Didieji miestai išlaiko rajonus

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – sumokami mokesčiai yra naudojami išlaikyti mažesnius miestus ir rajonus. Kai kur net ketvirtadalis savivaldybės biudžeto pajamų atkeliauja iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos perskirstyto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

 „Rajonų gyventojui, perskirsčius savivaldybių biudžetą, tenka vidutiniškai po 130 eurų, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Mažesnėse gyvenvietėse ši suma dar didesnė.” Anot LLRI tyrimo, jei  šiauliečiui ir panevėžiečiui tenka tik apie 30 eurų, tai Kalvarijos ir Zarasų rajono gyventojui – jau po 200 eurų.

„Pajamų perskirstymo Lietuvoje yra labai daug. Daugiau uždirbantys žmonės išlaiko mažiau uždirbančius. Bet tas pats vyksta  ir miestų lygmeniu”, – tyrimo įžvalgomis dalijosi Ž. Šilėnas.

Anot jo, dėl perskirstymo susidaro paradoksali situacija. Didžiųjų miestų gyventojams lieka mažiau lėšų nei rajonų gyventojams. Kitus šelpiančio Vilniaus miesto  gyventojui tenka 674 eurai savivaldybės biudžeto išlaidų, o šalies vidurkis – 776 eurai. „Turime situaciją, kuomet davėjui lieka mažiau nei gavėjui, – stebėjosi Ž. Šilėnas. – Kodėl klaipėdietis, kuriam tenka tik 758 eurai, turi remti Neringos ar Birštono gyventoją, kuriam tenka atitinkamai 3062 ir 1706 eurai?”

Pasak LLRI prezidento Ž. Šilėno, toks perskirstymas sukelia ir ilgalaikių problemų. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės po perskirstymo atsiduria blogesnėje finansinėje situacijoje nei remiamos savivaldybės. O pinigus gaunančioms savivaldybėms mažėja paskatų ieškoti savarankiškų  ekonominių, finansinių ir socialinių problemų sprendimo būdų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto inf.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas