Krašto žiniosMeilės savo kraštui pamoka ant Linkmenų piliakalnio
2017 gegužės 22, Pirmadienis 15:14

Meilės savo kraštui pamoka ant Linkmenų piliakalnio

Meilės savo kraštui pamoka ant Linkmenų piliakalnio
  • 6 foto

Gegužės 20-ą Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka Ignalinos krašto žmones pakvietė į Piliakalnių metams skirto projekto „Piliakalnių istorija žadina vaizduotę" pirmąjį renginį – atvirą pamoką su žinomu prozininku, gamtininku, fotografu ir laidų vedėju Selemonu Paltanavičiumi. Gražų ir saulėtą rytą prie Linkmenų (Pilalės) piliakalnio būriavosi renginio dalyviai ir svečiai. Dauguma čia lankėsi pirmą kartą, todėl visiems buvo smagu ir įdomu.

Turistų beveik nelankomas piliakalnis renginiui buvo sutvarkytas: iškirsti krūmai, nušienauta žolė. Jis tarsi atgijo, ūgtelėjo ir žydinčiam lauke gražiai iš tolo matomas svetingai pasitiko atvykstančius. Renginio pabaigoje, tarsi atsidėkodami už puikiai praleistą laiką ir pagerbdami istorinę atmintį saugantį Linkmenų krašto senolį, visi buvusieji piliakalnį apsupo ir apkabino.
Ant piliakalnio žmonės būreliais sustojo, susėdo ir klausėsi, ką apie senų laikų liudininkus pasakojo ilgametė Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotoja Irena Čeponienė ir Linkmenų žynys Romualdas Vilutis. Buvo prisiminta, kad ant šio, I tūkstantmetį menančio piliakalnio, rengtos smagios gegužinės, šventės, o vaikai nuo jo viršūnės mėgdavę apačion smagiai ridentis. 1938 metais po žemės reformos aplink jį įsikūrė vienkiemiai, nuo 1958 metų ši vietovė keliskart tyrinėta, atkasta senos gyvenvietės liekanų.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sakė, kad šis ir kiti Lietuvos piliakalniai saugo mums nežinomą istoriją, o jų atsiradimo legendos –  tik gražūs pasakojimai. „Kiekvienas piliakalnis – didžiausias istorijos lobynas, todėl tyrinėjimai turi būti moksliniai, daromi metodiškai. Iš jų daug ką gali sužinoti: ką ir iš kokių indų žmonės valgė, kaip rengėsi ir puošėsi. Štai kasinėjant nustatyta, kad Lietuvoje prieš 300 metų dar nebuvo pilkojo kiškio, o Vilniaus žemutinės pilies tyrinėjimai parodė, kad pagrindinis kunigaikščių maistas buvęs žvėriena, o medžioklėje jie naudojo sakalus... Sovietmečiu bene visų piliakalnių panoramą sugadino šalia pastatyti elektros stulpai, o pastaraisiais metais  ypač daug žalos padaro juodųjų archeologų kasinėjimai...",– pasakojo S. Paltanavičius.
Gamtininkas nuo piliakalnių ir istorijos pamažu priėjo prie savo mėgstamos temos – apie paukščius, gyvūnus ir augalus, jų rūšių įvairovę. Ir liejosi lyg upė jo šneka, ir matėsi, kad kalbėti nepavargdamas jis gali valandų valandas. Nusistebėjęs, kad šiemet šv. Petro rakteliai (raktažolė) žydi gegužės pabaigoje, o turėtų žydėti balandžio mėnesį, jis pateikė ir daugiau  gamtos nesusipratimų pavyzdžių dėl paukščių perėjimo laiko, gandrų porų, kurios visai vaikų neperi ir kitokių keistenybių. Gal ne visi žinojo, kad visų procesų gamtoje motina yra eglė, diktuojanti kas 5-7 metus besikartojančius gamtos ciklus, žydinti vyriškais raudonais ir moteriškais žaliais žiedais...
Svečiui už jo įdomią pamoką ir stebinančias žinias dėkojo Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis, Linkmenų seniūnijos seniūnas Jonas Alekna, kraštietis mokslininkas Laimutis Bilkis, bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė. Buvo įteiktos dovanos prisiminimui apie šį kraštą. Netoliese gyvenantis krikščioniškos bendruomenės „Kelias" vadovas Gintautas Mackonis svečiui įteikė savo darytų nuotraukų, taip pat ir Pilalės piliakalnio vaizdą. Bibliotekos darbuotojai atsidėkojo visiems padėjusiems organizuoti renginį, tvarkiusiems aplinką, taip pat Palikšų šeimai, kurios žemėje stovi piliakalnis.
Renginys užbaigtas gražiai ir prasmingai. Visi žmonės pakviesti apkabinti piliakalnį ir taip išreikšti pagarbą savo kraštui, jo istorijai ir kultūrai. Reikia tikėtis, kad nuo šiol Pilalės kalnelis nebus vienišas ir apleistas, čia vis atvažiuos žmonės ir grožėsis puikiu vaizdu nuo piliakalnio.

Ignalinos r. savivaldybės administracijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Ignalinoje atidaryta dviejų fotografų darbų paroda

    Ignalinos krašto muziejuje atidaryta kraštiečių fotografų Rimanto Nalivaikos ir Jono Barzdėno paroda „Iš girių glūdumos“. Paroda puikiai tinka Žemės dienai paminėti. Ją galima aplankyti ir nuostabia gamta bei jos gyventojais pasidžiaugti iki kovo mėnesio pabaigos.

  • Ignalinoje įteikta kultūros premija ir pristatytas muzikinis spektaklis

    Kovo 10-ą Ignalinos kultūros ir sporto centre iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės atgavimo diena. Ta proga istorikui, publicistui Romučiui Matkevičiui įteikta Miko ir Kipro Petrauskų premija ir parodytas Lietuvos 100-mečiui ir laisvės šventei sukurtas muzikinis spektaklis „Eglė Žalčių karalienė" pagal Salomėjos Nėries poemą ir to paties pavadinimo Miko Petrausko operą.

  • Ignalinoje – neįprasta Vasario 16-osios akcija

    Ignalinos rajono savivaldybė skelbia Lietuvos 100-mečiui skirtą akciją – „100 laužų Lietuvos ateičiai“, kurią organizuoja seniūnijos, kultūros įstaigos, kaimų bendruomenės. Prie jos prisidės Valstybės sienos apsaugos ir priešgaisrinės apsaugos pareigūnai.

  • Sukvies šokanti Ignalina

    Vasario 3 dieną 14 val. Ignalinos kultūros ir sporto centre vyks respublikinis pramoginių šokių festivalis „Šokanti Ignalina 2018“, kuriame dalyvaus Ignalinos kultūros ir sporto centro pramoginių šokių kolektyvai „Viva“ ir „Mamba“, Vilniaus Maironio progimnazijos pramoginių šokių kolektyvas „Svaja“, Trakų kultūros rūmų pramoginių šokių kolektyvas „Gija“, Druskininkų miesto šokių studijos „Dosado“ kolektyvas, Mykolo Romerio universiteto šokių kolektyvas „Bolero“ bei Druskininkų sportinių šokių kolektyvas „Rock-Rock“.

  • Penktadienį Ignalinoje bus įžiebta eglutė

    Gruodžio 8 dieną 16 val. Ignalinos Laisvės aikštėje sužibs eglė ir prasidės kalėdinių renginių ciklas. Šiais metais Eglutės įžiebimo ceremonijoje ignaliniečių laukia ypatinga staigmena – naujomis dekoracijomis papuoštą eglę nušvies teatralizuotos programos ugnies šou ir fejerverkai.

  • Ignalinos fenomenas Europoje – renovuotas visas miestas

    Ignalinoje atnaujinti (modernizuoti) beveik visi daugiabučiai namai bei 40 perspektyvių visuomeninių pastatų (mokyklos, darželiai, ligoninė, savivaldybės pastatas, seniūnijos ir kt.). Po atnaujinimo pasiektas iki 45 ir daugiau proc. šilumos sutaupymas. Su buvusiu meru, Europos Parlamento nariu Broniu Rope kalbėjomės apie Ignalinos pasiekimus ir kaip miestas atrodo Europos kontekste.

  • Ignalina – pirmas miestas Europoje

    Praėjusį penktadienį, lapkričio 24 dieną, Ignalinoje buvo organizuota konferencija „Energetinio efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimas". Konferencijoje buvo pristatyti Ignalinos pasiekimai daugiabučių renovacijos srityje ir pasidalyta įžvalgomis bei ateities planais, tokiu būdu prisidedant prie visuotinio šiltnamio efekto mažinimo pasaulyje. Svarstyta, kaip dar būtų galima sumažinti šilumos energijos vartojimą mieste.

  • Ignalinoje daugiabučių namų renovacija skverbiasi ir į kaimus

    Įgyvendinant Ignalinos rajono energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose pastatuose programą „Ignalinos Enervizija 2“, Ignalinos mieste pradėti atnaujinti dar trys daugiabučiai namai. Pagal minėtą programą bus modernizuoti 24 namai (16 Ignalinoje ir  8 rajone).

  • Žvilgsnis pro objektyvą: Ignalina

    Ignalina – nedidelis šiaurės rytų Lietuvos miestas. Šioje vietovėje maždaug XIII a. buvo keturios gyvenvietės – du palivarkai ir du kaimai, vienas iš palivarkų turėjo Ignalinos pavadinimą. Pati pagrindinė gyvenvietė pradėjo augti 1862 metais, kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. Čia iškilo medinė geležinkelio stotis, o aplink ją pradėti statyti mediniai namai. 1950 metais Ignalinos miestelis tapo miestu, jis plėtotas kaip turizmo centras.

  • Pareigūnai sulaikė stambia vagyste įtariamą įsibrovėlį

    Birželio 16 dieną Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (AVPK) buvo gautas pusamžės moters, gyvenančios Ignalinoje, Budrių gatvėje, pranešimas. Jame nurodoma, kad pro miegamojo langą buvo įsibrauta į gyvenamąjį namą ir iš spintelės pagrobtas plastikinis maišelis, kuriame buvo sudėti įvairūs juvelyriniai dirbiniai (auksiniai papuošalai). Moteris padarytą žalą įvertino 11 750 eurų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:583
Vakar apsilankė:8533
Šią savaitę apsilankė:52623
Šį mėnesį apsilankė:176469
Viso (nuo 2015-02-16):8010116
Šiuo metu naršo:
80
2018-04-22
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!