Bronis Ropė: ES ieškos kompromiso dėl Rusijos sankcijų ekonominių nuostolių
LietuvaBronis Ropė: ES ieškos kompromiso dėl Rusijos sankcijų ekonominių nuostolių
2014 rugsėjo 03, Trečiadienis 08:50

Bronis Ropė: ES ieškos kompromiso dėl Rusijos sankcijų ekonominių nuostolių

Bronis Ropė: ES ieškos kompromiso dėl Rusijos sankcijų ekonominių nuostolių

Rusijos embargo ir kiaulių maro krizės sutapimas lėmė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai nutarė vieningai derėtis su Europos komisija ir siekti, kad būtų sukurta atskira žemės ūkio nuostolių kompensavimo Baltijos regionui schema. Tai siūlanti bendrą laišką Baltijos šalių žemdirbių organizacijos persiuntė EK Žemės ūkio komisarui Dacian Ciolos. Diskusijos dėl pagalbos žemdirbiams priemonių vyks Europos parlamente šią savaitę.
Rugsėjo 3 ir 4 dienomis posėdžiaus Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas (AGRI), kuriame Komisija pristatys veiksmų planą dėl Rusijos embargo nuostolių kompensavimo.

Komentuodamas situaciją Europos parlamento Žemės ūkio komiteto ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė sakė, kad „turime daryti viską, kad nepasikartotų 1998 metų scenarijus, kai nukentėjome nuo Rusijos krizės daug stipriau nei tikėjosi tuometinė Vyriausybė. ES šalims turi būti nustatyti paramos limitai, kompensacijos turi gauti labiausiai paveikti sektoriai ir regionai, o pagalba skiriama maksimaliai efektyviai, nedidinant biurokratijos. Baltijos šalys turi moralinę teisę reikalauti solidarumo iš Europos, kadangi derybos dėl ūkininkavimo sąlygų suvienodinimo buvo nesėkmingos ir mūsų šalių žemdirbiai vis dar gauna ženkliai mažesnes išmokas. Be to aišku, kad Baltijos šalys per pastaruosius metus padarė didelę pažangą, pakeitė eksporto kryptis, beveik išsivadavo iš priklausomybės nuo eksporto į Rusiją bei nuolat perspėdavo Europą apie Rusijos neprognozuojamumą".
Pagal Eurostato duomenis, Lietuva vis dėlto patirs didžiausius Rusijos embargo nuostolius iš visų ES šalių – kadangi uždraustų produktų iš Lietuvos eksportas į Rusiją 2013 m. sudarė 927 mln. eurų, kas yra beveik penktadalis visų Europos žemės produktų eksporto ir viršija tokių didelių šalių kaip Lenkija eksportą beveik šimtu milijonų. Kartu su Estija ir Lenkija mūsų nuostoliai viršija milijardą eurų.
Net jei pavyks dalį eksporto nukreipti į alternatyvias rinkas, vien Baltijos šalių eksporto nuostoliai gali smarkiai viršyti ES žemės ūkio krizės fondą, t.y. 400 milijonų, kuriuos ES savo biudžete yra numačiusi „juodai dienai" visoms žemės ūkio sritims visose šalyse narėse.
Rusijos sankcijos jau smarkiai paveikė Lietuvos pieno sektorių – kasdien pranešama apie atvejus, kai 30-40 proc. numušama pieno supirkimo kaina bei nutraukiamos žaliavinio pieno tiekimo sutartys. Pranešama apie 20-40 procentų kainų kritimą morkoms, agurkams Latvijoje. Gyvulininkystės ūkiai patiria sunkumų dėl gyvo svorio kainos mažėjimo. Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio situacija smarkiai komplikuoja ir plintančio kiaulių maro epidemija.
ES Baltijos šalių ūkininkų organizacijos vieningai pasiūlė tokias priemonės: priimti viešąsias intervencijas produktams, kuriems taikomos sankcijos, peržiūrėti intervencines kainas, padengiant realias išlaidas, sukurti privataus saugojimo schemas produktams, palengvinat sąlygas gauti avansinius apmokėjimus, paskelbti Baltijos šalis ES bufererine zona ir steigti specialų fondą šioms šalims, pagreitinti reklamines kampanijas trečiose šalyse, priskirti šią situaciją prie force majeure sąlygų ir laikinai netaikyti baudų ūkininkams, kurie dėl nenumatytų aplinkybių gavę anksčiau paramą negali vykdyti vienų ar kitų įsipareigojimų Europos Komisijai.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Afrikinis kiaulių maras smūgiuoja šalies ekonomikai

    Afrikinis kiaulių maras (AKM) kiaulių ūkyje paskutinį kartą buvo nustatytas prieš metus, tačiau ši liga nė nesiruošia trauktis ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių. Lietuvoje nuo šių metų pradžios užregistruota daugiau kaip 40 vietų, kuriose rasti nugaišę ar nušauti AKM sergantys šernai, Latvijoje – 180 vietų, Estijoje – 112, Lenkijoje – 39. Afrikinis kiaulių maras ne tik smarkiai mažina kaimo žmonių iki šiol gautas pajamas, bet ir kerta stiprų smūgį valstybių ekonomikai.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:365
Vakar apsilankė:5949
Šią savaitę apsilankė:39144
Šį mėnesį apsilankė:155164
Viso (nuo 2015-02-16):10246607
Šiuo metu naršo:
55
2019-05-26
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!