LietuvaUtenos apskrityje ES investicijų nauda jaučiama nevienodai
2018 balandžio 27, Penktadienis 11:27

Utenos apskrityje ES investicijų nauda jaučiama nevienodai

Utenos apskrityje ES investicijų nauda jaučiama nevienodai

Nors daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų jaučia asmeninę Europos Sąjungos (ES) investicijų naudą, tačiau daugelyje regionų jų įtaka vertinama nevienodai. Ne išimtis ir Utenos apskritis. Zarasų ir Anykščių rajonų gyventojai dažniau nei vidutiniškai Lietuvoje naudojasi investicijų rezultatais turizmo srityje, uteniškiai – atnaujintų viešųjų erdvių, molėtiškiai – renovacijos privalumais. Tai parodė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 4 500 respondentų iš visų Lietuvos savivaldybių.

Nuo turizmo iki renovacijos
Šio tyrimo duomenimis, 57 proc. Utenos rajono gyventojų dažnai naudojasi ES investicijų rezultatais, pasiektais atnaujinant viešąsias miestų ir miestelių erdves. Tai – kur kas daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje (45 proc.). Beveik 40 proc. uteniškių taip pat teigė besinaudojantys kultūrai skirtų investicijų rezultatais, kai visoje Lietuvoje šią sritį išskyrė tik 24 proc. gyventojų.

Anykščiai ir Zarasai išsiskiria palankiu turizmui skirtų ES investicijų vertinimu – šią sritį įvardijo 22 proc. zarasiškių ir 21 proc. anykštėnų (Lietuvos vidurkis – 13 proc.).
Investicijų rezultatais sveikatos apsaugos sistemoje ypač aktyviai naudojasi Ignalinos gyventojai – 28 proc. (Lietuvos vidurkis – 19 proc.).

Tuo tarpu molėtiškiai kiek labiau išsiskiria vertindami investicijų naudą renovacijos ir energijos taupymo srityje – šią sritį paminėjo 25 proc. Molėtų gyventojų (Lietuvos vidurkis – 21 proc.).

Pastebime kasdien matomus pokyčius
Visoje Lietuvoje daugiausia gyventojų – 45 proc. – teigė besinaudojantys investicijų į miestų ir miestelių atnaujinimą rezultatais, 34 proc. gyventojų išskyrė transporto ir susisiekimo sritį.

„Natūralu, kad dažniausiai įvardijami tie ES investicijų rezultatai, kuriuos kone kasdien matome – tai atnaujinamos miestų ir miestelių viešosios erdvės, rekonstruoti ir nutiesti nauji keliai, kiti viešosios infrastruktūros objektai. Tačiau svarbu, kad nemažai gyventojų įžvelgia asmeninę ES investicijų naudą ir tokiose mažiau „matomose" srityse kaip kultūra, sveikatos apsauga, aplinkosauga ar švietimas", – sakė Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba.

Kas ketvirtas (24 proc.) respondentas Lietuvoje teigė dažnai besinaudojantis ES investicijų rezultatais kultūros srityje, kas penktas – sveikatos apsaugos (22 proc.), energijos taupymo ir renovacijos (21 proc.), aplinkosaugos (19 proc.) ir švietimo (19 proc.) srityse.

Tuo tarpu mažiausiai gyventojų naudojasi investicijomis į verslą ir viešąjį valdymą – atitinkamai vos 5 ir 2 proc.

Miestų ir miestelių atnaujinimą tyrimo metu dažniau minėjo 36 m. ir vyresni respondentai, taip pat miestelių ir kaimų gyventojai. Investicijas į susisiekimą bei transportą labiausiai išskyrė vyrai, miestų gyventojai, o rezultatais kultūros, taip pat sveikatos, švietimo ir mokslo srityse dažniau naudojasi moterys.

Iš visų šalies savivaldybių dažniausiai ES investicijų rezultatais kasdieniame gyvenime naudojasi Tauragės rajono, Širvintų rajono ir Kauno miesto gyventojai – atitinkamai 66 proc., 58 proc. ir 51 proc.

Svarbiausia – ilgalaikė nauda
Pasak R. Dilbos, svarbiausia yra užtikrinti ilgalaikę ES investicijų naudą: „Turime koncentruoti lėšas ten, kur jos generuoja tvarų ekonomikos augimą – mokslinių tyrimų, inovacijų, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo, energetinio efektyvumo srityse".

2014–2020 m. laikotarpiu 14,5 proc. ES fondų lėšų skiriama energetinio efektyvumo projektams, 10 proc. – mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui, 8 proc. – smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti, 3,6 proc. – informacinės visuomenės plėtrai.

Nuo 2014 metų pradžios 1,4 mlrd. eurų ES fondų lėšų išmokėta daugiau nei 10 tūkst. Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamų projektų.

Finansų ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Pasitelkus ES paramą modernizuojami šilumos tiekimo tinklai

    2015 m. balandžio mėnesį užbaigus 2014–2015 m. šildymo sezoną, pradėti vykdyti ne tik šildymo sezono metu Utenos miesto šilumos tiekimo tinkluose nustatytų defektų šalinimo darbai, planiniai remontai bet ir projektai, kuriems skirta Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Aukštakalnio mikrorajono Taikos g. prieigose, nelyginiais numeriais pažymėtų gyvenamųjų namų pusėje, vykdomas projektas „Boilerinės Nr. 9 rajono kvartalinių šilumos tiekimo tinklų ir įvadų į daugiabučius namus rekonstrukcija" bei Naujasodžio mikrorajono Aukštakalnio g. ir Kupiškio plento prieigose „Boilerinės Nr. 12 kvartalinių šilumos tiekimo tinklų ir įvadų į daugiabučius namus rekonstrukcija bei šilumos tiekimo atšakos link labiausiai nutolusių vartotojų rekonstrukcija“.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:12804
Vakar apsilankė:10360
Šią savaitę apsilankė:47004
Šį mėnesį apsilankė:229362
Viso (nuo 2015-02-16):8317013
Šiuo metu naršo:
164
2018-05-24
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!