Krašto žiniosPlanuojama atkurti Sacharos pelkę
2019 sausio 07, Pirmadienis 10:39

Planuojama atkurti Sacharos pelkę

Planuojama atkurti Sacharos pelkę

Lietuvos gamtos fondo iniciatyva įsteigta buveinių apsaugai svarbi teritorija – Rokiškio rajone esanti Sacharos pelkė. Ji įtraukta ir į šiuo metu keičiamą VĮ Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio miškotvarkos projektą: plane numatyti sprendimai, padėsiantys spartinti pelkės ekosistemos atsikūrimą, gerinti buveinių ekologinę būklę, tuo pačiu – švelninti klimato kaitą.

88 ha plotą užimanti Sacharos pelkė – tai prieš pusę amžiaus buvęs durpynas, kuriame buvo gaminamos kurui skirtos durpės. 37 kilometrų ilgio sausinamųjų griovių tinklas stipriai pablogino pelkės būklę: dėl pažemėjusio pelkės vandens lygio tipingos atviros aukštapelkių buveinės apaugo krūmais ir medžiais.

Prieš 40 metų nutraukus durpių gavybą, dalyje buvusios nusausintos durpinės dykros atsikūrė augalinė danga, pasižyminti Europos bendrijos svarbos saugomų buveinių bruožais. Aklinuose pelkių kasimo loviuose atsikūrė pelkių augalija, formuojasi ištisinė kiminų danga.
Senų žmonių pasakojimai byloja, kad maždaug prieš šimtmetį šalia esančiuose miškuose įsiplieskęs gaisras persimetė ir į šią samanomis apaugusią kupstotą pelkę – iš degančių duobių degėsiai rūko per visą žiemą. Kadangi tuos degėsius, kaip ir sausas durpes, pakilęs vėjas pustydavo kaip smėlį Sacharos dykumoje, vietos eiguliai šį nenaudojamą, samanų kupstais apaugusį miško plotą pradėjo vadinti Sachara. Ilgainiui šis pavadinimas prigijo: durpynas pradėtas vadinti Sacharos durpynu, o pelkė – Sacharos pelke ne tik šnekamojoje kalboje, bet ir oficialiuose dokumentuose.
Šiuo metu didžiąją atsikuriančios pelkės dalį – 28 ha arba beveik 44 proc. – dengia degradavusių aukštapelkių buveinės. 24 proc. pelkės ploto sudaro pelkinių miškų buveinės, o 14 proc. – tarpinės pelkės ir liūnai.
„Planuojame šioje teritorijoje vykdyti biologinės įvairovės palaikymo kirtimus – tai paspartins Sacharos pelkės atsikūrimą ir pagerins jos ekologinę būklę. Sausinimo pažeistoje aukštapelkėje augantys medžiai, ypač beržai, taip pat krūmai, spartina durpių klodo skaidymąsi ir išgarina nemažai drėgmės", – sakė Valstybinių miškų urėdijos Kraštotvarkos skyriaus vadovė Viliūnė Naureckaitė.
Pasak specialistės, lapuočiais medžiais apaugusi pažeista aukštapelkė praranda kur kas daugiau drėgmės nei atviros aukštapelkės su ištisine kiminų danga, tipingais žoliniais augalais ir puskrūmiais.
Aukštapelkių buveinių atsikūrimą apsunkina ne tik medžių išgarinama drėgmė. Mokslininkai nustatė, kad dėl beržų, kaip ir kitų lapuočių bei krūmų, lapų nuokritų mažėja durpių rūgštingumas, o nukritusių lapų danga užklotos aukštapelkėms tipingos samanos bei žoliniai augalai praranda gyvybingumą ir nunyksta.
Visoje Sacharos pelkės teritorijoje numatyta iškirsti 32 ha sumedėjusios augalijos, daugiausia – lapuočių medžių, tarp kurių vyrauja paprastasis ir plaukuotasis beržai bei krūmai. Biologinės įvairovės kirtimai bus vykdomi degradavusios aukštapelkės, taip pat atsikuriančiose pelkinėse buveinėse. Jose paliekami paprastosios pušies pelkinių formų medeliai. Kirtimai turėtų būti įvykdyti iki 2020 metų.
Sumedėjusios augalijos kirtimus pagal trišalio bendradarbiavimo sutartį įgyvendins Lietuvos gamtos fondas ir Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninis padalinys. Darbų priežiūrą atliks Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija, atsakinga už Sacharos pelkės apsaugą.
Žaliavinę bei dalį likvidinės medienos, pavyzdžiui, malkinę medieną, kurią bus įmanoma išgabenti iš pelkės, numatyta realizuoti rinkoje – tai padės sumažinti gamtotvarkos kaštus. Likusi nukirstos medienos dalis bus suguldyta į griovius: tokiu būdu bent iš dalies bus palygintas sausinimo pažeistas pelkės reljefas, o medžių šakos taps substratu pelkių augalams įsikurti.
Nukirtus sumedėjusią augaliją, bus įrengta apie 200 įvairios konstrukcijos užtūrų, kurios patvenks sausinamuosius griovius bei pakels vandens lygį pelkėje.

Valstybinių miškų urėdijos inf.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5489
Vakar apsilankė:5320
Šią savaitę apsilankė:31017
Šį mėnesį apsilankė:150301
Viso (nuo 2015-02-16):9832663
Šiuo metu naršo:
60
2019-03-22
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!