Krašto žinios„Etmės Eva“ Zarasuose
2017 spalio 24, Antradienis 10:33

„Etmės Eva“ Zarasuose

„Etmės Eva“ Zarasuose
  • 5 foto

Spalio 13 dieną Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko tradicinis literatūros vakaras „Prozos ruduo", skirtas rašytojos Ievos Simonaitytės metams. Renginyje dalyvavo profesorius, habilituotas mokslų daktaras Domas Kaunas.

LR Seimas, įvertindamas tai, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, nutarė 2017-uosius paskelbti Ievos Simonaitytės metais.

Renginį vedė Zarasų viešosios bibliotekos „Juodai balta" suaugusiųjų teatro vadovė Gražina Karlaitė. Ji pasidžiaugė, kad pastaruosius dešimtmečius truputį pamiršta ir visai neseniai Simonaitytė atsirado mokyklų bendrojo ugdymo programoje. Pasak renginio vedėjos, „gerbdami rašytojos atminimą ne tik priglusim prie jos kūrybos meistriškumo, bet ir atsigręšime į Mažąją Lietuvą ir lietuvininkus."

I. Simonaitytės kūryba neatsiejama nuo Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto. Romanas „Aukštųjų Šimonių likimas" – tai Mažosios Lietuvos buities, papročių, tradicijų metraštis, kur šio krašto istorija parodyta per vienos giminės kartų kartas. Pasirodęs 1935-aisiais kūrinys buvo plačiai skaitomas. Už jį Ievai Simonaitytei 1936-ųjų vasario 16- ąją buvo paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija.

Zarasų bibliotekos „Juodai balta" suaugusiųjų teatras (vadovė Gražina Karlaitė) inscenizavo kelias šio romano ištraukas.

„Tai bus ne visai spektaklis, gal greičiau spektaklio eskizas," – pristatydama aktorius sakė režisierė. Spektaklio eskizuose pavaizduota paskutinioji Šimonikė Urtė, kuri kaip ir Vienuolio „Paskenduolė" pasmerkta visuomenės, beturtė, priversta eiti dirbti pas ūkininkus ir meiliai pamilusi jų sūnų. Ji pagimdo nesantuokinę dukrą, nepabūgusi nutraukti savosios būties ji tampa visuomenės atstumtąja. Šioje istorijoje galima užčiuopti, nors tai ir grožinis kūrinys, nemaža sąsajų su pačios I. Simonaitytės likimu, juk ir ji buvo mergos vaikas, priverstas kęsti patyčias ir luošumą kaip ir knygoje vaizduojama Urtės duktė Roželė.

„Mes aukštaičiai, žinoma, kad nesugebėsime atkurti Mažosios Lietuvos autentikos, lietuvininkams būdingo etninio savitumo, folkloriškumo, tačiau rašytojos iškelti vertybiniai aspektai ne tik puikiai suprantami, pamokantys, bet ir gali būti apgaubti patrauklia teatrine forma," – teigė režisierė G. Karlaitė.

Spektaklyje skambėjo Klaipėdos krašto dainos, jas atliko Zarasų „Ąžuolo" gimnazijos giedojimo choras (vadovas Gražvydas Gasparavičius).

Po pirmosios eskizo ištraukos režisierė G. Karlaitė visuomenei pristatė šio „Prozos rudenio" svečią, profesorių habilituotą daktarą Domą Kauną.

Profesorius D. Kaunas negailėjo šiltų žodžių aktoriams. Profesorius pripažino, kad mizanscenose vaizduojami jausmai, nuotaikos ir širdies skausmai lygiai tokie pat kaip ir Mažojoje Lietuvoje – jis tai gali paliudyti, nes pats yra kilęs iš to krašto.

Profesorius Domas Kaunas pateikė įdomių faktų apie Ievą Simonaitytę ir jos motiną. Jis prašė nevadinti Ievos Simonaitytės šiuo vardu. „Ji buvo Evė, o Ieva – literatūrinis slapyvardis, sugalvotas kitų, pirmą kartą leidžiant „Aukštųjų Šimonių likimą", ir jos dokumentuose įrašyta ir krikštyta Eve ir toks vardas turi likti,"– teigė profesorius.

Profesorius I. Simonaitytės palikimą prilygino monumentui. Jis pripažino, kad rašytoja I. Simonaitytė dėl mūsų aplaidumo, dėl mokyklų ir švietimo vadovų ir net dėl politinių vėjų buvo nustumta gerokai į šoną, nesuvokiant kokią žalą galima padaryti mokyklai, švietimui, bei kultūrai.

Profesorius apžvelgė svarbiausias Evos Simonaitytės gyvenimo, kūrybos, visuomeninės veiklos faktus. I. Simonaitytė buvo pavainikė, labai neturtingos, į skurdą patekusios mergos vaikas, nuo vaikystės buvo luoša, sirgo kaulų tuberkulioze. Visą gyvenimą tai buvusi jos didžiulė našta. Sulaukusi 50-ies, ji be globos negalėjusi apsieiti, per dieną išgerdavusi 35 tabletes, bet visada buvusi pakelta galva, tiesia nugara. Tai patvirtindamas profesorius rodė jos nuotraukas.

Domas Kaunas papasakojo, kaip Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona atsiuntęs savo raštų tomą, pavesdamas Klaipėdos krašto gubernatoriui įteikti asmeniškai į I. Simonaitytės rankas, apie paskyrą mašinai „Volga" (1955 m.), apie Priekulėje jos pastatytą namą giminaičiams, kad neišvažiuotų į užsienį frontui artėjant, apie tai, kad rašytoja apmokėdavusi bažnyčios žemės mokestį, kad mokestis neapsunkintų žmonių, apie jos pasamdytus meistrus bažnyčios vargonams remontuoti, pažintį su Sofija Čiurlioniene, pas kurią ji kurį laiką glaudėsi ir kuri ją užtarusi prieš valdžią ir kt.

„Prie Simonaitytės reikia priartėti, tai nėra paprasta, ji labai sudėtinga asmenybė, ne tokie kaip mes, jai likimas lėmė nepalankias sąlygas," – dėstė profesorius. Priartėti prie jos D. Kaunui lėmęs pats likimas. Jis pats esąs žemaitis nuo Plungės. Tėvams atsikėlus į Klaipėdos kraštą, jis mokęsis Priekulės vidurinėje mokykloje ir jau tuomet tekę matyti šią rašytoją. Studijuodamas Vilniaus universitete, profesorių paskatintas, rinko medžiagą apie šią iškilę asmenybę. Ir buvo pas ją nuvykęs į Priekulę, su ja bendravo, rašytoja tada jį pakvietusi – „kai grįši į Vilnių, ateik į butą". Taip ir minė takus, užrašinėjo informaciją į bloknotą. Kai buvo minimas rašytojos 90-metis, jau be jos – surinktą rankraštį nunešęs į „Vagos" leidyklą, tačiau tuometinis Tarybų liaudies rašytojas J. Baltušis jo rankraštį „sutrinęs" į miltus, įžvelgęs visokių politinių dalykų. Profesoriui buvusi gera pamoka, „tačiau jau tada I. Simonaitytė buvo įaugusi į sielą,"– prisipažino profesorius. Jau vėliau rinkdamas prisiminimus apie Simonaitytę, dviračiu važinėdamas po tą kraštą, kur ji augo, kur ją dar prisiminė, apklausinėjo daug žmonių. Ir taip iki šių dienų kaupė, konspektavo žmonių pasakojimus apie I. Simonaitytę. Artėjant I. Simonaitytės 120-osioms gimimo metinėms, Kultūros ministerijai pasiūlęs į programą išleisti knygą, pasiūlymas buvo sutiktas palankiai. „Įtraukė ir pinigus paskyrė,"– džiaugėsi D. Kaunas. Dabar profesoriaus D. Kauno didžiausias rūpestis – knygos „Aš esu Etmės Evė" leidyba. Tai yra liudijimai, nes knygoje užrašyta tai, ką apie rašytoją pasakojo ją pažinoję žmonės.

Režisierei G. Karlaitei profesorius pavedė perskaityti Evos Simonaitytės testamentą, kuris, nors buvo visiems žinomas, tačiau nebuvo paisoma. Anuomet Centro komiteto sprendimu, ji, kaip liaudies rašytoja, buvo palaidota Antakalnio kapinėse. Buvo pastatytas sunkus, didelis akmeninis paminklas. Profesorius pasižadėjo siekti, dėti pastangas, kad palaikai būtų perlaidoti Priekulėje, kaip ji ir norėjusi.

D. Kaunas pasidžiaugė, kad čia, kitame prieškario Lietuvos gale (negu Mažoji Lietuva) taip gražiai prisiminta ir pagerbta rašytoja Ieva Simonaitytė.

Zarasų viešosios bibliotekos inf., Rasos Juršienės, Silvijos Šileikienės nuotr.

Paveikslėlių galerija

  • Click to enlarge image 02.JPG
  • Click to enlarge image 06.JPG
  • Click to enlarge image _DSC0025.JPG
  • Click to enlarge image _DSC0060.JPG
  • Click to enlarge image _DSC0115.JPG
  •  

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Neįtikėtinas renovacijos proveržis Zarasuose

    Daugiabučių renovacija yra vienas iš šios Vyriausybės prioritetų. Atnaujinti daugiabučiai ne tik puošia miestą, suteikia patogesnes gyvenimo sąlygas gyventojams, bet ir prisideda prie šiltnamio efekto mažinimo. Tačiau yra miestų, kurie į renovaciją žiūri skeptiškai, o štai kiti – su didžiuliu entuziazmu. Šį kartą – apie proveržį Zarasuose, kur jau netrukus bus renovuota beveik pusė visų miesto daugiabučių.

  • Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriui teismas skyrė baudą

    Trečiadienį Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorių Ramūną Keršį pripažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų – svetimo turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo.

  • Zarasuose – milijono eurų vertės hašišo siunta

    Kauno teritorinės muitinės mobiliosios grupės pareigūnai patruliavę Zarasuose, sulaikė stambią kvaišalų siuntą. Narkotikus – 75 kg hašišo – patikrinimui sustabdytame į Latviją vykusio kauniečio automobilyje, suodė Lietuvos muitinės kinologų augintinis – šuo Kvynis.

  • Henriko Kalpoko įpėdinis – vargonininko sūnus, kunigo kelią pradėjęs Utenoje

    Kunigų rotacija yra įprastas dalykas. Liepos mėnesio pabaigoje Utenos Dievo Apvaizdos parapijos tikintieji atsisveikino su bemaž 15 metų juos tikėjimo keliu vedusiu Utenos dekanato dekanu, parapijos klebonu kun. lic. Henriku Kalpoku, kuris išvyko į Pasvalį. Jo vietą užėmė Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Remigijus Kavaliauskas. Kiek daugiau nei prieš savaitę vadinamosios Utenos naujosios bažnyčios slenkstį peržengęs dvasininkas mielai sutiko „Utenos dienai" papasakoti apie savo vaikystę, Utenoje prasidėjusį kunigo kelią, laisvalaikio pomėgius ir lūkesčius.

  • Muziejus – senovinių radijo aparatų kolekcija

    Neįtikėtiną gamtos ramybę dar labiau užliūliuoja skubančio vandens čiurlenimas – stabtelk: jis išplaus visas tavo mintis, nostalgiją ir nerimą. Čia juk nėra miesto triukšmo, įkyrių dulkių ir erzinančio nuolatinio skubėjimo...

  • Zarasus papuoš oro balionai

    Liepos 6–8 dienomis Zarasų padangę papuoš karšto oro balionai. Zarasuose vyks tarptautinis karšto oro balionų čempionatas „Lake and Sky 2017“ Vilmestos taurė. Į čempionatą atvyks oreiviai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos bei Norvegijos, jie su 22 karšto oro balionais rungsis dėl čempiono vardo.

  • Atokioje sodyboje – kvaišalų fabrikėlis

    Praėjusį trečiadienį (gegužės 24 d.) Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai vienoje nuošalių Zarasų rajono sodybų aptiko narkotikų gamybos laboratoriją. Kvaišalų fabrikėlio gamybos apimtys buvo įspūdingos: vien namuose rastos žaliavos būtų pakakę keliems šimtams kg metamfetamino pagaminti. O aplink sodybą esančiame miške aptiktos dar kelios slėptuvės su žaliava narkotikams gaminti. Buvo sulaikytas sodybos šeimininkas – niekur nedirbantis, bet nemažai turto – du namus, katerį ir kt. sukaupęs kaunietis Ž. K.

  • Festivalis „Sėlos muzikantai“ pakvies į Zarasus

    Į Zarasų kraštą vėl ateina gegužė, o kartu su ja ir jau tradiciniu tapęs festivalis „Sėlos muzikantai". Kaip ir kasmet, jis ir panašus, ir kartu skirtingas.
    Gegužės 12 d. 19 val. žiūrovai laukiami Zarasų kultūros centro koncertų salėje, kur „Sėlu muižas muzikanti" (Latvija), „DoRe" (Klaipėda) ir tradicine kapela „Salako muzikantai" primins 25 metų festivalio istoriją. Koncertas taip ir vadinasi – „XXV kartas".

  • Išgelbėjo į kanalizacijos šulinį įkritusį arklį

    Šią savaitę ugniagesiai gelbėtojai iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, kad Zarasų mieste, Kauno gatvėje, į betoninį kanalizacijos šulinį, kurio gylis apie 2 metrus, yra įkritęs arklys.

  • Užgavėnių kaukių gamintojai rengiasi vyti žiemą

    Praėjusį šeštadienį vėl susirinkome į Šlyninkos malūną, kuriame vyko Užgavėnių kaukių darymo mokymai. Kaukės jau nekantraudamos laukė mūsų. Svečių laukė ir malūno šeimininkai Regina Veselienė ir Stasys Šalkauskis – šeimininkė maloniai sutiko kiekvieną, o malūnininkas juokavo, kad jau nuo ryto sėdi ir laukia, kam reikės akis išdurti ar burną padidinti, kad daugiau blynų tilptų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:809
Vakar apsilankė:6160
Šią savaitę apsilankė:809
Šį mėnesį apsilankė:149366
Viso (nuo 2015-02-16):6813863
Šiuo metu naršo:
62
2017-11-20