Arklininkystė – daug priežiūros ir darbo reikalaujanti ūkio šaka, todėl Lietuvoje ji nėra plačiai paplitusi ir yra viena silpniausių Lietuvos žemės ūkio krypčių. Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas Lietuvoje sukurtų arklių veislių išsaugojimui bei sportinės žirgininkystės vystymui.
Pastaruoju metu vis labiau populiarėja įvairios žirginio sporto rungtys, žirgai naudojami kaimo turizmui, vaikų laisvalaikiui, raitajai policijai, jojimo terapijai. Todėl mūsų šalyje pastebima sportinių žirgų veislinių fermų tendencija.
Šia ūkio šaka užsiimantys ūkininkai turi itin rimtai atsižvelgti į gyvulių poreikius, užtikrinant reikiamas sąlygas arklių gerovei ir sveikatingumui.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI), Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienės pastebi, kad veisliniai eržilai – reproduktoriai, kurie naudojami žirgyne veislinių kumelių kergimui arba sėklinimui, turi būti profilaktiškai ištirti dėl arklinių šeimos gyvūnams pavojingos arklių virusinio arterito ligos.
Arklinių šeimos gyvūnai — tai laukiniai ar prijaukinti arklių (įskaitant zebrus) ar asilų veislės gyvūnai arba sukryžmintų tų veislių gyvūnų palikuonys.
Arklių virusinio arterito sukėlėjas
Arklių arteritas — virusinė liga, sukeliama arklių arterito virusų (toliau — EAV), kuriuos dažniausiai platina veisliniai eržilai kergimo metu per spermą arba dirbtinio apvaisininimo būdu. Šia liga serga arklinių šeimos gyvūnai daugelyje šalių, taip pat Eurpoje ir JAV.
EAV Bucyrus padermė pirmą kartą buvo išskirta Jungtinėse Amerikos Valstijose 1953 m. abortuotoje medžiagoje. EAV turintis RNR virusas priklauo Arteriviridae šeimos Artevirus genčiai esantis Nidovirales eilėje.
Arklių virusinis arteritas yra ekonominė arklinių šeimos sisteminių kraujo arterijų virusinė infekcija, sukelianti kumelėms abortus, naujagimiams kumeliukams – mirtį. Užsikrėtę veisliniai eržilai yra natūralus viruso rezervuaras bei gali būti viruso nešiotojais visą gyvenimą. Šiai ligai ypač jautrios kumelingos kumelės, kumeliukai ir veisliniai žirgai.
Remiantis kitų šalių mokslininkų duomenimis, EAV protrūkiai pasitaiko gana retai. Tačiau serologiškai patvirtinti atvejai pasitaiko dėl tam tikrų susijusių atvejų: tai globalinis arklių judėjimas, kergimas su eržilais nešiotojais, atšaldytos arba sušaldytos infekuotos virusais eržilo spermos naudojimas.
EVA viruso plitimo keliai
Arklių virusinis arterito virusas (toliau — EVA) plinta respiratoriniu ir lytiniu keliu. Ūmine forma sergantys arklinių šeimos atstovai, iš sergančio organizmo į aplinką virusus platina per išskyras iš kvėpavimo takų, taip pat per ašarų, kraujo ir šlapimo skyčuis bei išmatas. Kumelėms ūminės formos metu infekcija pasireiškia reprodukcinės sistemos organų uždegimu, o eržilams – ūminis ir chroniškas.
Infekcijos pradžioje EVA gali plisti per kumelių makšties ir gimdos bei kiaušidžių ir kiaušintakių išskyras. Kumelės užsikrėtusios paskutiniu kumelingumo periodu gali atvesti jau infekuotus EVA kumeliukus. Eržilai daugelį metų gali būti EVA nešiotojais ir platinti virusą per spermą natūraliu arba dirbtiniu apvaisinimo metu. Tiesa, infekcijos nešiotojo statusas nebuvo nustatytas kumelėms, kastruotiems arkliams ar lytiškai nesubrendusiems kumeliukams, tačiau reikia pabrėžti, kad iki 6 mėn. amžiaus kumeliukams lytiškai vėliau subrendus, reprodukcinė sistemos organuose EVA gali ir nebūti.
Sveiki arkliai apsikrečia tiesioginio kontakto ir oro lašeliniu būdu bei kitais sukėlėjo perdavimo veiksniais (pašarus, kraiką, vandenį, apyvokos daiktus). Pasak virusologės I. Jacevičienės tokiu būdu plintanti liga turi galimybę išplisti tose vietose, kur vienu metu susiburia daug arklių – hipodromuose, pardavimo aukcionuose ir kitose renginių vietose. Virusas neatsparus karščiui 56°C – 58°C žūva per 20-30 min., bet gali būti gyvas 2-3 dienas prie 37°C-38°C.
Esant 4°C-8°C temperatūrai, virusas išgyvena iki 75 dienų. Infekuotoje užšaldytoje spermoje EAV išlieka gyvas.
Patogenezė
Patekęs į organizmą, EAV virusas iš pradžių dauginasi viršutinių kvėpavimo takų ląstelėse sukeldamas respiratorinę infekciją. Po pirminės replikacijos alveoliniuose makrofaguose, EAV plinta kraujo apytakos ratu infekuodamas kraujagyslių ir limfagyslių endotelį. Pasekoje to, ypač, pažeidžiamos smulkiosios kraujagyslės, padidėjus kraujagyslių pralaidumui atsiranda edema ant užpakalinių kojų ir pilvo apačioje. Kumelėms uždegiminis procesas pažeidžia gimdos gleivinės kraujagysles, todėl placenta netinkamai formuojasi arba yra pažeidžiama ir sukelia vaisiaus mirtį.
Klinikiniai simptomai
Inkubacinis periodas svyruoja nuo 2 dienų iki 2 savaičių. Infekcija perduota lytiniu keliu pasireiškia maždaug po vienos savaitės. Kergimo metu kumelėms užsikrėtusioms EVA nuo viruso nešiotojo, simptomai dažniausiai nepasireiškia. Klinikiniai simptomai, kaip taisyklė, dažniausia pasireiškia seniems arba labai jauniems gyvūnams ir arkliams, kurių yra nusilpusi imuninė sistema bei bloga bendra organizmo būklė. Kelių mėnesių kumeliukams žaibinė infekcija sukelia pneumoniją ir/ar enteritą.
Suaugusiems arkliams pasireiškia sisteminės ligos su daugeliu klinikinių simptomų: karščiavimu, depresija, anoreksija, galūnių edema (ypač užpakalinių), konjuktyvitu, šviesos baime, patinimais aplink akis (periorbitinė edema) ir rinitas.
Eržilams – apyvarpės ir kapšlio edema, kumelėms – pieno liaukų ir/ar pilvo sienos edema. Kai kuriems arkliams gali atsirasti dilgėlinės bėrimų įvairiose kūno vietose – galvos ar kaklo dalyje, o kartais – bendrai.
Nėštumo metu į kumelės organizmą patekęs EVA virusas gali sukelti ankstyvius abortus, kurie lieka nepastebėti, vaisius gali žūti gimdoje bei gali būti atvedamas negyvas kumeliukas. Visi anksčiau išvardinti sisteminiai simptomai nebūtinai gali sukelti abortus. Ūmios EVA ligos periodu, eržilams pasireiškia laikini vaisingumo sumažėjimai, kurius lemia spermos kokybės ir libido sumažėjimas. Spermos kokybės sumažėjimą įtakoja padidėjusi kapšelio temperatūra ir išsivysčiusi edema ir tai gali trukti iki 4 mėn. Tačiau, spermos kokybė eržilams EVA nešiotojams nesumažėja. Išskyrus kelis atvejus, kuomet serga kumeliukai, pavieniai gali ir nugaišti.
Asilų ar asilėnų rūšies gyvūnams buvo rasti atikūnai, bet EVA ligos protrūkių nebuvo nustatyta. Todėl dėl mažai žinomos informacijos apie šios gyvūnų rūšies klinikinius simptomus, buvo atliktas tyrimas infekuojant asilą EVA padermės virusais, virulentiškais arkliams. EVA infekuotam asilui pasireiškė karčiavimas. Tyrimo metu karšiavimą dažnai lydėdavo lengva depresija, konjuktyvitas bei silpni akių ir nosies pakitimais bei edema. Manoma, kad asilams klinikiniai požymiai yra silpni. Nėščia asilė neišsimeta, o gimę asiliukai atrodo kliniškai sveiki. Arkliams, infekuotiems asilo EVA padermės virusais, pasireiškė silpni klinikiniai simptomai.
Patologiniai pakitimai
Patologiniai pokyčiai yra sukeliami sutrikusios kraujo apytakos sistemos dalių funkcijos. Nuo ūminio EVA nugaišusiems arkliams nustatomi poodinio audinio, vidaus organų ir limfinių mazgų pakitimai – edema, hiperemija ir hemoragija.
Šie EVA būdingi pakitimai dažniausiai randami galūnių ir pilvos poodiniuose audiniuose, krūtinės ir pilvo limfinuose mazguose, plonose ir storose žarnose (ypač gaubtinėje ir aklojoje žarnose), tačiau gali atsirasti ir kitose kūno vietose. Tokiose vietose kaip pilvo ir pleuros ertmėje bei perikarde randama susikaupusio serozinio skysčio. Kumeliukų plaučiuose randama įvairaus laipsnio plaučių uždegimai, blužnies infarktas ir enteritas. Išsivystęs bronchų ir bronchiolių bei intersticinis plaučių uždegimas gali išsivystyti į pasyvią plaučių hiperemiją ir edemą, tuomet išsivysto plaučių emfizema.
Kumelėms nustatomas endometritas – gimdos gleivinės uždegimas, kurio metu pažeidžiamos gimdos gleivinės kraujagyslės, todėl placenta netinkamai formuojasi arba yra pažeidžiama. Transplancentinė EVA infekcija kumelingoms kumelėms gali sukelti abortus, dažniausiai vaisiaus mirtį, autolozę (irimą), bet gali būti ir kitokios būklės. Tokiems kumeliukams pasireiškia labai ryškūs patologiniai pakitimai per didelis skysčių susikaupimas kūno ertmėse ir ryškūs intersticinio plaučių uždegimo požymiai.
AVE diagnostika
Didžiajai daliai saugusių arklinių šeimos gyvūnų EVA infekcija praeina be jokių simptomų, tačiau šį virusą nešiojantys veisliniai eržilai, gali kelti pavojų jaunų kumeliukų ir veislinių žirgų sveikatai žirgynuose.
Norint sužinoti tikslią virusinės ligos diagnozę, reikia atlikti diagnostinius tyrimus. NMVRVI specialistė, dr. I. Jacevičienė pažymi, kad arklių virusinį arteritą galima diagnozuoti naudojant virusų išskyrimo metodą eržilų spermos mėginuose, o specifinių antikūnų nustatymui atliekamas serologinis virusų neutralizacijos tyrimas kraujo mėginiuose.
Šiandieną, šie EVA diagnostiniai tyrimai akredituotais metodais jau atliekami ir Lietuvoje, tai yra – Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI), Virusologinių tyrimų skyriuje.
Kokios galimos profilaktinės priemonės EVA?
Virusologė, dr. I. Jacevičienė pataria, kad visi arklinių šeimos gyvūnų laikytojai ir žirgynų savininkai, pastebėję arklių virusinio arterito požymius, turėtų kreiptis į veterinarijos gydytojus bei užtikrinti biosaugos priemones. Sergančius arklius reiktų skubiai atskirti nuo sveikų, apriboti gyvūnų judėjimą bei stengtis, kad juos prižiūrintis personalas, neturėtų kontakto su kitose gyvūnų laikymo vietose laikomais arklinių šeimos gyvūnais.
Specialistės teigimu, arklinių šeimos gyvūnų laikytojai privalo tinkamai taikyti profilaktines nuo arklių virusinio arterito prevencines priemones žirgyne. Suprantama, prieš kergimą patartina atlikti arklių virusinio arterito profilaktinius diagnostinius tyrimus. Tuomet, atsižvelgus į tyrimų rezultatus, kergimui bus atrinkti tik sveiki eržilai ir kumelės, kurie atves sveikus kumeliukus.