LietuvaPateiktas radiologinis rizikos vertinimas
2018 balandžio 25, Trečiadienis 13:29

Pateiktas radiologinis rizikos vertinimas

Pateiktas radiologinis rizikos vertinimas

Nuo didžiausios žmonijos istorijoje technogeninės nelaimės praėjo 32 metai. Černobylio atominės elektrinės ( AE) avarija įvyko 1986 metų naktį iš balandžio 25-os į 26-ą, kai buvo atliekamas netinkamai suplanuotas bandymas ketvirtame reaktoriuje.

Praėjus net ir ketvirčiui amžiaus po Černobylio AE avarijos dar jaučiami šios nelaimės padariniai.

Radiacinę situaciją Lietuvoje daugiausia nulėmė jodo, cezio ir stroncio izotopai.

Radionuklidų ( 137Cs ir 90 Sr) kiekių matavimai maisto produktuose buvo atliekami VMVT radiologinėse laboratorijose , vėliau – Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) bei Lietuvos Radiacinės saugos centre (LRSC).

Tyrimams imti vietinės kilmės neapdorotų maisto produktų - jautienos, kiaulienos, paukštienos, pieno, tvenkinių žuvies, kiaušinių, laukinės faunos mėginiai.

Pastaraisiais metais maisto produktuose yra reglamentuojamas tik 137Cs savitasis ir tūrinis aktyvumas, kurio leistinieji lygiai yra 600 Bq/kg visiems produktams bei papildomas leistinas lygis-370 Bq/kg pienui ir kūdikių maistui.

Institute pagal stebėsenos programas tirtuose mėginiuose leistinieji lygiai nebuvo viršyti. 90 Sr aktyvumas maisto produktuose nėra reglamentuojamas, todėl, kad jo kiekiai, patekę į aplinką, buvo žymiai mažesni nei 137 Cs.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Cheminių tyrimų skyriaus patarėjas Pranas Drulia pastebi, kad stroncis, kaip ir stabilusis kalcis, lengvai patenka į kaulinius audinius ir juose kaupiasi. 90 Sr aktyvumą maisto produktuose Europos Bendrijos (EB) šalyse radiologinės stebėsenos metu rekomenduojama tirti.

Šio radionuklido aktyvumas matuojamas ir mūsų šalyje. Radiologinių matavimų duomenys nustatyta tvarka kiekvienais metais perduodami Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centrui (JTC) ir Lietuvos Radiacinės saugos centrui (LRSC).

Duomenys naudojami gyventojų gaunamai apšvitos dozei nuo maiste esančių radionuklidų jonizuojančiajai spinduliuotei įvertinti. Vertinant tyrimų rezultatus – jonizuojančioji spinduliuotė yra maža ir nekelia rizikos vartotojų sveikatai.

Į Lietuvą importuojama nemaža pašarų, pašarinių žaliavų, augalinio aliejaus, riebalų, miško grybų, uogų, sulčių, konditerijos, kulinarijos gaminių iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir kitų šalių. Kasmet radiologiškai ištiriama iki tūkstančio šių produktų mėginių. Daugumoje įvežamų prekių radioaktyviosios taršos požymių nenustatyta, tačiau, kai kurių rūšių produktų siuntose buvo aptinkamas radioaktyvusis 137Cs.

2001–2003 m. buvo tiriama daug importuojamų pieno miltelių, kurie tranzitu per Lietuvą buvo gabenami į kitas šalis.

2001m. – 16 proc., 2002 m. - 30 proc., 2003 m. - 18.3 proc. tirtuose importuotų pieno miltelių mėginiuose aptiktas cezis. Rasta didžiausia koncentracija siekė 314 Bq/kg.

Leidžiama norma pieno produktams - 370 Bq/kg.

2007 m. pirmą kartą nustatytas 137Cs cukrinių runkelių išspaudose - 200 Bq/kg .

2008 m. dviejose miško uogų mėlynių siuntose 137 Cs koncentracijos viršijo 2000 Bq/kg.

Vienas ryškiausių aplinkos radioaktyviosios taršos indikatorių aplinkoje išlieka miško grybai ir uogos. Natūrali laukinių grybų ir uogų aplinka paprastai yra miškai arba miškingos vietos, o šioms ekosistemoms yra būdinga tai, kad radioaktyvusis 137 Cs išsilaiko vykstant cikliškai dirvožemio ir augmenijos medžiagų apykaitai. Dėl to tęstinis grybų ir uogų užteršimas radioaktyviuoju 137 Cs po Černobylio AE gali nežymiai mažėti, o kai kurių rūšių grybų – padidėti.

2002–2017 m. vykdant miško grybų ir uogų radiologinę kontrolę iš Rusijos, ypač, iš Baltarusijos ir Ukrainos importuotose miško gėrybėse buvo aptinkamas radioaktyvusis 137 Cs.

Kiekvienais metais importuojamų ir eksportuojamų iš Lietuvos grybų ir uogų apimtys vidutiniškai sudarė 10 tūkst. tonų. Analizuojant tyrimų duomenis nustatyta, kad pusėje įvežamų grybų ir dviejuose trečdaliuose įvežamų uogų siuntų buvo aptikta radioaktyvaus 137 Cs likučiai.

Grybų ir uogų radioaktyvioji tarša mėginiuose, išskyrus vieną atvejį 2008 m., nebuvo viršyta.

Pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus uogose ir grybuose 137 Cs turi būti ne daugiau kaip 600 bekerelių kilograme (Bq/kg).

Vertinant importuojamų grybų radioaktyviosios taršos riziką nustatyta, kad 2002–2017m. daugumoje tirtų grybų 137 Cs savitasis aktyvumas neviršijo didžiausių leistinų lygių. Per 2002 –2005 m. laikotarpį įvežamuose grybuose 137 Cs metinės vidutinės savitųjų aktyvumų reikšmės didėjo, nuo 2006 m. – stebėtas taršos mažėjimas.

Didžiąją dalį importuojamų uogų sudaro miškuose suriktos mėlynės. Miško uogose 137 Cs metinių vidutinių savitųjų aktyvumų reikšmių didėjimas vyko iki 2007 m. ir pasiekė aukščiausią 208 Bq/kg lygį. Nuo 2008 m. įvežtos uogos buvo švaresnės.

2017 m. ištirta virš tūkstančio importuotų ir šalyje iš įvairių vietovių surinktų voveraičių, baravykų ir kitų rūšių grybų mėginių. Visi tyrimų rezultatai atitiko keliamus reikalavimus.

Pirmais metais po avarijos mūsų šalies miškuose, ypač, Kuršių Nerijoje sumedžiotų laukinių žvėrių kai kuriose skerdenose buvo randama Cs-137 savitieji aktyvumai, viršijantys didžiausius leistinus lygius. Vėlesniais metais faunos tarša mažėjo.

Rizikos požiūriu dažniau Cs-137 aptinkamas šernienoje, rečiau - stirnienoje ir elnienoje. Visiškai šio radionuklido nerandama fazanų, stručių ir ūkiuose auginamų laukinių žvėrių paukščių mėsoje.

Rizikingiausia - šerniena, tai rodo, kad praėjus 30 metų po avarijos, 2016 m. Šilutės rajone sumedžioto šerno raumens mėginyje nustatyta 328,5 Bq/kg , o Jurbarko rajone - 286,6 Bq/kg Cs-137 koncentracija. Radioaktyvaus užterštumo lygis gretimose teritorijose gali būti skirtingas. Tai sąlygoja pavienių stambių radioaktyvių dalelių iškritimai.

2011 metais kovo 11d. įvykiai Japonijos Fukušimos AE cunamio pasekoje, privertė dar sykį suklusti pasaulį dėl branduolinės energetikos daromo pavojaus. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas tiria kiekvieną iš Japonijos importuotų maisto produktų siuntą dėl radioaktyvios taršos. Nuo 2011 iki 2017 metų radioaktyvios taršos atžvilgiu tirti importuoti produktai iš Japonijos buvo švarūs. Importuotuose iš kitų šalių maisto produktuose padidintos radioaktyvios taršos, kuri galimai būtų siejama su įvykiais Japonijoje, nepastebėta. 2011 m. Lietuva gavo tik vieną skubų pranešimą apie iš Japonijos į Prancūziją įvežtą žaliąją arbatą, kurios radioaktyvioji tarša viršijo leistinus lygius.

Vertinant rizikos požiūriu radiologinę įvairių tiriamų veterinarijos priežiūros objektų taršą, teikiamos šios išvados:
1. vietinės kilmės maisto produktų - jautienos, kiaulienos, paukštienos, pieno, tvenkininės žuvies, kiaušinių, laukinės faunos tarša 137Cs ir90Sr radionuklidais 1988 - 2017 m. laikotarpiu neviršijo didžiausių leidžiamų lygių (DLL).

2. vietinės kilmės maisto produktų taršos lygiai 137Cs ir90Sr radionuklidais statistiškai yra mažai kintantys.

3. Gyventojų apšvita dėl dirbtinės kilmės radionuklidų maiste jonizuojančiosios spinduliuotės yra nežymi, lyginant nuo įvairių kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gaunamos apšvitos.

4. Kritiniais produktais, kuriuose randamas radioaktyvusis 137Cs, išlieka importuojami miško grybai ir miško uogos, laukinė fauna, cukrinių runkelių išspaudos.

5. Pusėje įvežamų grybų ir dviejuose trečdaliuose miško uogų siuntų randama radioaktyvaus cezio likučiai.

6. Lietuvos grybų ir miško uogų tarša radioaktyviuoju 137 Cs 2017 m. neviršijo DLL.

7. Radioaktyviosios taršos požiūriu didžiausią dėmesį reiktų kreipti įvežamų iš Baltarusijos miško grybų kontrolei ir iš Ukrainos įvežamoms uogoms.

8. Būtina ir toliau tęsti importuojamų produktų iš trečiųjų šalių, paveiktų Černobylio AE avarijos, radiologinę kontrolę.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Černobylio moterims, kaip ir vyrams, teko ta pati nelaimių taurė

    Balandžio 26 dieną paminėtos jau 31-os baisios katastrofos Černobylio atominėje elektrinėje metinės. Nors atrodytų, kad pasaulį dabar labiau jaudina kur kas jaunesnė Japonijos Fukušimos atominės jėgainės tragedija, kuriai pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros branduolinių incidentų skalę suteiktas tas pats, septintasis, aukščiausias laipsnis, bet vis dar oficialiai pripažįstama, kad Černobylio avarijos pasekmės ekologijai ir žmonių sveikatai sunkiausios. Visi pastebi, kad japonai, likviduodami avariją, stengiasi panaudoti kuo mažiau žmonių, naudoja robotus, elektroninę techniką, nors, žinoma, neapsieinama ir be žmonių aukų. Černobylis sugriovė, pakeitė šimtų tūkstančių žmonių gyvenimus, katastrofa žiauriai smogė ir moterims.

  • Trys ilgi dešimtmečiai kraupios Černobylio tragedijos apsuptyje (I)

    1986 m. balandžio 26-a, 1 val. 23 min. 47 s po vidurnakčio... Tai akimirka, kurios žmonija neužmirš dar šimtus, gal ir tūkstančius metų. Būtent tuo metu, prieš 30 metų, Ukrainoje, Černobylio atominėje elektrinėje, esančioje kiek daugiau nei už šimto kilometrų nuo sostinės Kijevo, ketvirtajame energobloke, reaktoriuje RBMK-1000, nugriaudėjo keli, kaip manoma, skirtingos prigimties, sprogimai, kurių paskutinis galėjo būti branduolinis. Mokslininkų nuomone, bet koks kitos prigimties sprogimas negalėjo sudraskyti į skutelius daugelį tūkstančių tonų sveriančio reaktoriaus su dar sunkesne gelžbetonine šachta, kurioje jis buvo sumontuotas. Taip Žemėje prasidėjo nauja era – Černobylio era, vienaip ar kitaip palietusi milijonus žmonių, gyvenančių įvairiose pasaulio šalyse. Labiausiai ją pajuto ir tebejaučia vadinamieji „likvidatoriai", žmonės, kurie prievarta buvo suvaryti likviduoti globalinės katastrofos padarinių. Jų per Černobylio katilą praėjo daug šimtų tūkstančių. Kiek dar liko gyvų? Galima pasakyti, kad jų vis mažiau...

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:12799
Vakar apsilankė:10360
Šią savaitę apsilankė:46999
Šį mėnesį apsilankė:229357
Viso (nuo 2015-02-16):8317008
Šiuo metu naršo:
158
2018-05-24
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!