KaimasParama kuria Lietuvos kaimą
2017 birželio 26, Pirmadienis 11:50

Parama kuria Lietuvos kaimą

Parama kuria Lietuvos kaimą

Sėkmingas verslas negimsta per naktį. Viskas prasideda nuo minties, idėjos, kuriai sparnus suteikti gali Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP). Lietuvos žemdirbiai, jaunieji ūkininkai, vietos veiklos grupės, kaimo gyventojai, pasinaudoję Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos teikiamomis galimybėmis jau įgyvendino tūkstančius projektų, susikurdami darbo vietas ne tik sau, bet ir vietos gyventojams. Tam, kad šie projektai augtų, kad atsirastų naujų idėjų, šiuo metu įgyvendinama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa, kurios teikiamomis galimybėmis naudojasi ir vieni gražiausių 2007-2013 m. Programos įgyvendinimo pavyzdžių.
Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos kaimo tinklo iniciatyva kelis jų birželio 22 d. aplankė Žemės ūkio ministerijos vadovybė bei ambasadoriai Lietuvoje.

 Ožkų ūkis – trumposios maisto grandinės pavyzdys

Pirmoji stotelė – didžiausias Baltijos šalyse A. D. Ėmužytės ekologinis ožkų ūkis, esantis Griciūnuose. Savo svajonę ūkininkauti taip, kaip kadaise ūkininkavo jos seneliai ir proseneliai, ūkininkė D. Ėmužytė ekologiniame ožkų ūkyje pavertė realybe per 20 metų. Šiandien tai yra didžiausias ekologinis ožkų ūkis ir veislynas, turintis daugybę sertifikatų bei laimėjęs daug apdovanojimų. Ūkininkės Dalios Ėmužytės vardą žino visi ekologiškos produkcijos gamintojai Lietuvoje. Jos gaminami sūriai garsėja visoje šalyje, o garbūs svečiai, apsilankę ūkyje, iš pirmų rankų galėjo įvertinti šių neeilinių produktų skonį.
Šiame ūkyje gaminama apie 70 rūšių įvairių sūrių, dalis jų sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktai. Ūkyje veikia ir ožkos pieno produktų parduotuvė, kur galima įsigyti desertinių, su pelėsiu, kanapėmis kitais priedais ar šviežio sūrio bei dietinės ožkų mėsos. Taip pat vyksta edukacinės ekskursijos bei degustacijos.
Beveik prieš dešimtmetį ūkininkės sūriai buvo parduodami tik ūkininkų turgeliuose. 2009 m. pradėjus eksploatuoti sūrinę, išaugo sūrių gamyba. Tai leido ūkininkei išplėsti realizacijos tinklą ir šiandien šių sūrių galima įsigyti didžiuosiuose prekybos centruose. Visa tai tapo įmanoma sujungus ūkininkės sumanumą, darbštumą ir, žinoma, 2007–2013 m. KPP paramą.

Darnus ūkininkavimo ir verslo duetas Sodeliškių kaime

Biržų rajone esanti Daliaus Linkevičiaus Sodeliškių dvaro sodyba yra puikus pavyzdys, kaip gali derėti tausus, darnus, ekologinis ūkininkavimas ir kaimo turizmo verslas. Viskas prasidėjo nuo ūkininkavimo, grūdinių kultūrų auginimo. Ūkininkai tradiciškai startavo nuo paramos žemės ūkio technikai, vėliau perėjo prie kaimo turizmo sodybos, į kurią, pasak žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, šiandien drąsiai galima atvežti kolegas iš užsienio, svečius, taip perduodant gerąją patirtį, žinias ir populiarinant poilsį Lietuvos kaime.
„Šiandien matome, kaip ūkininkai sėkmingai naudojasi KPP teikiamomis paramos galimybėmis. Jie turėjo idėją, ambicijų, o KPP suteikė jiems galimybę įgyvendinti savo viziją. Kaimo turizmas visada buvo KPP dalis, kaip viena iš alternatyvių ne žemės ūkio veiklų, visada buvo remiamas, taip yra ir šioje finansinėje perspektyvoje. Rugsėjo – spalio mėnesiais bus renkamos paraiškos ne žemės ūkio verslo plėtros projektams įgyvendinti, skiriama 12 mln. eurų (visam laikotarpiui yra skirta 73 mln. eurų). Kaimo turizmo tinklo, sodybų plėtros  pavyzdžiai rodo, kad priemonė išties naudinga ir mes ją remsime toliau.  Tai svari parama, kuria kviečiame naudotis", – teigė žemės ūkio viceministras R. Taraškevičius.
Šiuo metu Lietuva yra KPP 2014-2020 m. įgyvendinimo pusiaukelėje. Tam tikroms priemonėms lėšų jau ima trūkti, todėl Vyriausybės prioritetas – peržiūrėti visų priemonių panaudojimo efektyvumą bei tikslų pasiekiamumą.
„Kai kurios priemonės yra populiaresnės už kitas, todėl svarstysime galimybę vienose priemonėse sutaupytas lėšas nukreipti į kitas, tačiau ne žemės ūkio verslo sektoriuje viskas vyks kaip planuota. Šią savaitę vyko Stebėsenos komiteto posėdis, kuriame socialiniai partneriai kartu su  ministerijos specialistais, Europos Komisijos atstovais įvertino KPP 2014-2020 m. įgyvendinimo, tikslų pasiekiamumą.  Galime patvirtinti, kad einame teisingu keliu,  sutarta, kad sieksime taisyklių įgyvendinimo supaprastinimo, kad programa  būtų dar arčiau žmogaus, pareiškėjo, kad neliktų biurokratinių trikdžių ar kliūčių įsisavinti Europos Sąjungos paramą, – supaprastinimo būtinybę pabrėžė viceministras.
KPP suteikė ūkininkui galimybę sutvarkyti melioracijos griovius, išplėsti valdomos žemės plotus ir šiandien Sodeliškių dvaro sodyba yra pavyzdys, kaip naudodamiesi parama ūkininkai  gali savo hobi paversti sėkmingu verslu ir prisidėti prie rajono klestėjimo įdarbinant nemažą dalį vietos bendruomenės narių.
Po sėkmingų pavyzdžių, kaip galima įgyvendinti svajones, pasitelkus KPP paramą, pristatymo įvyko diskusija, skirta aptarti 2014-2020 m. KPP įgyvendinimo rezultatus bei aktualijas, pristatyti geruosius įgyvendintų projektų pavyzdžius.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Gyventojai dosniai parėmė Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapiją

    Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) informuoja, kad lapkričio 15-a yra paskutinė diena, iki kada įvairiems paramos gavėjams, politinėms partijoms ir meno kūrėjams pervedama gyventojų skirta parama.

  • Šiemet pirmąkart dalis gyventojų paramos iš beveik 17 mln. teks ir meno kūrėjams

    Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad paramos gavėjams ir politinėms partijoms pradedama pervesti parama: 532 tūkst. gyventojų nuo 2016 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramai paskyrė 17 mln. eurų. Iš jų kiek daugiau nei 131 tūkst. eurų pirmąkart šiemet gaus 703 meno kūrėjai, kuriems paramą prašė pervesti per 3 tūkst. gyventojų.

  • Kelią į kaimo širdį radęs keistuolis savo sodybos duris atvėrė režisieriui A. Puipai

    Senoji apleista Pagulbio kaimo (Molėtų r.) mokykla maždaug prieš dešimtmetį tapo menininkų traukos centru, o jau šį rudenį čia prasidės režisieriaus Algimanto Puipos režisuoto ilgametražio filmo „Kamanių medus" filmavimas.

  • Kunigiškių I kaime vyks popietė, skirta prof. Algirdui Juliui Greimui

    Spalio 7 dieną, šeštadienį, nuo 13 val. Kunigiškių I kaime (Anykščių r.) vyks popietė „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose", skirta pasaulinio garso mokslininko, semiotiko, kalbotyrininko, lietuvių mitologijos tyrinėtojo, eseisto profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms.

  • Asmalų kaimo žmones riša stipri draugystės gija

    Nuo Kuktiškių vos kelis kilometrus nutolęs Asmalų kaimas – savotiška ramybės oazė, o čia gyvenantys žmonės ne tik puikiai sutaria, bet ir vieni kitus pažįsta lyg šeimos narius. Nedidelio Viešio ežeriūkščio pašonėje įsikūrusiame kaime savo gyvenimus kuria ir čia giliai šaknis įleidę asmališkiai, ir naujakuriai, kurie su kaimynais taikiai sugyvena. Įriedėjus į pirmojo namo kiemą, pasitiko nedraugiškai nusiteikusio Torio amsėjimas, pranešantis apie nekviestas viešnias. Ilgametė šio kaimo gyventoja Danutė prisipažino švenčianti 75-ąjį gimtadienį. Smagiai pasišnekučiavę įsukome į Jono ir Danutės namų kiemą: čia laukė įdomus pokalbis ir medaus ragavimas...

  • Žolinė Šuminuose abejingų nepaliko

    Rugpjūčio 11 dieną, praėjusį penktadienį, Tauragnų krašto bendruomenė, vykdydama projektą „Etninės kultūros ir vietos tradicijų plėtra Tauragnų bendruomenėje", kurį remia Utenos rajono savivaldybė ir Utenos kultūros centro Tauragnų skyrius, visus pakvietė į etnografinį Šuminų kaimą švęsti Žolinės.

  • Plaučiškių kaimo ramybę saugo gandrai

    Aukštaitija gali pasigirti kalvotomis apylinkėmis, kuriomis važiuodamas spėji užšokti ant kalvelės ir jau, žiūrėk, leidiesi žemyn. Greičiau važiuotum, gal ir aštraus posūkio neišsuktum. Ant tokių kalvelių, kurioms vietiniai yra sugalvoję keistokus pavadinimus, siūruoja javai, o abipus kelio išsimėčiusiose kaimo trobose dar teberusena šeimos židiniai. Tačiau jaunos šeimos čia nesikuria, todėl kelis gandralizdžius kaime susukę gandrai neturi ką veikti, tik tingiai ant vienos kojos stovi įbridę į meldais apaugusią balą.

  • Kraštiečių šventę Vyžuonose sušildė vaikų juokas

    Priešpaskutinį liepos mėnesio savaitgalį į Vyžuonas iš įvairių šalies ir pasaulio kampelių plūdo kraštiečiai – miestelyje jau 29-ą kartą vyko jų susitikimas. Utenos kultūros centro (UKC) Vyžuonų skyriaus salėje, į kurią žmonės rinkosi po šv. Mišių, tądien buvo užpildytos beveik visos vietos. Šventę pradėjo vieningas Vyžuonų himno (autoriai – Pranas Zabulionis ir Jonas Šuminas) giedojimas. Vėliau skambėjo sveikinimai, dainos, buvo įteikiami apdovanojimai Vyžuonų kraštui nusipelniusiems žmonėms, scenoje aktorinius gebėjimus demonstravo svečiai iš Daugailių. Tradicinėje šventėje, aidėjusioje iki pat vidurnakčio, šiemet dalyvavo kaip niekad daug vaikų, kurie laiką leido šokinėdami ant pripučiamo batuto, laižydami cukraus vatą ar trypdami šokių aikštelėje. Bendryste su artimaisiais ir kaimynais džiaugėsi žurnalistų sutikti emigrantai.

  • Pirmasis akcijos „Atviros dienos kaime“ blynas – neprisvilęs

    Gegužės paskutinįjį savaitgalį vykusi akcija „Atviros dienos kaime 2017" sulaukė didžiulio miestiečių susidomėjimo. Ši akcija yra viena iš priemonių, skatinančių bendradarbiavimą tarp kaimo turizmo paslaugų teikėjų, ūkininkų, bendruomenių ir amatininkų. Pirmą kartą tuo pačiu metu Lietuvoje ir Latvijoje vykusioje akcijoje buvo galima aplankyti daugiau kaip 190 ūkių ir sodybų: 71 mūsų šalyje ir 120 pas kaimynus latvius.

  • Kaimo senbuvei likimas išbandymų negailėjo

    „Utenos dienos" žurnalistėms jau tapo įprasta kone kiekvieną savaitę leistis į nenuspėjamas keliones po rajono kaimus. Šįsyk buvo nuspręsta aplankyti keliais kilometrais į vakarus nuo Sudeikių nutolusius Pilvelius, kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi jau nuo 1765 metų. Čia gimė ir vietinėse kapinaitėse Antrojo pasaulinio karo metais buvo palaidotas (sušalo besislapstydamas miške) Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Vyčio kryžiaus ordininkas Mikas Repšys. Nedideliame kaime, kurį dulkėtu žvyrkeliu važiuojant nuo Utenos (pro Skaistašilio mišką) galima pasiekti per kelias minutes, kadaise lakstė pulkas vaikų, veikė parduotuvė ir pieno supirkimo punktas. Šiandien vieta po Pilvelių saule dalijasi senbuviai su naujakuriais, meilės lizdelį suka ūkinę veiklą vystanti jauna lietuvio ir prancūzės pora, kurios pakalbinti šį kartą nepavyko.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:8199
Vakar apsilankė:7419
Šią savaitę apsilankė:40137
Šį mėnesį apsilankė:135570
Viso (nuo 2015-02-16):6800067
Šiuo metu naršo:
76
2017-11-17