinį diktantą šiemet parašiusią Druskininkų „Ryto" gimnazistę Rusnę Kuliešiūtę ir kitus konkurso prizininkus. Raštingiausiai 2017 metų moksleivei įteikta elektroninė skaityklė su įrašytais pasaulio ir lietuvių autorių literatūros kūriniais.

  • Į Uteną atvyks Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai

    Švietimo ir mokslo ministerija pradeda viešąsias konsultacijas su mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybinių organizacijų atstovais dėl mokslo metų trukmės ir mokinių pasiekimų gerinimo.

  • Aptarti planuojami pokyčiai vertinant ir skiriant mokyklų vadovus

    Diskutuojant dėl mokyklų vadovų kadencijų svarbu numatyti kompleksinius sprendimus, susijusius su mokyklų vadovų bei mokyklų vertinimu, savivaldos vaidmeniu, pedagogo profesijos patrauklumo didinimu. Apie tai kalbėta švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir savivaldybių švietimo padalinių asociacijos susitikime. Šiame susitikime dalyvavo ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas.

  • Artėjant naujiems mokslo metams – džiugios prognozės

    Ketvirtadienį šalies pedagogus pasiekė džiugios žinios – švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė prakalbo apie nuo rugsėjo 1 dienos didėsiančias pedagogų algas bei naują lietuvių kalbos programą.

    Apie tai šalies pedagogai informuoti Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas.

  • Kuriamos palankesnės sąlygos iš užsienio grįžtantiems mokiniams ir mokytojams

    Švietimo ir mokslo ministerija iki rugsėjo planuoja parengti dokumentus, kurie grįžtantiems užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams laikotarpį, kurį jie dirbo lituanistinio švietimo srityje, leistų įskaityti į pedagoginį stažą. Taip pat bus palengvinta grįžusių mokinių priėmimo į mokyklas tvarka. Mokinių tėvai dar prieš atvykdami į Lietuvą aiškiai žinos, kokia pagalba bus suteikiama jų vaikams, kad jie čia greičiau pritaptų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:13
Vakar apsilankė:4157
Šią savaitę apsilankė:8099
Šį mėnesį apsilankė:75135
Viso (nuo 2015-02-16):9008079
Šiuo metu naršo:
26
2018-09-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!