Savivaldybių biudžetus klampina skolos
LietuvaSavivaldybių biudžetus klampina skolos
2014 rugsėjo 04, Ketvirtadienis 14:31

Savivaldybių biudžetus klampina skolos

Savivaldybių biudžetus klampina skolos

Valstybės kontrolė visose Lietuvos savivaldybėse atliko valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo vertinimą. „Savivaldybėms vis dar sunkiai sekasi lėšas ir turtą planuoti, apskaityti ir tvarkyti taip, kaip numato įstatymai, o dauguma savivaldybių skęsta skolose, stringa bendruomenėms svarbūs investiciniai projektai", – audito rezultatus 60-yje Lietuvos savivaldybių komentavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

47 savivaldybėms auditoriai turėjo pastabų dėl apskaitos dalykų. Dažniausiai savivaldybės klydo sudarydamos finansines ataskaitas, nustatydamos ilgalaikio materialiojo turto vertę, netinkamai tvarkydamos investicijų į kitus subjektus ir savo pačių apskaitą, atlikdamos inventorizaciją. Dėl šių klaidų savivaldybių finansinių ataskaitų rinkiniuose nurodyti per 267 mln. Lt turto ir 359 mln. Lt įsipareigojimų didesni likučiai, per 68 mln. Lt mažesnės pajamos ir per 10 mln. Lt mažesnės veiklos sąnaudos. Be to, nebuvo galimybės įsitikinti 3 648 mln. Lt turto ir 2 215 mln. Lt įsipareigojimų likučių teisingumu. Vertindami savivaldybių finansines ataskaitas, valstybiniai auditoriai naudojosi ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktu darbu.
2013 m. pabaigoje savivalda turėjo 2 010 mln. Lt skolų. 25 savivaldybių skolinimosi galimybės yra apribotos, nes jos neturi teisės skolintis investicijų projektams, įgyvendinamiems be Europos Sąjungos (ES) paramos. Per pastaruosius dešimt metų savivaldybių skolos padidėjo 5 kartus. Dažniausiai savivaldybės prasiskolina vykdydamos ES struktūrinių fondų projektus, prie kurių vykdymo turi prisidėti ir pačios. Skolos šiems projektams vykdyti sudarė apie 50 proc. visos savivaldybių skolos. Savivaldybės neturi aiškios skolos valdymo strategijos, todėl auditoriai perspėja apie riziką, jog priartėjusios prie maksimalios skolinimosi limitų ribos ir netekusios teisės skolintis, jos nebus pajėgios vykdyti investicinius projektus, suvaldyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų, subalansuoti biudžetų, tad ateityje gali kilti grėsmė finansiniam tvarumui. Beje, savivaldybių skolos dydis neparodo realios savivaldybės padėties dėl įsiskolinimų. Trūkstant teisinio reglamentavimo, dalis savivaldybių į skolą įtraukė ne visus įsipareigojimus kreditoriams, o viena savivaldybė ėmė taikyti alternatyvias skolinimuisi priemones, taip išvengdama nustatytų skolinimosi procedūrų.
Auditoriai turėjo pastabų ir dėl valstybės biudžeto lėšų savivaldybėms planavimo ir jų naudojimo. Ne visos valstybės biudžeto lėšos priskiriamos savivaldybių biudžetų pajamoms. Tokiu būdu savivaldybių biudžeto vykdymo ataskaitose neatskleista informacija apie 2,4 mlrd. Lt (arba 2 414 mln. Lt) panaudotas valstybės biudžeto lėšas. Valstybės lygiu nėra nustatytos finansavimo tvarkos savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti. Todėl konkrečių įstaigų finansavimas dažnai gali priklausyti nuo atitinkamos ministerijos sprendimo.
Nei valstybės institucijos ir įstaigos, nei savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio valstybės investicijų planavimui: nebaigus įgyvendinti vykdomų, planuojami nauji projektai, projektai užsitęsia 10 ir daugiau metų, ne visi projektai tiek laiko išlieka aktualūs, pabrangsta jų vykdymo sąnaudos. Ne visais atvejais aiškios naujų projektų įtraukimo į Valstybės investicijų programą priežastys, tuo tarpu tęstiniams projektams nusprendžiama lėšų neskirti, dėl to jų įgyvendinimas užsitęsia. Įgyvendinant valstybės investicinius projektus, socialinę ir ekonominę naudą gauna savivaldybės, tačiau dažniausiai juos planuojama vykdyti tik valstybės lėšomis, savivaldybės savo lėšomis prisideda mažai.
Valstybės kontrolės auditoriai pateikė rekomendacijas, padėsiančias savivaldybėms efektyviau naudoti valstybės lėšas ir turtą, suvaldyti didėjantį jų įsiskolinimą.

Valstybės kontrolės inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Savivaldybės galės greičiau padėti žmonėmis, kuriems reikalingas socialinis būstas

    Lietuvos Seimui pateikti Vyriausybės siūlymai sudaryti sąlygas savivaldybėms išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tai reiškia, kad savivaldybės galėtų greičiau padėti žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tokia tvarka būtų palanki ir pačioms savivaldybėms – kur kas greičiau ir paprasčiau nekilnojamąjį turtą išsinuomoti nei nusipirkti.

  • Per savivaldybės administraciją nusiris atleidimų banga

    Spalio mėnesio pabaigoje Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) posėdyje politikai pritarė naujai savivaldybės administracijos struktūrai, kuri tiesiogiai palies apie 12–14 darbuotojų, tarp jų – ir seniūnijų specialistus. Rajono valdžia per Tarybos posėdį sulaukė ir opozicijos kritikos.

  • Uteniškiai vieši Kinijoje

    Birželio 5–12 dienomis Utenos rajono savivaldybės delegacija vieši Kinijoje, Džininge. Kartu su Utenos rajono savivaldybės rajono meru Alvydu Katinu į Kiniją išvyko Utenos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Evaldas Rimas, Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Donata Lubienė ir Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Raimundas Čepukas.

  • Parduoti yra ką, bet pirkėjų neatsiranda

    Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė parodė, kad šalies savivaldybės turi net 11 mln. kv. m nuosavų patalpų ir pastatų. Vienam gyventojui 2015 m. teko beveik 4 kv. m valdiškų pastatų ploto. Kai kuriose savivaldybėse nenaudojama yra net iki penktadalio nekilnojamojo turto. Utenos rajono savivaldybėje nenaudojamo nekilnojamojo turto dalis siekia 2 proc., o visos šalies mastu ši dalis viršija 4 proc.

  • Utenio stadiono šiukšliadėžių epopėja finišo tiesiojoje

    Beveik prieš metus, 2015 metų gruodžio 1 dieną, viename iš populiariausių šalies naujienų portalų pasirodė straipsnis „Utenos stadiono stebuklai: prabangios šiukšliadėžės, iškaba už 13,5 tūkst. eurų ir korupcijos šešėlis“, kuriame Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Marijus Kaukėnas pasakojo apie tariamai galimą lėšų iššvaistymą, įgyvendinant Utenio stadiono rekonstrukcijos projektą. Tarybos narys apie šiukšliadėžes kalbėjo ir vienoje iš televizijos laidų, stebindamas žiūrovus ir kaltindamas Utenos valdžią savų protekcijomis bei lėšų švaistymu.

  • LLRI: Utenos rajono savivaldybės administracijoje darbuotojų skaičius išaugo

    Nors gyventojų šalyje mažėja, praėjusiais metais beveik pusė (26 iš 60) savivaldybių dar labiau plėtė administracijas – tai atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizė. Teigiama, kad dalis šalies savivaldybių administracijų vis dar neproporcingai didės.

  • STT krėtė Utenos rajono savivaldybę

    Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vakar, antradienį, atliko dokumentų poėmius Utenos rajono savivaldybėje.

  • Grožio paslaugas pirkusi savivaldybė – opozicijos taikinyje

    Utenos rajono savivaldybės tarybos politikų opozicija sukėlė skandalą – tvirtina, kad „Utenos valdininkai aplenkė laiką: pinigus išleido laukdami pasiūlymų“. Viešojoje erdvėje šią savaitę pasirodė publikacijos panašiomis antraštėmis. Tai nepuošia Utenos, juo labiau politikų, kurie jau intensyviai ruošiasi Seimo rinkimams. Seimo narė Milda Petrauskienė bei rajono savivaldybės vadovai teigia, kad opozicijai atstovaujantys politikai nuolat ieško įvairių priekabių, kad tik apšmeižtų Uteną ir jos valdžią, o savo išvedžiojimus paviešina per visą Lietuvą.

  • Utenos rajono savivaldybei – apdovanojimas už Vyžuonos parko sutvarkymą

    Utenos rajono savivaldybę pasiekė džiugi žinia: projektas „Vyžuonos parko ir prieigose esančių viešųjų erdvių kompleksinis sutvarkymas" gruodžio 2 dieną Taujėnuose (Ukmergės r.) vykusiuose geriausių Rytų Lietuvoje įgyvendintų projektų apdovanojimuose nuskynė laurus ir buvo apdovanotas nominacijoje „Geriausias 2007–2013 m. programavimo periodu Rytų Lietuvoje įgyvendintas projektas pagal priemonę „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra".

  • Pyragų dieną dalijosi gerumu ir saldumynų gabalėliais

    Pyragų diena Lietuvoje minima tryliktus metus. Utenoje tik ketvirtus metus gyvuoja graži tradicija kepti pyragus, jais vaišinti savo kolegas, o surinktas lėšas paaukoti „Išsipildymo akcijai". Ši kilni akcija neaplenkė ir Utenos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų – prie arbatos puodelio susirinkusieji, ragaudami ir girdami kolegų keptus pyragus, ištiesė pagalbos ranką likimo nuskriaustiems ir sergantiems patiems mažiausiems šalies gyventojams.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5800
Vakar apsilankė:6283
Šią savaitę apsilankė:39756
Šį mėnesį apsilankė:164525
Viso (nuo 2015-02-16):10918420
Šiuo metu naršo:
90
2019-08-24
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!