KriminalaiPavasario gaisrai – rudens aplaidumas
2016 balandžio 04, Pirmadienis 15:17

Pavasario gaisrai – rudens aplaidumas

Pavasario gaisrai – rudens aplaidumas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per tris šių metų mėnesius šalyje jau kilo 885 žolės gaisrai. Vien kovo mėnesį ugniagesiai užgesino 816 tokių gaisrų. Jų metu sudegė per 1 300 ha pievų. Šie gaisrai siaubia ne tik pernykštę žolę, bet ir gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, garažus, transporto priemones.

Kovo 29 dieną Plungės rajone, Šateikių kaime, nuo degančios žolės apdegė daržinė, sudegė 3 t šieno. Tą pačią dieną Panevėžyje, Savitiškio gatvėje, nuo degančios žolės užsiliepsnojo trys metaliniai garažai, esantys atvirojoje teritorijoje, o Lazdijų rajone, Papečių kaime, atvira liepsna degė 30 arų žolės ir nenaudojamas ūkinis pastatas. Ir tai tik keli pavyzdžiai. Liūdniausia tai, kad degindami žolę neretai traumų patiria ar net žūsta ir žmonės.
Pasak Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojos Editos Zdanevičienės, pavasario gaisrai – rudens aplaidumas. „Kilusių gaisrų priežastys atvirosiose teritorijose kasmet tos pačios: rudenį nesuarti dirvonai ir nenušienautos pievos. Žolės deginimo „tradicija" ypač paplitusi Vilniaus krašte, ji perduodama iš kartos į kartą.  Tuo įsitikinome jau pirmosiomis Velykų dienomis. Kai kurie gaisrai atvirosiose teritorijose užgęsta patys arba juos užgesina gyventojai, o kartais ir lietūs. Gyventojams sakome, jog neverta laukti pagalbos iš dangaus. Kiekvienas privalo pasirūpinti ne tik tvarka savo kiemo teritorijoje, bet ir už jos ribų. Juk ugnis per nenušienautas pievas keliauja greitai. Ji žaibiškai pasiglemžia ir kitą turtą. Tokius gaisrus priversti gesinti ugniagesiai gelbėtojai, deja, kartais jie gali nespėti į kitą gaisrą", – sakė Edita Zdanevičienė.
Pravartu žinoti, kad ugnis slenka ne tik pažeme, bet, degant žolei, iškyla iki metro aukščio ir daugiau. Todėl pavasarį būtina aparti laukus aplink gyvenamuosius, ūkinius ir kitus pastatus. Pavyzdžiui, pernai šalia vienos automobilių remonto dirbtuvės, kuri buvo pavyzdingai susitvarkiusi savo teritoriją, už tvoros užsidegė nenušienautos pievos. Liepsnos galėjo pasiekti pastatą ir jam būtų grėsęs didelis gaisras. Tąkart dirbtuvių darbuotojai sulaukė ugniagesių, tačiau jie nepagalvojo, kad tuo pat metu dešimtys tokių pat gaisrų gesinami kitose teritorijose ir ne visuomet ugniagesių pajėgų užtenka laiku atvažiuoti į gaisravietę. „Tąkart reikėjo visai nedaug. Įmonės, taip pat kaip ir gyventojai, privalėtų pasirūpinti, kad pieva 10 metrų spinduliu, esanti už jų pastatų, būtų laiku nušienauta, sena žolė sugrėbta, o šakos surinktos," – kalbėjo E. Zdanevičienė.
Pasak jos, žmonės neretai klausia, ar galima šias šiukšles deginti: „Mūsų patarimas – geriausia jas mulčiuoti. O jeigu norima deginti, tai laužas turėtų būti kuriamas ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastato ir ne mažiau kaip 100 metrų nuo miško, aukštapelkės ar miškingos vietos. Kilus gaisrui nedidelėje teritorijoje, gyventojai, įvertinę savo jėgas, galėtų ir patys imtis pirmųjų veiksmų, o nelaukti, kol atvyks ugniagesiai. Vienas iš būdų, kilus tokiam gaisrui, iškasti griovį, kuris neleistų ugniai plisti. Keliai, vieškeliai taip pat yra tos kliūtys, kurios sustabdo ugnį", – patarimų negaili viršininko pavaduotoja.
E. Zdanevičienė teigė, jog gyventojai privalo patys rūpintis gamta ir savo saugumu: „Pernykštės žolės gaisrai kelia grėsmę ne tik gamtai, bet ir žmogaus sveikatai bei turtui. Sodybų gyventojai taip pat turėtų pavasarį nuvykti į jas ir pasižiūrėti, ar aplinka prie jų sodybų sutvarkyta. Jie turėtų laikytis visų saugos priemonių."
Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams pats metas priminti apie tokių gaisrų žalą. Pastebėję degančią žolę, raginami nepraeiti abejingai pro šalį, o pasistenkti patys ją užgesinti, nelaukti, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų toliau ir nepadarytų didesnių nuostolių. O jeigu matote, kad ugnies nepavyks užgesinti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Praėjusieji metai Utenos apskrityje pareikalavo aukų

    Per 2017 metus ugniagesiai Utenos rajono savivaldybėje skubėjo gesinti 113 gaisrų, kuriuose žuvo du žmonės. 2016 metais gaisrų buvo daugiau – 129, ugnis pasiglemžė vieną gyvybę, traumuoti buvo du žmonės.

  • Ugnis vis dažniau siaubia gyvenamuosius namus

    Per du šių metų mėnesius šalyje kilo 1 442 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 15,4 proc. Gaisruose žuvo 31 žmogus (2016 m. – 37), iš jų 2 vaikai (3), o 32 gyventojai (46) patyrė traumų.

  • Ugniagesiams darbo parūpina pilnas mėnulis

    Lietuvoje veikia valstybinė priešgaisrinė apsauga ir savivaldybių ugniagesių komandos, kurios užtikrina priešgaisrinį saugumą kaimo vietovėse. Pagrindinė atsakomybė už gaisrų gesinimo organizavimą ir gaisrų prevenciją remiantis teisės aktais tenka valstybinei priešgaisrinei apsaugai, o savivaldybių ugniagesių komandų funkcijos yra tik pagalbinės. Kaimo vietovėse budintys ugniagesiai nėra aprūpinti kvėpavimo aparatais, todėl neprivalo eiti į atvira liepsna degančias ar uždūmintas patalpas, dirbti su sveikatai kenksmingomis medžiagomis ir pan. „Utenos diena" domėjosi, kokia yra Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų kasdienybė. Šįsyk – įspūdžiai iš Daugailių ir Tauragnų.

  • Savaitgalio gaisrai niokojo žmonių turtą

    Praėjusį savaitgalį, sausio 27–29 dienomis, siautėjusi ugnis Utenos apskrities gyventojams atnešė nemenkų nuostolių: degė pirtys, automobiliai, namai, ūkiniai pastatai. Apie tai informavo Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai gelbėtojai.

  • Per pirmąsias Naujųjų metų dienas ugnis jau pasiglemžė trijų žmonių gyvybes

    Pernai gaisruose žuvo 101 žmogus, 30 iš jų  – dėl neatsargaus rūkymo. Šiemet dėl šios priežasties ugnis jau pasiglemžė vieno žmogaus gyvybę, manoma, kad kitų dviejų žmonių žuvimo priežastimi taip pat galėjo būti neatsargus rūkymas. Sausio 2-os naktį vienas žmogus dėl šios priežasties žuvo  Lazdijų rajone, Šlavantų kaime. Kai buvo iškviesti ugniagesiai, namas jau degė atvira liepsna. Jo viduje rastas apdegęs vyro kūnas.

  • Gaisras daugiabutyje – pavojus visiems jo gyventojams

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet Lietuvoje jau kilo 9 447 gaisrai, iš jų 646 – daugiabučiuose. Daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniuje – net 199, Kaune – 96, Panevėžyje – 31. Jų metu žuvo 20 gyventojų, 62 buvo traumuoti. Pagrindinės tokių gaisrų priežastys – neatsargus žmogaus elgesys, neatsargus rūkymas ir elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.

  • Javapjūtės pabaiga: savaitgalį degė 8 kombainai

    Šalyje – javapjūtės įkarštis. Ūkininkai skuba nuimti paskutinį javų derlių. Intensyvaus darbo ritmo neatlaiko ir jų technika. Vien per savaitgalį laukuose užsidegė net 8 kombainai. Iš viso per rugpjūčio mėnesį jų degė 13.

  • Ugniagesiai gelbėtojai skambina pavojaus varpais

    Ugniagesiai gelbėtojai įspėja šalies gyventojus: dėl nusistovėjusių karštų ir sausų orų pastaruoju metu šalies miškuose didėja gaisrų pavojus. Šių metų birželio 1 dienos duomenimis, ketvirta miškų gaisringumo klasė yra apėmusi Panevėžio, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio, Utenos, Švenčionėlių, Kauno, Valkininkų, Šalčininkų ir Varėnos miškų urėdijas.

  • Už žolės deginimą – solidžios baudos

    Šiltėjant orams jau prasidėjo tyčiniai pernykštės žolės padegimai. Praėjusį savaitgalį gaisrininkai net 40 kartų važiavo gesinti ugnies atvirose teritorijose. Kiekvieną pavasarį šalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai.

  • Rūkaliai kelia pavojų ne tik sau, bet ir artimiesiems

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais dėl neatsargaus rūkymo kilo 338 gaisrai ir juose žuvo 34 gyventojai.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:3676
Vakar apsilankė:11506
Šią savaitę apsilankė:24127
Šį mėnesį apsilankė:180774
Viso (nuo 2015-02-16):8571918
Šiuo metu naršo:
138
2018-06-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!