LietuvaKuriamos palankesnės sąlygos iš užsienio grįžtantiems mokiniams ir mokytojams
2016 birželio 27, Pirmadienis 10:00

Kuriamos palankesnės sąlygos iš užsienio grįžtantiems mokiniams ir mokytojams

Kuriamos palankesnės sąlygos iš užsienio grįžtantiems mokiniams ir mokytojams

Švietimo ir mokslo ministerija iki rugsėjo planuoja parengti dokumentus, kurie grįžtantiems užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams laikotarpį, kurį jie dirbo lituanistinio švietimo srityje, leistų įskaityti į pedagoginį stažą. Taip pat bus palengvinta grįžusių mokinių priėmimo į mokyklas tvarka. Mokinių tėvai dar prieš atvykdami į Lietuvą aiškiai žinos, kokia pagalba bus suteikiama jų vaikams, kad jie čia greičiau pritaptų.

 

„Įskaityti pedagoginį stažą svarbu dėl to, kad mokytojai galėtų be kliūčių tęsti darbą Lietuvoje. Sukurdami aiškią, tikslią grįžusių mokinių priėmimo į mokyklas tvarką, atitinkančią šiandienos realijas, norime padėti emigrantų šeimoms lengviau ir greičiau įsilieti į visuomeninį Lietuvos gyvenimą. Tėvai turi aiškiai žinoti, kokios realios pagalbos gali reikalauti iš mokyklų", – sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Apie pedagoginės veiklos įskaitymą į darbo stažą buvo diskutuota per Švietimo ir mokslo ministerijos ir užsienio lietuvių bendruomenių švietimo tarybų pirmininkų susitikimą. Susitikime dalyvavo Australijos, JAV, Kaliningrado srities, Vokietijos, Airijos, Jungtinės Karalystės švietimo tarybų atstovai. Per diskusiją svarstyta, kad darbo stažą už užsienio lituanistinėse mokyklose dirbtą laikotarpį, remdamasis švietimo ir mokslo ministro įsakymu, galėtų įskaityti vadovas tos mokyklos, kurioje grįžęs mokytojas pageidautų dirbti. O mokytojams, dar nepradėjusiems dirbti Lietuvoje, pedagoginio darbo užsienyje stažas būtų patvirtinamas ministro įsakymu. Asmuo, norintis, kad jo pedagoginės veiklos laikotarpis užsienyje būtų įskaitytas į pedagoginio darbo stažą, įstaigos vadovui pateiktų prašymą ir šią veiklą įrodančius dokumentus.
Šis pedagoginio darbo įskaitymas į stažą grįžusiems į Lietuvą asmenims, turintiems pedagoginę kvalifikaciją, suteiktų galimybę dirbti pagal specialybę, turėtų įtakos atlyginimui.
Švietimo ir mokslo ministerija balandžio mėn. patikslino Švietimo ir mokslo institucijų registro nuostatus, kad į registrus būtų galima įtraukti ir užsienio lituanistines mokyklas – jos taps Lietuvos švietimo sistemos dalimi.
Švietimo ir mokslo ministerija nuo rugsėjo 1 d. taip pat palengvins grįžusių iš užsienio mokinių priėmimo į mokyklas tvarką. Mokykla, kurioje norėtų mokytis iš užsienio sugrįžęs mokinys, privalės užtikrinti reikiamą mokymosi pagalbą (pvz., papildomai mokytis lietuvių kalbos). Mokinys mokytųsi kartu su bendraamžiais, nebent mokyti jį žemesnėje klasėje pageidautų tėvai.
Per susitikimą su švietimo tarybų atstovais taip pat aptarta galimybė už nuopelnus lituanistinio švietimo srityje kasmet skirti lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premiją.

Susitikimas su švietimo tarybų atstovais – seminaro, skirto užsienio lietuvių neformaliojo švietimo įstaigų mokytojams, dalis. Švietimo ir mokslo ministerijos birželio 20–23 d. organizuojamame užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų seminare ir kraštų lietuvių bendruomenių švietimo tarybų pirmininkų susitikime dalyvauja lituanistinių mokyklų mokytojai iš Argentinos, Urugvajaus, Australijos, Egipto, Prancūzijos, Islandijos, Čekijos, JAV ir kitų šalių.
Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja 10 užsienio lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų veiklą. Jose mokosi apie 1600 mokinių, dirba 46 ministerijos išsiųsti mokytojai. Pasaulio šalyse dar veikia apie 160 neformaliojo ugdymo lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi daugiau nei 6 tūkst. vaikų. Įvairiose šalyse taip pat įkurta apie 40 lituanistikos (baltistikos) centrų, kuriuose dėstoma, tiriama lietuvių kalba, istorija ir kultūra. Lietuvių kalbą ir kultūrą užsienyje studijuoja apie 600 studentų, dirba daugiau nei 100 dėstytojų ir mokslininkų.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • J. Petrauskienė mokyklų steigėjams: švietimo kokybės atotrūkis savivaldybėse yra didžiulis

    Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių, o daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Švietimo kokybė savivaldybėse trečiadienį aptarta Vyriausybėje vykusiame Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir šalies savivaldybių susitikime.

  • Apdovanoti geriausi 2017 metų mokytojai, tarp kurių – du visaginiečiai

    Balandžio 19 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė įteikė 2017 metų mokytojo premijas. Šiemet, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, skirtos šešios, o ne penkios, kaip įprastai, Metų mokytojo premijos. Vienos premijos dydis – 4 560 eurų.

  • Pristatomas mokytojų etatinio darbo užmokesčio modelis

    Nuo ateinančių mokslo metų atlyginimai mokytojams bus pradėti skaičiuoti, kaip ir daugumai dirbančiųjų: už etatą, nebe už atskiras valandas. Tai leis mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus, ne tik pamokas ir su jomis susijusią veiklą. Modelį parengė darbo grupė, kurioje taip pat dirbo mokytojų profesinių sąjungų atstovai. Mokytojams šis modelis bus pristatomas ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje.

  • Lietuvos mokytojams – galimybė tobulintis Japonijoje

    Japonijos ambasada Lietuvoje skelbia konkursą mokytojams, norintiems profesinius įgūdžius tobulinti Japonijoje. Bus skiriamos stipendijos studijoms, kurios vyks nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų kovo mėnesio.

  • Švietimo ir mokslo ministerija turi gerą žinią tėvams

    Nuo sausio mėnesio gerokai pasipildė neformaliojo vaikų švietimo krepšelis – šiemet tam skirta 11 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Tai – beveik trečdaliu daugiau negu pernai (8,2 mln. eurų). Skyrus didesnę sumą, daugiau vaikų bus galima priimti į įvairius būrelius, atsiras naujų programų.

  • Ragina savivaldybes užtikrinti, kad lėšos švietimui būtų naudojamos efektyviai

    Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ragina savivaldybes įvertinti kokybiško švietimo prieinamumo galimybes visiems vaikams ir užtikrinti efektyvų švietimui skiriamų lėšų naudojimą.

  • Investicijas į sektorinius praktinio mokymo centrus sumažins daugiau nei perpus

    Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įvertinusi anksčiau į sektorinius praktinio mokymo centrus suplanuotų 49 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų tikslingumą ir veiksmingumą, planuoja skirti iki 18,2 mln. eurų projektams, kurie realiai pagrįsti ir perspektyvūs.

  • J. Petrauskienė: „Visos reformos tikslas – vertę teikiantis diplomas“

    Vykdant aukštojo mokslo pertvarką, kokybė ir jos kriterijai – svarbiausia, todėl planuojama reforma orientuota tik į vertės aukštojo mokslo diplomui sugrąžinimą. Taip šiandien surengtoje spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pristačiusi aukštojo mokslo pertvarkos kokybinius pokyčius, ji pakvietė nespekuliuoti dėl pateiktos reformos fragmentų, o koncentruotis į jos turinį.

  • Raštingiausiems 2017 metų mokiniams – vertingos Švietimo ir mokslo ministerijos dovanos

    Antradienį Prezidentūroje Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė apdovanojo geriausiai Nacionalinį diktantą šiemet parašiusią Druskininkų „Ryto" gimnazistę Rusnę Kuliešiūtę ir kitus konkurso prizininkus. Raštingiausiai 2017 metų moksleivei įteikta elektroninė skaityklė su įrašytais pasaulio ir lietuvių autorių literatūros kūriniais.

  • Geriausių kūno kultūros mokytojų apdovanojimai

    Kovo 29 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje apdovanoti konkurso „Geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų penketukas" nugalėtojai.
    Įvertinus mokytojų praktinę veiklą ir indėlį į šalies vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą bei kūno kultūros ir sporto plėtrą per 2013–2016 mokslo metus, išrinkti penki laureatai: Kauno „Varpo" gimnazijos kūno kultūros mokytoja ekspertė Audra Vilūnienė, Kėdainių rajono Josvainių gimnazijos mokytoja metodininkė Gitana Jurgelevičienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos mokytoja ekspertė Jūratė Armonienė, Prienų „Žiburio" gimnazijos mokytojas ekspertas Olegas Batutis ir Radviliškio rajono Sidabravo gimnazijos mokytoja metodininkė Vita Masėnienė.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5134
Vakar apsilankė:16301
Šią savaitę apsilankė:55635
Šį mėnesį apsilankė:237993
Viso (nuo 2015-02-16):8325644
Šiuo metu naršo:
122
2018-05-25
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!