KaimasDėl sausros šiemet rekordinio derliaus nelaukiama
2018 liepos 16, Pirmadienis 11:38

Dėl sausros šiemet rekordinio derliaus nelaukiama

Dėl sausros šiemet rekordinio derliaus nelaukiama

Žemės ūkio ministerijoje apsilankė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos atstovai. Susitikimo metu daugiausia buvo kalbama apie Lietuvos grūdų pramonės sektorių. Asociacijos atstovai daug dėmesio skyrė Lietuvos konkurencingumo pasaulinėse rinkose pristatymui, buvo nuodugniai pristatyti sektoriaus pajėgumai, jo kuriama vertė visai žaliavos tiekimo ir gamybos grandinei, indėlis Lietuvos bendram vidaus produktui.

Asociacijos prezidentas Karolis Šimas teigė, jog šiemet dėl Lietuvoje užsitęsusios sausros, ketinama prikulti mažiau nei rekordiniais metais, apie 5,5 mln. tonų grūdų. Taip pat skaičiuojama, kad dar po 5 metų, Lietuvoje dėl gerėjančios technikos turėtų būti vidutiniškai kasmet prikuliama po 8 mln. tonų grūdų. Lietuva eksportuoja apie du trečdalius užaugintų grūdų ir apie trečdalį perdirba. Pagrindiniai grūdų kiekiai suvartojami krakmolo, gliukozės, pašarų, salyklo, miltų, kruopų, augalinių baltymų ir kitų produktų gamybai. Tiek grūdų, tiek grūdų produktų eksporto geografija - labai plati, eksportuojama daugiau kaip į 70 šalių, tarp jų – ir JAV. Grūdų perdirbėjai atkreipė dėmesį į ES grūdų produktų ir grūdų importo politikos galimas neigiamas pasekmes realizuojant produktus ES vidaus rinkoje.

„Grūdai ir grūdų produktai yra Lietuvos žemės ūkio eksporto prekė numeris vienas ir tokia turi išlikti, nepaisant to, kad pasigirsta įvairių nuogąstavimų, jeigu kažkas sugebėjo išsikovoti lyderio pozicijas, mes turime juos palaikyti ir Lietuva eis to keliu", - susitikime kalbėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu aktyviai ieškoma eksporto rinkų.
Asociacijos atstovai kėlė klausimus ir dėl smulkių ūkių, dėl jų našumo ir efektyvumo. Anot perdirbėjų, ūkių dydis turi būti bent 30 ha, kad jis galėtų išsilaikyti ir vėliau augti. Šeimos, smulkūs ūkiai, turi išlikti, kad kaimas būtų gyvas, bet jie turi būti efektyvūs, svarbu, kad jie gamintų patrauklią, aukštesnės pridėtinės vertės, tautinio paveldo, ekologišką, produkciją užsiimtų alternatyviais verslais.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė užsiminė ir apie tai, kad svarbu kurti ir populiarinti vieningą lietuviškų žemės ūkio produktų ženklą.  „Visos šalys turi įsivardinę savo produktus kaip prioritetus. Pas mus yra įvairių ženklų, bet nėra vieningo ir nėra vieningos valstybės politikos dėl lietuviško produkto vartojimo skatinimo", – kalbėjo D. Ruščiauskienė.
Taip pat buvo iškeltas BŽŪP klausimas. Asociacijos atstovai pasisakė už  stiprų 1-ąjį  ramstį – pagrindinį Bendrosios žemės ūkio politikos elementą, kas padėtų pasiekti ūkininkų pajamų stabilumą, ir taip užtikrintų žaliavų tiekimą pramonei. Buvo išsakyta, kad ministerijos dėmesys vykdant BŽŪP turi būti nukreiptas į ekonomikos tvarumą, tvariai žemės ūkio produktų gamybai, susijusiai su maistu, visų pirma maisto sauga, maisto kokybe, įskaitant sveikatą, mitybą, gyvūnų gerovę ir maisto atliekas, žiedinę ekonomiką, ir į aplinkosaugą, žalinimo programų pasikeitimus, Valstybės poreikį palaikyti gamintojų investicijas į mokslinius tyrimus ir inovatyvių technologijų plėtrą.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Vanduo visiškai paskandino Ignalinos ūkininkų pasėlius

    Ignalinos rajono ūkininkai išreiškė susirūpinimą dėl laukuose paskendusių pasėlių. Skaičiuojami nuostoliai, nes šiame krašte kritulių iškrito keturis kartus daugiau nei įprastai, todėl į laukus įvažiavusiai žemės ūkio technikai dažnai reikia pagalbos ištraukti.
    Kaip praneša ūkininkai, Ignalinos rajone šiųmečio derliaus nuimta vos 30–50 procentų.

  • Gyventojai kviečiami dalyvauti nuotraukų konkurse

    Utenos seniūnijos gyventojai kviečiami dalyvauti fotografijų konkurse „Mano išaugintas derlius ar geriausias laimikis".

  • Prieš derliaus nuėmimą tikrins herbicidų naudojimą

    Daugelis žemdirbių sunkiai įsivaizduoja ūkininkavimą be piktžoles naikinančių glifosatų grupės herbicidų. Tačiau kartais grūdinių kultūrų augintojai, norėdami prieš derliaus nuėmimą paspartinti grūdų brandą, paankstinti pjūtį ir sumažinti grūdų džiovinimo išlaidas, šiais augalų apsaugos produktais apdoroja ir nepiktžolėtus pasėlius. Žemės ūkio ministerija įspėja žemdirbius – prieš  javapjūtę šių herbicidų naudoti negalima. Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai atliks patikras, ar minėtieji augalų apsaugos produktai laukuose naudojami laikantis nustatytų reikalavimų.

  • Efektyvus grūdų tiekimo grandinės dalyvių bendradarbiavimas: ką būtina žinoti grūdų tiekėjams

    Artėja sezonas, kuomet javų augintojai ruošia sandėlius naujam derliui. Vienas pagrindinių paruošiamųjų darbų – grūdų saugyklų išpurškimas dezinfekuojančiomis priemonėmis, užkertančiomis kelią kenkėjams, naikinantiems grūdus. Jau ne vienerius metus pastebima netaisyklingo apsaugos priemonių naudojimo tendencija kelia didelį susirūpinimą grūdų perdirbėjams. Todėl tiekėjams, pateikusiems efektyvaus dezinfekavimo priemonių naudojimo įrodymų, grūdų supirkėjai žada įvairias lengvatas.

  • Lietuvoje jau nuimta apie 80 proc. derliaus

    Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (toliau – ŽŪMPRIS) duomenimis, Lietuvoje nupjauta 84,2 proc. grūdinių augalų ir 76,3 proc. rapsų pasėlių.

  • Šiemet Lietuvos žemdirbiai gali pasidžiaugti geru derliumi

    Šių metų rugiapjūtė jau yra finišo tiesiojoje, nuimta 88,4 proc. javų derliaus.
    „Tenka daug važiuoti po Lietuvą, kai kur derlius jau nuimtas, kai kur dirba kombainai. Žemdirbiai dirba ir skuba sutvarkyti laukus, kol dar geri orai. Mano žiniomis, šiemet derlius turėtų būti geresnis, palyginti su praėjusiais metais", – kalbėjo Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Javų nuimta 88,4 proc., prognozuojamas derlius – 4,7 mln. t. Tačiau, vertinant preliminarius nuimto derliaus vidutinio derlingumo rezultatus, tikėtina, kad lūkesčiai bus viršyti.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:16
Vakar apsilankė:3901
Šią savaitę apsilankė:7563
Šį mėnesį apsilankė:80029
Viso (nuo 2015-02-16):9131733
Šiuo metu naršo:
31
2018-10-24
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!