KaimasLatvijos ir Estijos ūkininkai neįsivaizduoja ūkių ateities be produktyvumo kontrolės
2016 birželio 30, Ketvirtadienis 09:24

Latvijos ir Estijos ūkininkai neįsivaizduoja ūkių ateities be produktyvumo kontrolės

Latvijos ir Estijos ūkininkai neįsivaizduoja ūkių ateities be produktyvumo kontrolės

Estija, Latvija ir Lietuva – tai kaimyninės šalys, tad turi daug bendro – ne išimtis ir veislininkystė. Visose trijose šalyse daug dėmesio skiriama produktyvumo kontrolei, o ūkininkai skatinami joje dalyvauti.

Latvijoje ūkininkai, suprasdami produktyvumo kontrolės reikšmę bei siekdami ne tik didesnio ūkio našumo, bet ir pelningumo, noriai joje dalyvauja. Štai viename iš Latvijos pieno ūkių šeimininkai, norėdami kompensuoti žemas pieno supirkimo kainas, užsiima dar ir veislinių telyčių prekyba. Ūkis turi 114 ha nuosavos ir nuomojamos žemės, 90 karvių. Šiuo metu ūkyje karvės dirbtinai apvaisinamos genetine medžiaga iš JAV. Ūkininkai didžiuojasi aukšta pieno kokybe ir puikiais gyvuliais, o primilžis iš vienos karvės siekia net 14 600 kilogramų per metus. Taip pat ūkyje parduodama aukštos kokybės veršiena, kuri yra tiekiama restoranams. Veršeliai auginami specialiai iki trijų mėnesių amžiaus, o vėliau parduodami.
Estijoje situacija yra kiek kitokia, čia veislinių gyvulių yra mažiau, todėl juos kontroliuoti yra paprasčiau. Šioje šalyje yra apie 91 000 karvių, iš jų kontroliuojamųjų – apie 86 000, o štai Lietuvoje yra 310 000 karvių, iš kurių kontroliuojama –147 000. Estijoje vidutinis bandos dydis siekia per 100 karvių, o Lietuvoje – apie 30. Pažymėtina ir tai, kad Estijoje, kaip ir Lietuvoje, mėsinių galvijų skaičius nuolat auga. Vienas svarbiausių ypatumų tai, kad šalyje mėsinei galvijininkystei plėtoti maksimaliai išnaudojamos kitoms žemės ūkio sritims netinkamos vietovės – daugiausia mėsinių galvijų auginama salose. Tačiau kaimyninėje šalyje sėkmingai vystosi ne tik mėsinė, bet ir pieninė galvijininkystė.
Estijoje šiandien yra 6000 ūkių, kurie išgyvena iš savo veiklos. Viename Estijos ūkių Misso kaime šeima dalyvauja produktyvumo kontrolėje ir vieningai pritaria, kad toks sprendimas – tai geriausia išeitis tiems, kurie investuoja į savo ūkius ir nori, kad jie būtų pelningi ir našūs. Ūkininkai laiko 200 karvių ir turi mažą perdirbimo verslą – gamina įvairių rūšių sūrius, jogurtą ir kt., kurį vėliau parduoda vietiniams prekybos tinklams. Ūkio perdirbimo ceche perdirbama pusė ūkyje pagaminamo pieno, kitas parduodamas suomių įmonei „VALIO", kuri už pieną moka 21 centą už kilogramą.
„Lietuvoje veislininkyste užsiimama nuo seno, žinoma veislinio gyvulio reikšmė ir nauda. Be abejo, šiomis dienomis labai aktualu atrasti ekonomiškumo ir produktyvumo bendrą sąlytį, nes tik tada ūkis gyvuos ekonomiškai efektyviai. Svarbus yra ir veislinių gyvulių prekybinės rinkos suaktyvėjimas. Užsienio rinkose nuolat ieškoma veislinių gyvulių, tad ši niša yra labai plati. Be abejo, užsienio pirkėjai reikalaus aukštos kokybės mėsos ir pieno, tad dalyvavimas produktyvumo kontrolėje būtų labai naudingas", – teigė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Vilius Rekštys. Šiemet į Armėniją jau buvo parduota 200 telyčių, taip pat gyvulius eksportuoja į Graikiją, Turkiją, Vengriją, Daniją ir kitas šalis.
Visose trijose Baltijos šalyse veikia labai panaši valstybinės paramos schema: už gyvulių įrašus į kilmės knygą kompensuojama 100 proc., o už kokybės rodiklių nustatymą – 70 proc. išlaidų. Taip pat vykdoma stipri kontrolė fizinių ir juridinių asmenų, kurie dirba su genetine medžiaga, ją vertina, daugina ar ja prekiauja. Siekiant, kad jų paslaugos būtų kokybiškos, nuolat organizuojami mokymai ir atliekamos patikros.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Mokslininkai, konsultantai ir ūkininkai – ranka rankon

    Tam, kad Lietuvos žemės ir miškų ūkis būtų gyvybingas bei konkurencingas, jis turi koja kojon žengti su inovacijomis. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti" šiam tikslui vienija ūkininkus, mokslininkus ir konsultantus.

  • Ekologiškai ūkininkaujantieji paramą gali prarasti dėl klaidų

    Įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ šiuo metu vykdo daugiau nei 2 000 ūkininkų. Kokias klaidas dažniausiai daro ekologinių ūkių savininkai, gaunantys paramą, ir kaip išvengti sankcijų?

  • Meilė žemei keliauja iš kartos į kartą

    Kai derliaus aruodai jau pilni, o metai nenumaldomai eina į pabaigą, mūsų rajono ūkininkai buvo pakviesti į tradicinę kas antrus metus rengiamą žemdirbiams skirtą šventę, kurioje buvo atverta apdovanojimų, padėkų ir gražių žodžių skrynia mūsų krašto žemės ūkio produkcijos augintojams ir gamintojams, visiems savo žemę mylintiems žmonėms. Praėjusį penktadienį į Utenos kultūros centrą iš miestelių, kaimų ir atokesnių vienkiemių suvažiavusiems žemdirbiams, metus skaičiuojantiems nuo derliaus iki derliaus, buvo išdalyti apdovanojimai „Metų ūkis 2018“, paskelbti šimtmečio ūkiai.

  • Ūkininkus pasieks 241 mln. eurų išmokų

    Nuo spalio 16 dienos pradedama mokėti avansinės išmokos dalis už 2018 m. deklaruotus plotus, atitinkančius paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus. Iš viso 2018 m. tiesioginėms išmokoms skirta 475 mln. Eurų (2017 m. – 467 mln. eurų).

  • Jėgas sujungę ūkininkai tampa partneriais

    Smulkiesiems ūkiams vis sunkiau atlaikyti konkurencijos spaudimą. Būtent tokie ūkininkai nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 30 d. kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.
    Žemės ūkio ministerija skatina smulkiųjų ūkių bendradarbiavimą – kartu dirbti, dalytis technika, ištekliais ir taip stiprinti konkurencingumą.

  • Ūkininkai sulauks ketvirtadaliu mažiau patikrų

    Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), šiais metais planuoja 25 proc. punktais sumažinti patikrų, susijusių su ūkinių gyvūnų laikymui keliamų reikalavimų kontrole.

  • Lietuvos ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose lankysis armėnų ūkininkai

    Armėnija yra suinteresuota tęsti dialogą tiek su Lietuva, tiek su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Žemės ūkis yra viena aktyviausių Lietuvos bendradarbiavimo sričių su Armėnija pastaraisiais metais: vykdyti bendri projektai, ekspertų konsultacijos. Šiandien Lietuvos žemės ūkio ministerijoje susitikę abiejų šalių žemės ūkio viceministrai – Rolandas Taraškevičius ir  Armenas Harutyunyanas – aptarė tolesnio dvišalio bendradarbiavimo žemės ūkio sektoriuje perspektyvas.

  • Ūkininkai duomenis atnaujinti galės neišeidami iš namų

    Kitąmet mažės ūkininkams tenkanti administracinė našta – pradės veikti bendras Žemės ūkio ir kaimo verslo ir Ūkininkų registrų portalas, tad ūkininkai, kasmet atnaujindami žemės ūkio naudmenų duomenis viename registre, vienu prisijungimu galės atnaujinti juos ir kitame. Be to, ūkininkai galės tai padaryti savo namuose, internetu. Skaičiuojama, kad dėl to administracinės naštos dydis sumažės daugiau nei 50 tūkst. eurų per metus.

  • Pirmieji avansai – jau ūkininkų sąskaitose

    Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) spalio 16 dieną pradeda mokėti avansinę dalį išmokos už 2017 m. deklaruotus plotus.

  • Visi nukentėję ūkininkai raginami nedelsiant kreiptis į savivaldybes

    Šlapymetis suėda visą darbymetį. Ši sena lietuvių liaudies patarlė šiandien kaip niekada aktuali visiems šalies žemdirbiams. Lietuvoje dėl užsitęsusių liūčių paskelbus ekstremaliąją situaciją, daugelis dėl to nukentėjusių kaimo žmonių sutrikę tebelaukia, nes nežino, ko turėtų imtis ir kur kreiptis. Žemės ūkio ministerija informuoja: dėl liūčių patyrę žalą visos šalies žemdirbiai turi nedelsiant kreiptis į savo savivaldybes ir pateikti informaciją apie žuvusių pasėlių plotus.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2356
Vakar apsilankė:3457
Šią savaitę apsilankė:5813
Šį mėnesį apsilankė:62776
Viso (nuo 2015-02-16):9325738
Šiuo metu naršo:
96
2018-12-18
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!