KaimasEuropos Sąjungos parama Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui
2018 gruodžio 05, Trečiadienis 08:22

Europos Sąjungos parama Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui

Europos Sąjungos parama Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui

2014–2020 m. Lietuvai iš viso skirta 8 353 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Iš jų 1 613 mln. eurų – kaimui ir žemės ūkio plėtrai. ES fondų investicijos yra svarbus Lietuvos ūkio ekonomikos variklis.

Parama ir lūkesčiai

2015 m. vasario 13 d. Europos Komisija patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (Programa) biudžetą – 1 978 mln. eurų. Iš jų 1 613 mln. eurų yra lėšos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir 364,683 mln. eurų – Lietuvos indėlis.
6 proc. EŽŪFKP įnašo tenka LEADER programai, 30,22 proc. – aplinkai ir su klimatu susijusioms investicijoms, 59,78 proc. – programos prioritetams ir 4 proc. – techninei pagalbai.
Programos prioritetai: žinių perdavimo ir inovacijų žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose ir kaimo vietovėse skatinimas; žemės ūkio konkurencingumas ir tvarus miškų valdymas; maisto tiekimo grandinių organizavimo skatinimas; biologinė įvairovė, vandens ir dirvožemio gerinimas; efektyvus išteklių naudojimas; ekonominės plėtros ir socialinės įtraukties skatinimas.
Vadovaujantis ekonometrinio modeliavimo rezultatais, Finansų ministerijos atliktame ES paramos vertinime prognozuojama:
• ES fondų investicijos 2015–2020 m. laikotarpiu lems vidutiniškai 0,9 proc. didesnį metinį nominalaus BVP augimą.
• Vienas pagal 2014–2020 m. programą investuotas euras iki 2030 m. duos 2,4 euro grąžą.
• Iki 2023 m. pagrindiniam kapitalui formuoti dėl ES fondų investicijų papildomai bus skirta daugiau nei 10,5 mlrd. eurų.
• Iki 2023 m. bus sukurta ar išsaugota apie 27 tūkst. darbo vietų.

Programos lėšų panaudojimas

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, iki šių metų lapkričio 26 d. paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą gauti pateikta 1 620 271 paraiška. Parama skirta 446 500 pareiškėjų. Jų projektams įgyvendinti skirta daugiau kaip 1 233 mln. eurų. Tai sudaro 62 proc. Programos lėšų.
Didžiausia paramos dalis – beveik 31 proc. – Programos lėšų numatyta investicijoms į materialųjį turtą – ūkių aprūpinimą nauja technika ir įranga, gamybinių pastatų statybą ir modernizavimą, investicijoms į žemės ūkio produkcijos perdirbimą, rinkodarą, žemės ūkio ir miškininkystės infrastruktūros plėtrą. 68 proc. tam skirtos sumos patvirtinta. 3 831pareiškėjas investuoja ar jau investavo daugiau kaip 414,5 mln. eurų.
Ypač populiari parama, skirta investicijoms į žemės ūkio valdas. Į ją pretenduoja 5 028 ūkio subjektai. 3 536 pareiškėjams jau skirta 299,5 mln. eurų parama. Tai sudaro 70 proc. šioms investicijoms skirtos paramos.
Daugiau kaip 12 proc. Programos lėšų skirta ūkio ir verslo plėtrai – 238,7 mln. eurų. Aktyviausi siekiant paramos iš šios sumos buvo jaunieji ūkininkai. Gauti paramą ūkiams įsikurti pateikė 2 409 jaunieji ūkininkai. 70 proc. pareiškėjų parama jau patvirtinta.
Programos įtakos vertinimas
Programos lėšų panaudojimo efektyvumui nustatyti ir veiksmų programoms rengti bei įgyvendinimui tobulinti atliekamas programų vertinimas. Tai atliekama vadovaujantis Europos Komisijos reglamentais ir metodiniais nurodymais pagal tęstinio vertinimo planus bei kitomis procedūromis. Programos pažanga vertinama vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymais sudarytais detaliaisiais vertinimo planais. Vadovaujantis 2017–2018 m. vertinimo planu, jau atliktas 2007–2013 m. Programos įgyvendinimo 2014 ir 2015 m. ir 2014–2020 m. Programos įgyvendinimo 2014–2016 m. pažangos bei kaimo paukščių populiacijos vertinimas. Šiuo metu vertinamas 2014–2020 m. Programos įgyvendinimas 2014–2018 metais.

Kaimo paukščių populiacijos kaita

Sparčiai plėtojamas žemės ūkis, naudojamos agrotechnikos priemonės veikia biologinę įvairovę. Ją gerai atspindi indikatorių rūšių paukščių gausa. Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos ornitologų draugija atlieka mokslinius tiriamuosius darbus Lietuvos kaimo paukščių populiacijų indikatoriui identifikuoti. Stebima 14 agrariniam arba kaimo kraštovaizdžiui įprastų paukščių. Nustatyta, kad iš stebimų paukščių lėtai mažėja dirvinio vieversio, pievinio kalviuko, dagilio ir šelmeninės kregždės populiacijos. Gausėja baltųjų gandrų, griežlių ir pempių. Stabiliai laikosi geltonosios kielės, kiauliukės, rudosios devynbalsės, varnėno, karklažvirblio, geltonosios startos populiacijos.
2014 m. moksliniais duomenimis, daugumos agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos pokyčiai Europoje yra drastiški. Apytikriai nuo 1980 m. 16 rūšių paukščių populiacijos iš 24 tipingiausių rūšių sumažėjo ne mažiau kaip trečdaliu. Kai kurios rūšys atsidūrė ant išnykimo ribos: kuoduotųjų vieversių populiacija sumažėjo 95 proc., kurapkų – 93 proc., sodinių startų – 88 proc.

Vertinimų rezultatas – tobulinama programa

Atsižvelgdama į vertinimo rezultatus ir ūkininkų pastabas, Žemės ūkio ministerija 2018 m. Europos Komisijai siūlė:
• Pareiškėją atleisti nuo prievolės apdrausti visą turtą, šį įsipareigojimą perkeliant į konkrečių priemonių įgyvendinimo taisyklių lygmenį.
• Taikyti supaprastintąjį išlaidų apmokėjimą statybų atveju, nustatant standartinį fiksuotą vieneto įkainį 1 kubinio ar kvadratinio metro statybai.
• Paramos lėšas išmokėti vadovaujantis nacionaliniu sąskaitų apmokėjimo būdu, taip palengvinant paramos gavimo sąlygas.
• Panaikinti Programos nuostatą, kad parama neteikiama žemės ūkio kooperatyvui, jei kooperatyvas neturi pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statuso.
• Dalies draudimo įmokų kompensaciją mokėti apdraudusiems gyvūnus ne tik nuo pavojingų užkrečiamų ligų, dėl kurių paprastai turi būti išnaikinami visi į rizikos grupę susirgti ta liga patenkantys ūkyje esantys gyvūnai, bet ir nuo kitų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytame gyvūnų ligų sąraše arba 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 652/2014 prieduose nurodytų gyvūnų ligų.
1. Pagal priemonę „Bendradarbiavimas" finansuojamiems projektams atverta galimybė mokėti avansus ir iš anksto apmokėti sąskaitas.
Taip pat siūloma tobulinti priemonių „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas", „Ekologinis ūkininkavimas" ir „Su NATURA 2000 ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos" žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus.

         

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Verslo kūrimui ir plėtrai kaime – 19,4 mln. eurų

    Jau nuo rugpjūčio 1 dienos kaimo vietovėse veikiančios įmonės gali kreiptis dėl Europos Sąjungos paramos verslo plėtrai. Šiam paraiškų priėmimui skirta apie 19,4 mln. Eur, vienam pareiškėjui maksimali paramos suma – 200 tūkst. eurų.

  • Apsisprendimas gyventi kaime lėmė verslą

    Kretingiškiai Laima ir Marius Rimgailos sakė turėję ne vieną galimybę rinktis, kur jiems geriau sukti šeimos lizdą: ieškotis vietos gyventi mieste ar ant plyno lauko pradėti statybas Kretingos r., Petreikių kaime, netoli Laimos mamos tėviškės. „Kaimas vis dėlto nugalėjo“, – atviravo jie.

  • Kelią į kaimo širdį radęs keistuolis savo sodybos duris atvėrė režisieriui A. Puipai

    Senoji apleista Pagulbio kaimo (Molėtų r.) mokykla maždaug prieš dešimtmetį tapo menininkų traukos centru, o jau šį rudenį čia prasidės režisieriaus Algimanto Puipos režisuoto ilgametražio filmo „Kamanių medus" filmavimas.

  • Kunigiškių I kaime vyks popietė, skirta prof. Algirdui Juliui Greimui

    Spalio 7 dieną, šeštadienį, nuo 13 val. Kunigiškių I kaime (Anykščių r.) vyks popietė „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose", skirta pasaulinio garso mokslininko, semiotiko, kalbotyrininko, lietuvių mitologijos tyrinėtojo, eseisto profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms.

  • Asmalų kaimo žmones riša stipri draugystės gija

    Nuo Kuktiškių vos kelis kilometrus nutolęs Asmalų kaimas – savotiška ramybės oazė, o čia gyvenantys žmonės ne tik puikiai sutaria, bet ir vieni kitus pažįsta lyg šeimos narius. Nedidelio Viešio ežeriūkščio pašonėje įsikūrusiame kaime savo gyvenimus kuria ir čia giliai šaknis įleidę asmališkiai, ir naujakuriai, kurie su kaimynais taikiai sugyvena. Įriedėjus į pirmojo namo kiemą, pasitiko nedraugiškai nusiteikusio Torio amsėjimas, pranešantis apie nekviestas viešnias. Ilgametė šio kaimo gyventoja Danutė prisipažino švenčianti 75-ąjį gimtadienį. Smagiai pasišnekučiavę įsukome į Jono ir Danutės namų kiemą: čia laukė įdomus pokalbis ir medaus ragavimas...

  • Žolinė Šuminuose abejingų nepaliko

    Rugpjūčio 11 dieną, praėjusį penktadienį, Tauragnų krašto bendruomenė, vykdydama projektą „Etninės kultūros ir vietos tradicijų plėtra Tauragnų bendruomenėje", kurį remia Utenos rajono savivaldybė ir Utenos kultūros centro Tauragnų skyrius, visus pakvietė į etnografinį Šuminų kaimą švęsti Žolinės.

  • Plaučiškių kaimo ramybę saugo gandrai

    Aukštaitija gali pasigirti kalvotomis apylinkėmis, kuriomis važiuodamas spėji užšokti ant kalvelės ir jau, žiūrėk, leidiesi žemyn. Greičiau važiuotum, gal ir aštraus posūkio neišsuktum. Ant tokių kalvelių, kurioms vietiniai yra sugalvoję keistokus pavadinimus, siūruoja javai, o abipus kelio išsimėčiusiose kaimo trobose dar teberusena šeimos židiniai. Tačiau jaunos šeimos čia nesikuria, todėl kelis gandralizdžius kaime susukę gandrai neturi ką veikti, tik tingiai ant vienos kojos stovi įbridę į meldais apaugusią balą.

  • Kraštiečių šventę Vyžuonose sušildė vaikų juokas

    Priešpaskutinį liepos mėnesio savaitgalį į Vyžuonas iš įvairių šalies ir pasaulio kampelių plūdo kraštiečiai – miestelyje jau 29-ą kartą vyko jų susitikimas. Utenos kultūros centro (UKC) Vyžuonų skyriaus salėje, į kurią žmonės rinkosi po šv. Mišių, tądien buvo užpildytos beveik visos vietos. Šventę pradėjo vieningas Vyžuonų himno (autoriai – Pranas Zabulionis ir Jonas Šuminas) giedojimas. Vėliau skambėjo sveikinimai, dainos, buvo įteikiami apdovanojimai Vyžuonų kraštui nusipelniusiems žmonėms, scenoje aktorinius gebėjimus demonstravo svečiai iš Daugailių. Tradicinėje šventėje, aidėjusioje iki pat vidurnakčio, šiemet dalyvavo kaip niekad daug vaikų, kurie laiką leido šokinėdami ant pripučiamo batuto, laižydami cukraus vatą ar trypdami šokių aikštelėje. Bendryste su artimaisiais ir kaimynais džiaugėsi žurnalistų sutikti emigrantai.

  • Parama kuria Lietuvos kaimą

    Sėkmingas verslas negimsta per naktį. Viskas prasideda nuo minties, idėjos, kuriai sparnus suteikti gali Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP). Lietuvos žemdirbiai, jaunieji ūkininkai, vietos veiklos grupės, kaimo gyventojai, pasinaudoję Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos teikiamomis galimybėmis jau įgyvendino tūkstančius projektų, susikurdami darbo vietas ne tik sau, bet ir vietos gyventojams. Tam, kad šie projektai augtų, kad atsirastų naujų idėjų, šiuo metu įgyvendinama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa, kurios teikiamomis galimybėmis naudojasi ir vieni gražiausių 2007-2013 m. Programos įgyvendinimo pavyzdžių.
    Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos kaimo tinklo iniciatyva kelis jų birželio 22 d. aplankė Žemės ūkio ministerijos vadovybė bei ambasadoriai Lietuvoje.

  • Pirmasis akcijos „Atviros dienos kaime“ blynas – neprisvilęs

    Gegužės paskutinįjį savaitgalį vykusi akcija „Atviros dienos kaime 2017" sulaukė didžiulio miestiečių susidomėjimo. Ši akcija yra viena iš priemonių, skatinančių bendradarbiavimą tarp kaimo turizmo paslaugų teikėjų, ūkininkų, bendruomenių ir amatininkų. Pirmą kartą tuo pačiu metu Lietuvoje ir Latvijoje vykusioje akcijoje buvo galima aplankyti daugiau kaip 190 ūkių ir sodybų: 71 mūsų šalyje ir 120 pas kaimynus latvius.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2964
Vakar apsilankė:3033
Šią savaitę apsilankė:22880
Šį mėnesį apsilankė:28663
Viso (nuo 2015-02-16):9291625
Šiuo metu naršo:
24
2018-12-09
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!