Senoji Lietuvos sostinė Kernavė Mindaugo karūnavimo dieną jau septynioliktą kartą minės tarptautiniu eksperimentinės archeologijos festivaliu „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje”. Šiais metais reginys vyks liepos 8–10 dienomis.

Septynioliktasis festivalis svečius pakvies į naują erdvę – pagal mokslinių tyrimų duomenis rekonstruotas XIII–XIV a. Kernavės amatininkų sodybas. Šalia Pilies kalno piliakalnio atgis viduramžių miestiečių namai, dirbtuvės, ūkiniai pastatai, kiemai, kuriuose dirbs amatininkai, bus galima pajusti dūminės pirties ir beržinės vantos kvapą, išgirsti kalvio priekalo dūžius ir tvarte kriuksinčių paršelių bei bliaunančių avelių balsus – ankstyvojo miesto kultūros palikimą… Tiek ši rekonstrukcija, tiek festivalyje pristatoma eksperimentinė archeologija bei edukacinė veikla būtų neįmanoma be mokslinių archeologijos tyrimų, todėl svečiai kviečiami susipažinti su Pajautos slėnyje vykstančiais archeologijos tyrimais, pabendrauti su Kernavės archeologais doc. dr. G. Vėliumi, dr. R. Vengaliu, D. Baltramiejūnaite. Ilgametis senosios Kernavės tyrinėtojas archeologas doc. dr. A. Luchtanas papasakos apie viduramžių Kernavės miesto istoriją, kasdienį miestiečių gyvenimą, pristatys to laikotarpio moters kostiumą.
Festivalio svečius jau septynioliktą kartą pasitiks jo pirmtakai – Lietuvos eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta” archeologijos paveldo rekonstruotojai, archajiškų amatų žinovai.
Festivalio renginiai apima dvi – priešistorės ir viduramžių – temas, taip suskirstyta ir reginio teritorija. Greta rekonstruotų viduramžių Kernavės amatininkų sodybų įsikurs Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie rodys ir pasakos, kaip buvo gaminami archajiški įrankiai, lipdomi ir žiedžiami puodai, siuvami rūbai, gaminami papuošalai ir įrengiami būstai. Festivalio programa papildyta iki šiol nematytų amatų pristatymu, tai – deguto gamyba, siūlų dažymas, knygų iliuminavimas, senųjų veislių gyvulių pristatymas pristatymas, audinių dekoravimas, skitų kultūros artefaktų pristatymas ir kt. Viduramžių miesto aikštė vilios įprastiniu šurmuliu. Čia sutiksime klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, valkatas, klajūnus ir juokdarius. Aikštėje vyks viduramžių teismai, darbuosis budeliai, vyks atrakcionai. Liepos 9 dieną festivalį aplankys kojūkininkai ir viduramžių juokdarys.
Vienas įdomiausių festivalio akcentų bus seniausiojo proistorės periodo – akmens amžiaus – gyvensenos rekonstravimas. Lankytojus pasitiks paslapčių kupini tolimosios epochos medžiotojai, gaminantys titnaginius, akmeninius ir kaulinius įrankius, archajišku būdu išgaunantys ugnį. Neolito – ankstyvojo bronzos amžiaus gyvenvietėje susipažinsime su Pamarių ir Narvos, Prūsų archeologinių kultūrų keramika. Matysime kaip įrengiamas neolitinis būstas – pinamos ir molio skiediniu tinkuojamos pertvaros, taisomi gultai. Čia pat židinyje bus gaminamas maistas, audžiami bei pinami drabužiai ir indai, lipdomi, dekoruojami ir išdegami moliniai puodai, apdirbamas titnagas ir liejama bronza. Susitikimas su neolito gyventojais mažiesiems renginio lankytojams irgi nebus nuobodus – jie patys lipdys puodelius, mokysis virvės vijimo ir net dalyvaus virvės traukimo varžybose.
Gyvosios archeologijos dienos neįsivaizduojamos be ginklų žvangesio ir archajiškos muzikos garsų. Riterių kovose savo narsą demonstruos lietuvių, latvių, lenkų ir baltarusių karybos klubai. Pamatysime Piastų dinastijos („Jantar”, Lenkija) bei vikingų epochos karių („True Varing”, Baltarusija) ir pirmą kartą dalyvaujančio klubo „Kroma Kolna Bruoleste” (Latvija) stovyklavietes, kuriose bus galima susipažinti ne tik su karyba, bet ir su karius lydinčių amatininkų darbais. Viduramžių Lietuvos karybą demonstruos karybos klubas „Varingis”. Taigi bus demonstruojamas ne tik karių meistriškumas, bet ir įrengtos karių stovyklavietės bei amatai: kalvystė, ginklų dekoravimas, odos dirbiniai.
Festivalio atidarymo proga lankytojus pasveikins Kernavės folkloro ansamblis „Medgrinda”. Pirmą kartą archajiškos muzikos ir šokio programą pristatys ansamblis „Javaryna” (Baltarusija), koncertuos atlikėjai iš Vengrijos – ansamblis „Kajan”. Festivalyje taip pat muzikuos grupė „Marga muzika”, atliekanti įvairių tautų folklorinę muziką, neofolkloro grupės „Sedula” ir „ESSA” (Baltarusija), senosios muzikos ansambliai „VISI”, „Trys keturiuose”. Archajiškos muzikos ansambliai koncertuos Pilies kalno piliakalnyje, čia taip pat bus galima užkąsti, dalyvauti žaidimuose ir konkursuose, pašaudyti iš lanko, pajodinėti žirgu, o stabtelėjus – pažvelgti į įspūdingą Pajautos slėnį ir prisiminti, kad festivalis vyksta UNESCO Pasaulio paveldo objekte, autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkstančių metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus.
„Profesionalūs archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje vykdomi nuo 1979 m. Per tą laiką ištirta beveik 2 proc. rezervato teritorijos ir aptikta 16 įvairių epochų archeologijos paminklų, atskleidžiančių Kernavės archeologinės vietovės – UNESCO Pasaulio paveldo objekto – išskirtinę visuotinę vertę, o mokslinė rekonstrukcija, eksperimentinė archeologija ir edukacinė veikla leidžia geriau suvokti kultūros paveldo klodus, nes mokslinė informacija tampa patrauklesnė visuomenei” – apibendrino Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene ir švietėjiškų programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.

Laikraščio „Utenos diena” inf.