LietuvaVerslo kryptį pasufleravusi pavardė ūkininkui atnešė sėkmę
2017 gegužės 10, Trečiadienis 09:59

Verslo kryptį pasufleravusi pavardė ūkininkui atnešė sėkmę

Verslo kryptį pasufleravusi pavardė ūkininkui atnešė sėkmę

Kai užėję į parduotuvę daržovių skyriuje griebsite morkų maišelį, atidžiai jį apžiūrėkite – galbūt jas užaugino ūkininkas Algimantas Morkūnas? Rodos, likimas iškrėtė linksmą pokštą – su ūkininko pavarde glaudžiai susijusi jo auginama daržovė yra ne tik ūkininko ir jo šeimos, bet ir viso būrio samdomų darbuotojų pragyvenimo šaltinis. Specialiu ženklu „Kokybė" pažymėtos morkos iš ūkio keliauja ne tik į didžiuosius prekybos centrus, bet ir į užsienio šalis, o prie tokių rezultatų prisidėjo ir Lietuvos kaimo plėtros programa (KPP). Tapęs nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos dalyviu, ūkininkas net penkerius metus gavo finansinę paramą.

Sunkiose ir molingose žemėse auga pačios saldžiausios morkos

Vos nuo 6 arų dydžio žemės lopinėlio pradėjęs ūkininkauti A. Morkūnas šiandien jau skaičiuoja daugiau nei 100 hektarų, kuriuose daugiausia auga morkos, taip pat kopūstai, šiek tiek burokėlių, svogūnų ir bulvių. Ūkininko teigimu, nors morkas auginti sunkiausia, pradėjus ir pabandžius jas auginti tiesiog patiko, todėl buvo nuspręsta tai tęsti ir toliau.
„Morkas auginti yra gana sunku, ypač, kai Pasvalio žemės yra sunkios ir molingos. Tačiau visa tai atperka rezultatas – sunkesnėje žemėje augusios morkos yra sultingesnės ir saldesnės, o tokias labiausiai mėgsta pirkėjai, – paslaptį išduoda ūkininkas. – Į morkų auginimą esame išties nemažai investavę. Kiekvienai kultūrai reikalinga speciali technika, tad turime ir morkų sėjimo, ir žemės dirbimo agregatų."
Ūkininkas turi ne tik morkoms užauginti reikalingos technikos, bet ir visą daržovių fasavimo cechą, kainavusį 2,5 mln. litų (apie 750 tūkst. eurų). Šiam įrengti pravertė parama pagal 2007–2013 m. įgyvendintą KPP. Ceche yra visa linija, skirta morkoms paruošti pardavimui: plovimo, poliravimo, rūšiavimo ir fasavimo etapai. Pakuoti morkas galima pagal poreikį – ir po pusę kilogramo, ir po kilogramą ar net dešimt.
Per vienos dienos pamainą prekybos tinklams paruošiama tiek morkų, kiek sveria du kombainai, t. y. apie 20 tonų, tačiau ūkininkas atkreipia dėmesį, kad ir kokią stiprią paspirtį suteikia įranga, kad ir kokia moderni ji bebūtų, vis tiek nėra visagalė. Prie morkų supakavimo prisideda ir darbščių žmonių rankos. „Ceche nuolat dirba apie trisdešimt darbuotojų, kurie papildomai, dar kruopščiau atrenka gražias ir išmeta įtrūkusias morkas. Derliaus nuėmimo ar ravėjimo metu ūkyje papildomai dirba dar apie 30 žmonių. Jie rūpinasi, kad morkos neapželtų piktžolėmis, mat priklausant nacionalinei žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemai, galioja ypač griežti reikalavimai, apribojantys pesticidų naudojimą", – sako ūkininkas.

Kokybės ženklas garantuoja, kad morkos augintos atsakingai

Visos ūkininko daržovės pažymėtos kokybės ženklu – sistemai jis priklauso jau kelerius metus bei planuoja tai daryti ir toliau. Anot jo, dalyvavimas sistemoje – didžiulė kontrolė ir apribojimai, tačiau pirkėjai tuomet gali būti garantuoti, kad gauna sveiką ir natūralų produktą. „Pesticidais nupurkštų daržovių pirkėjui būtų neįmanoma atskirti nuo kokybiškai ir sveikai pagamintų, jei jos nebūtų pažymėtos specialiais ženklais. Todėl jei kyla noras išsiskirti, reikia pasiryžti auginti sveikesnę produkciją ir kreiptis į sertifikuojančiąją  įstaigą, o vėliau – į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos – jeigu tuo metu bus galimybė, tereiks užpildyti kelis dokumentus ir bus galima gauti finansinę paramą, – kitus prisijungti skatina ūkininkas. – Mums parama pravertė pakuotėms, maišeliams įsigyti, taip pat kompensavo pesticidų, trąšų tyrimus."
Europos Sąjunga ir Žemės ūkio ministerija tokią maisto produktų augintojų iniciatyvą ypač skatina, todėl kviečia įsitraukti į maisto produktų kokybės sistemas ir teikti paraiškas paramai gauti. Šiuo metu jos teikiamos pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos". Parama ūkininkams skiriama net 5 metams, tad per visą laikotarpį galima gauti net iki 15 tūkst. eurų. Parama suteikiama už dalyvavimą vienoje iš trijų kokybės sistemų: ekologiškų produktų gamybos sistemoje, ES pripažintų produktų kokybės sistemoje, nacionalinėje žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemoje.
Šiuo metu pagal asortimentą pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą gaminami tokie produktai kaip švieži vaisiai, uogos ir daržovės bei jų perdirbti produktai, taip pat bičių produktai ir gira. Auginti sveikesnius ir natūralesnius produktus yra pasiryžę daugiau nei 300 gamintojų, o jų skaičius kasmet auga. Pasvalio rajone, Trajoniškio kaime įsikūręs ūkininkas Algimantas Morkūnas – kaip tik vienas iš jų.
Pirmasis paraiškų pagal šią priemonę teikimo etapas jau prasidėjo ir tęsis iki š. m. birželio 30 d.
Daugiau informacijos apie šias kokybės sistemas ir pagal jas skiriamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Dvigubai sumažėjo ūkių, neatitinkančių žalinimo reikalavimų

    Nuo 2015 m. Lietuvos, kaip ir visų kitų ES valstybių narių, ūkininkai turėjo laikytis privalomų klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos, vadinamųjų žalinimo, reikalavimų. Žemės ūkio ministerija, apžvelgusi šių reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje 2015–2016 m. situaciją, konstatuoja, kad šiemet du kartus sumažėjo ūkių, neatitinkančių minėtųjų reikalavimų. Mažindami pūdymo plotus, mūsų šalies žemdirbiai pradėjo aktyviau auginti azotą kaupiančius augalus, už kuriuos mokamos ir išmokos kaip už baltyminius augalus, o kraštovaizdžio elementams beveik neskyrė dėmesio.

  • Piketuotojų ūkininkų iš Utenos neišlydėjo niekas

    Dar gerokai prieš septintą ryto Utenos kelių seniūnijų ūkininkai, pasikvietę draugėn ir pulkelį zarasiškių, Utenos rajono savivaldybės prieduryje būriuodamiesi vylėsi, kad į piketą Vilniuje išlydės ir valdininkai. Nors autobusas su 45 ūkininkais išvažiavo be penkiolikos aštuonios ir kai kurie savivaldybės tarnautojai jau rinkosi į darbą, sodžiaus darbštuoliais, susiruošusių ginti savo teisių Vilniuje, nesusidomėjo nė vienas. Nepalaikė jų ryžto ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir abiejų savivaldybių skyriai, nors kitų savivaldybių pienininkai būrėsi po LŪS sąjungos vėliava. Rytų aukštaičiai sostinėn išvažiavo su europietišku autobusu, bet veždamiesi panašiai senas bėdas, kaip prieškario pirmtakai, anuomečiu neturėdami kam parduoti pulkus užaugintų žąsų.

  • Drausti savo galvijų ūkininkai dar neskuba

    Gera žinia šalies žemdirbiams – nuo šiol savo laikomus ūkinius gyvulius apdraudusiems nuo masinių ligų bus galima gauti kompensaciją iki 65 proc. draudimo įmokų. Nors ūkininkai iki šiol neskuba drausti savo auginamų gyvulių, tikimasi, kad ši naujovė paskatins juos į visa tai žiūrėti šiek tiek atsakingiau.
    Draudikų duomenimis, šalyje savo galvijus nuo ligų ir kitų nelaimių draudžia tik kas dvidešimtas ūkininkas.

  • Jaunystės svajonė auginti juoduosius serbentus virto tikrove

    Vienas didžiausių juodųjų serbentų uogynų savininkų Biržų rajone Adolfas Jasinevičius sako, jog šie metai ūkiui buvo vidutiniai. Gamta per daug nenuskriaudė, tačiau uogų supirkimo kainos šiemet žemiausios per visus paskutinius 5 metus. „Gal supirkėjai tarpusavyje susitarė", – svarsto priežastis ūkininkas. Viena laimė, kad uogininkai yra susibūrę į kooperatyvą „Juodoji uoga", kuri turi šaldymo įrangą ir gali išlaikyti uogas iki pat pavasario. Uogas kooperatyvas paprastai parduoda UAB „Vėtrija", o paskui teikia jai laikymo paslaugas.

  • Netvarkingi kombainai – vienas žingsnis iki nelaimės

    Šalyje – javapjūtės įkarštis. Ūkininkams džiaugiantis sparčiai vykstančiais darbais ir gausiu derliumi, ugniagesiai jau sulaukė pirmųjų pranešimų apie laukuose užsiliepsnojusius javų nuėmimo kombainus ir kitą žemės ūkio techniką. Vien per pirmąją rugpjūčio savaitę buvo užregistruoti 4 gaisrai, kuriuose degė kombainai. Pernai per visą javapjūtę liepsnojo 17 kombainų. Nuostolių patyrė tiek ūkininkai, tiek žemės ūkio bendrovės.

  • Šienavimo terminas pratęstas dviem savaitėmis

    Ūkininkai, deklaruojantys pasėlius ir norintys gauti tiesiogines išmokas, prisiima įsipareigojimus savo ganyklas arba pievas nušienauti bent 1 kartą per metus arba visiškai nuganyti iki liepos 15 dienos. Atsižvelgdama į šiam metų laikui Lietuvoje nebūdingą sausrą, Žemės ūkio ministerija šienavimo terminą pratęsė dviem savaitėmis – iki rugpjūčio 1 dienos.

  • Jaunasis ūkininkas džiaugiasi nepasidavęs vilionėms dirbti svetur

    Ūkiai, kuriuose darbuojasi šeimos nariai, yra labiausiai paplitęs ūkininkavimo modelis visose Europos Sąjungos valstybėse. Šeimos ūkiai labai vertinami ir Lietuvoje, jie itin svarbūs, išlaikant kaimą gyvą ir gyvybingą. Šeimos yra ir jaunųjų ūkininkų Deivydo bei Rasos Lukoševičių ūkis Varėnos rajono Senųjų Naniškių kaime.

  • Patvirtintos ekologinio ūkininkavimo taisyklės

    Š. m. balandžio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas" taisyklės. Kviečiame susipažinti.

  • Jauniesiems ūkininkams – Europos Sąjungos parama

    Jaunieji šalies ūkininkai balandžio mėnesį kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal naujos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui". Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) atkreipia pareiškėjų dėmesį į paraiškų vertinimo kriterijus ir reikalavimus, kurie skiriasi nuo taikytų ankstesniojo finansinio laikotarpio priemonei. Jauniesiems ūkininkams siūloma ir naujų galimybių.

  • Jaunimas ūkininkauti viliojamas prioritetiniais balais

    Patvirtinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, įsibėgėjo ir kiti darbai – kuriamos priemonių taisyklės, ruošiamasi priimti paramos paraiškas. Programa itin domisi jaunieji ūkininkai, nes jiems skirta ne tik atskira priemonė „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui", bet ir kitose priemonėse suteikiama prioritetinių balų, kuriais pasinaudodami jie lengviau gali dalyvauti programoje.

Reklama

Reklama

DPC_250x250

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:504
Vakar apsilankė:10849
Šią savaitę apsilankė:28377
Šį mėnesį apsilankė:265697
Viso (nuo 2015-02-16):5597756
Šiuo metu naršo:
109
2017-06-29