KaimasPirmasis akcijos „Atviros dienos kaime“ blynas – neprisvilęs
2017 birželio 09, Penktadienis 13:07

Pirmasis akcijos „Atviros dienos kaime“ blynas – neprisvilęs

Pirmasis akcijos „Atviros dienos kaime“ blynas – neprisvilęs

Gegužės paskutinįjį savaitgalį vykusi akcija „Atviros dienos kaime 2017" sulaukė didžiulio miestiečių susidomėjimo. Ši akcija yra viena iš priemonių, skatinančių bendradarbiavimą tarp kaimo turizmo paslaugų teikėjų, ūkininkų, bendruomenių ir amatininkų. Pirmą kartą tuo pačiu metu Lietuvoje ir Latvijoje vykusioje akcijoje buvo galima aplankyti daugiau kaip 190 ūkių ir sodybų: 71 mūsų šalyje ir 120 pas kaimynus latvius.

Lietuvoje prie akcijos „Atviros dienos kaime" prisijungė 21 kaimo turizmo sodyba, 11 gyvulininkystės ūkių, 7 augalininkystės ūkiai (iš jų 3 daržovių ir 1 vaisių–uogų ūkis), 3 mišrūs ūkiai, 6 kultūros paveldo ir 4 kulinarinio paveldo puoselėtojai, 4 bendruomenių centrai, 4 žirgynai, 3 vyndariai, 3 amatininkai, 2 sūrininkai, sraigių ūkis, lankytojų centras, ekologiškų žolelių ūkis.
Ūkiai ir sodybos buvo lankomi net 34 skirtinguose Lietuvos rajonuose. Daugiausiai lankomų ūkių buvo Šakių ir Rokiškio rajonuose – čia buvo galima aplankyti po 5 akcijos dalyvius. Po 4 lankytinus akcijos objektus turėjo Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Plungės, Zarasų ir Klaipėdos rajonai.
Iš viso akcijos metu ūkiuose, sodybose, pas amatininkus, bendruomenių ir kultūros namuose viešėjo 1750 lankytojų (58 lankytų objektų duomenimis). Pusė visų lankytojų buvo šeimos (50 proc.), penktadalis – draugų kompanijos (19 proc.).
Lankytojus domino įvairios maisto gamybos edukacijos ir degustacijos, galimybė visiems šeimos nariams kartu užsiimti kūrybine veikla ar asmeniškai susipažinti su ūkininkais ir sodybų šeimininkais. Miestiečiai, pabėgę nuo miesto šurmulio, grožėjosi pavasariška gamta, sodybų gyvūnais, lepinosi šiltu vasarišku oru ir bendravimu su svetingais šeimininkais. Mažiesiems ūkių lankytojams smagiausios buvo aktyvios pramogos: aitvarų gamyba ir jų leidimas, maudymasis kubile, žirgų maitinimas, karvių melžimas, pasivažinėjimas bričkele ir kt. Didelio dėmesio sulaukė ir  bendruomenių surengtos šventės.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Žolinė Šuminuose abejingų nepaliko

    Rugpjūčio 11 dieną, praėjusį penktadienį, Tauragnų krašto bendruomenė, vykdydama projektą „Etninės kultūros ir vietos tradicijų plėtra Tauragnų bendruomenėje", kurį remia Utenos rajono savivaldybė ir Utenos kultūros centro Tauragnų skyrius, visus pakvietė į etnografinį Šuminų kaimą švęsti Žolinės.

  • Plaučiškių kaimo ramybę saugo gandrai

    Aukštaitija gali pasigirti kalvotomis apylinkėmis, kuriomis važiuodamas spėji užšokti ant kalvelės ir jau, žiūrėk, leidiesi žemyn. Greičiau važiuotum, gal ir aštraus posūkio neišsuktum. Ant tokių kalvelių, kurioms vietiniai yra sugalvoję keistokus pavadinimus, siūruoja javai, o abipus kelio išsimėčiusiose kaimo trobose dar teberusena šeimos židiniai. Tačiau jaunos šeimos čia nesikuria, todėl kelis gandralizdžius kaime susukę gandrai neturi ką veikti, tik tingiai ant vienos kojos stovi įbridę į meldais apaugusią balą.

  • Kraštiečių šventę Vyžuonose sušildė vaikų juokas

    Priešpaskutinį liepos mėnesio savaitgalį į Vyžuonas iš įvairių šalies ir pasaulio kampelių plūdo kraštiečiai – miestelyje jau 29-ą kartą vyko jų susitikimas. Utenos kultūros centro (UKC) Vyžuonų skyriaus salėje, į kurią žmonės rinkosi po šv. Mišių, tądien buvo užpildytos beveik visos vietos. Šventę pradėjo vieningas Vyžuonų himno (autoriai – Pranas Zabulionis ir Jonas Šuminas) giedojimas. Vėliau skambėjo sveikinimai, dainos, buvo įteikiami apdovanojimai Vyžuonų kraštui nusipelniusiems žmonėms, scenoje aktorinius gebėjimus demonstravo svečiai iš Daugailių. Tradicinėje šventėje, aidėjusioje iki pat vidurnakčio, šiemet dalyvavo kaip niekad daug vaikų, kurie laiką leido šokinėdami ant pripučiamo batuto, laižydami cukraus vatą ar trypdami šokių aikštelėje. Bendryste su artimaisiais ir kaimynais džiaugėsi žurnalistų sutikti emigrantai.

  • Parama kuria Lietuvos kaimą

    Sėkmingas verslas negimsta per naktį. Viskas prasideda nuo minties, idėjos, kuriai sparnus suteikti gali Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP). Lietuvos žemdirbiai, jaunieji ūkininkai, vietos veiklos grupės, kaimo gyventojai, pasinaudoję Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos teikiamomis galimybėmis jau įgyvendino tūkstančius projektų, susikurdami darbo vietas ne tik sau, bet ir vietos gyventojams. Tam, kad šie projektai augtų, kad atsirastų naujų idėjų, šiuo metu įgyvendinama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa, kurios teikiamomis galimybėmis naudojasi ir vieni gražiausių 2007-2013 m. Programos įgyvendinimo pavyzdžių.
    Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos kaimo tinklo iniciatyva kelis jų birželio 22 d. aplankė Žemės ūkio ministerijos vadovybė bei ambasadoriai Lietuvoje.

  • Kaimo senbuvei likimas išbandymų negailėjo

    „Utenos dienos" žurnalistėms jau tapo įprasta kone kiekvieną savaitę leistis į nenuspėjamas keliones po rajono kaimus. Šįsyk buvo nuspręsta aplankyti keliais kilometrais į vakarus nuo Sudeikių nutolusius Pilvelius, kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi jau nuo 1765 metų. Čia gimė ir vietinėse kapinaitėse Antrojo pasaulinio karo metais buvo palaidotas (sušalo besislapstydamas miške) Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Vyčio kryžiaus ordininkas Mikas Repšys. Nedideliame kaime, kurį dulkėtu žvyrkeliu važiuojant nuo Utenos (pro Skaistašilio mišką) galima pasiekti per kelias minutes, kadaise lakstė pulkas vaikų, veikė parduotuvė ir pieno supirkimo punktas. Šiandien vieta po Pilvelių saule dalijasi senbuviai su naujakuriais, meilės lizdelį suka ūkinę veiklą vystanti jauna lietuvio ir prancūzės pora, kurios pakalbinti šį kartą nepavyko.

  • Kviečiame pažinti ir pamilti Lietuvos kaimą

    Šiandien ne kiekvienas turime galimybę prisiliesti prie tikro lietuviško kaimo, savo rankomis išsikepti šakotį ar įsigyti sveikų, tėviške kvepiančių produktų tiesiai iš ūkininkų. Ne paslaptis, kad daugėja vaikų, kurie nėra matę gyvos karvės, o kaip atsiranda duona tėra girdėję mokykloje, todėl visus, kuriems įdomu pažinti Lietuvos kaimą, jo teikiamas galimybes ar tiesiog pailsėti, kviečiami gegužės 27–28 dienomis į akciją „Atviros dienos kaime".

  • Kubiliai – kaimas, turintis savo merą

    Daugailių seniūnijai priklausančiame Kubilių kaime „Utenos dienos" žurnalistės lankėsi saulėtą paskutinio žiemos mėnesio dieną, kai gamta siuntė pirmuosius pavasario ženklus. Šiaurinėje kaimo, kurio gyventojams suskaičiuoti pakaktų rankų pirštų, pusėje stūkso piliakalnis, pietvakariuose tyvuliuoja Vaikeso ežeras. 1921 metais Kubiliuose duris atvėrusi pradinė mokykla veikė iki 1960-ųjų, dalis sodybų nugriauta melioruojant žemes. Atokiose kapinėse, kurios, vietinių gyventojų teigimu, veikia iki šiol, palaidota 17 partizanų, penkios šeimos buvo ištremtos į Sibirą.

  • Kaimui išnykti neleidžia gyventojų meilė jam

    Aukštaitijos kalvelėmis apsuptuose Sirvydžiuose (Tauragnų sen.) karaliauja žiemiška ramybė. Ties išnykimo riba atsidūrusio kaimo gyventojai, rodos, dar neseniai buvo kur kas guvesni nei dabar. Prabėgusius metus skaičiuojantys vietiniai, kitur laimės neieškoję, o pasilikę tėviškėje, su nostalgija mena praeitį, kai Sirvydžiuose, kaip ir daugelyje kaimų, netilo juokas, vaikų klegesys ir kiekviename kieme prašalaitį pasitikdavo šuns amsėjimas. Čia puikiai sutarė ir kadaise gyvenę rusai, sentikiais vadinami, ir vietos gyventojai, drauge dalijęsi ir džiaugsmais, ir rūpesčiais.

  • Strokiniai – nedidelis kaimas, atsidūręs ties išnykimo riba

    Saldutiškio seniūnijai priklausantis Strokinių kaimas, įsikūręs netoli Kirdeikių, jo gyventojų (kurių beliko vos du) teigimu, atsidūrė ties išnykimo riba. Senieji strokiniškiai jau atgulė amžinojo poilsio, o naujakurių ištuštėjusi gyvenvietė nevilioja. Kadaise nedideliame kaime buvo daug vaikų, veikė pradinė mokykla, pieno supirkimo punktas. Kaip sakė „Utenos dienos" kalbintas senolis, kiekviena „gryčia" tada turėjo savo „gaspadorių". Šiandien čia – taip tylu, kad nesunku išgirsti, kaip rudeninis vėjas gainioja lapus.

  • Kaimynuose vyrai – tarsi reti brangakmeniai

    Netoli Užpalių miestelio įsikūręs Kaimynų kaimas, jo gyventojų teigimu, pateisina savo pavadinimą. Žmonės čia – draugiški, puoselėjantys kaimyniškus santykius. Kaimynuose vystoma ūkinė veikla, veikia bendruomenės namai, kuriuose kartas nuo karto savo pasirodymus surengia meno kolektyvai, vietinių „ulyčia" vadinamos senosios gyvenvietės pabaigoje yra kapinaitės. Jau daugelį metų kaime gyvuoja nedidelė parduotuvė, kurią, pasinaudojęs nuoroda, nesunkiai rastų net prašalaitis. „Utenos dienos" kalbintos pašnekovės atskleidė, kad Kaimynuose, kaip ir daugelyje kaimų, karaliauja vyrus šienaujanti giltinė, našlėmis pavertusi jau kone dvi dešimtis moterų.

Reklama

 

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2885
Vakar apsilankė:6721
Šią savaitę apsilankė:50857
Šį mėnesį apsilankė:153647
Viso (nuo 2015-02-16):6086495
Šiuo metu naršo:
100
2017-08-20