KaimasŠviečiamoji gyvulininkystės programa: „gyva“ pažintis šalies ūkiuose
2017 spalio 20, Penktadienis 13:29

Šviečiamoji gyvulininkystės programa: „gyva“ pažintis šalies ūkiuose

Šviečiamoji gyvulininkystės programa: „gyva“ pažintis šalies ūkiuose

Vištos, kalakutai, karvės, žirgai - visus šiuos tradicinius šalies gyvūnus galima pamatyti netoli Druskininkų įsikūrusiame Augų ūkyje. Ūkio kieme nuolat klega ne tik plunksnas pašiaušę kalakutai, bet ir ūkio svečiai – pradinių klasių mokiniai. Čia atvyksta pradinukų grupės „gyvai" pamatyti ir susipažinti su ūkiniais gyvūnais pagal Žemės ūkio ministerijos finansuojamą Šviečiamąją gyvulininkystės programą.

Pradinukų pažintis su gyvūnais ūkyje
Augų ūkyje vaikai mėgina patys pagaminti sūrį. Kol varškės sūris paslėgtas bręsta, vaikai keliauja po ūkį susipažinti su jo gyventojais. Kieme moksleivius pasitinka ketvertas ne itin svetingai nusiteikusių kalakutų, kurie visą būrį vaikų palydi iki vištidės. Ūkininkės Gražinos paraginti jaunieji programos dalyviai vienas po kito kiša ranką  į vištidės sienoje išpjautas ertmes ir traukia kiaušinius.

„Įdomu! Smagu! Geras", – įspūdžiais dalijosi vaikai. Mergaitės šiek tiek atsargesnės. – „Man tai baisu buvo: o jeigu višta supyks, kad jos kiaušinį imu".

Apžiūrėję veršelių „namus", vaikai suka į arklidę. Čia gyvenantys poniai ir žirgai abejingų nepalieka. Vaikai tiesia rankas, glosto, maitina ūkininkės atneštais obuoliais. O žirgai negodūs – dalijasi – kanda tik po pusę obuolio.

Aplankę gyventojus mažieji sėdasi ant šiaudų „kitkų" ir bando ne tik protus pamiklinti dalyvaudami viktorinoje apie gyvulininkystę, bet ir sviestą iš grietinėlės sumušti ar karvę pamelžti. Karvė nesispardo, nes medinė, tad norinčių išbandyti prisivilioja visą eilę. Aktyvesniems pasiūlomas „kibiro krepšinis" bei obuolių „smiginis".

Prieš išvykdami vaikai ragauja savo pačių pagaminto sūrio, sumušto sviesto. Nors pirmieji kąsniai kandami atsargiai, bet netrukus nutįsta eilė norinčiųjų pakartoti. „Pasitaiko čia tokių, kurie nei kaimiško pieno geria, nei sūrio į burna ima. Aš „cik ėsk, sakau", – dzūkavo šeimininkė Gražina Auguvienė, ne vieną vaikų grupę į savo ūkį priėmusi ir sūriais svečius vaišinusi. – „Visi pas mane ragauja ir ragaudami kaimiškus produktus giria. Iš tikro pieno pagaminti švieži gaminiai visada yra skanūs ir kvepiantys".

Programą vykdo 100 šalies švietimo įstaigų
Šviečiamosios gyvulininkystės programos tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą gyvulininkyste. Programa skirta darželinukams, pradinukams bei 5–8 klasių mokiniams.

Mokomojoje medžiagoje pateikiama informacija apie Lietuvos ūkininkų auginamus gyvulius ir paukščius, jų laikymą, šėrimą, duodamą produkciją. Pedagogai su vaikais jau pradėjo savarankišką veiklą, panaudodami gautą medžiagą bei priemones. Nuo rugsėjo pradžios surengta per 150 įvairių švietimo užsiėmimų: pamokėlių, konkursų ir kitokių veiklų. Programos organizatoriai savo lėšomis dalyviams surengia vadinamąją ir „gyvą" pažintį su gyvulininkyste.

Visos vykdomos veiklos viešinamos socialinio tinklo Facebook paskyroje Šviečiamoji gyvulininkystės programa „Gyvulininkystė ir aš".

Per porą naujųjų mokslo metų mėnesių gyvūnus ūkiuose aplankė jau 14 mokyklų mokiniai iš rytų ir pietų Lietuvos. „Ūkiuose ne tik gyvai pamatomi gyvūnai, čia pradinukams lektorė praveda ir  4 valandų edukacinę programą", – pasakojo Programos „Leader" ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktoriaus pavaduotojas Alvydas Grigaliūnas. – „Vyresnieji 5–8 klasių moksleiviai leisis į išvykas  į mokslo ir studijų institucijas. Aplankys eksperimentinius ūkius, laboratorijas, Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centrą ir kt."

Programoje dalyvauja 100 ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų. Mokyklos ir darželiai veiklas vykdo nuo rugsėjo iki kitų mokslo metų pabaigos. Vėliau dalyvaus kūrybiniame konkurse, kur parodys, kaip įtvirtino gautas žinias.

Įgyvendinant programą vaikai ir jaunimas supažindinami su visomis Lietuvoje paplitusiomis tradicinėmis gyvulininkystės šakomis: pienine ir mėsine galvijininkyste, kiaulininkyste, paukštininkyste, arklininkyste, avininkyste, ožkininkyste, kailine žvėrininkyste, triušininkyste ir bitininkyste, jų produktais. Taip pat su saugomomis senosiomis Lietuvos ūkinių gyvūnų veislėmis, gyvulininkystės specialistų rengimu, darbo šioje srityje galimybėmis.

Gyvulininkystės sektoriaus plėtrai Lietuvoje yra ne tik palankios gamtinės sąlygos, bet ir jau susiformavusios gyvulių auginimo tradicijos bei sukaupta nemenka patirtis. Gyvulininkystė yra sudėtinė žemės ūkio dalis, apimanti gyvulių auginimą ir jų naudojimą maisto, žaliavų, organinių trąšų gamybai bei kitiems žmonių poreikiams tenkinti.

Šviečiamoji gyvulininkystės programa bus vykdoma iki 2018 metų pabaigos. Vyriausybės programoje tokią veiklą numatyta tęsti iki 2020 m.

Šviečiamąją gyvulininkystės programą įgyvendina Žemės ūkio ministerija kartu su Programos „Leader" ir žemdirbių mokymo metodikos centru. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimų.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Nemeikščių gyventojo valdose – įspūdinga vynuogių plantacija

    Lietuva tikrai nėra vynuogių augintojų kraštas. Norint sulaukti gero derliaus, reikia palankios temperatūros ir daug saulės, tad daugiausia šių uogų, kurios nuo seno yra priskiriamos prie sveikiausių maisto produktų, užauginama šiltesnio klimato šalyse (Italijoje, Kinijoje, JAV, Ispanijoje). Nemeikščiuose (Utenos sen.) gyvenantis ūkininkas Aidas Streižys prieš bemaž šešerius metus ryžosi imtis gana rizikingos veiklos – pradėjo auginti uogas, kurias esame įpratę pirkti prekybos centruose. Didžiausias kiekis vynuogių šiuo metu noksta didžiuliame ūkininkui priklausančiame šiltnamyje. Senelių žemėje beveik 20 metų ūkininkaujantis A. Streižys uteniškiams pažįstamas ir kaip braškių bei aviečių augintojas. „Utenos diena" teiravosi, kaip jam sekasi šį sezoną.

  • Į pagalbą pieno ūkiams dar vienas finansinis instrumentas

    Žemės ūkio ministerija susitarė su Lietuvos centrine kredito unija, jos narėmis – kredito unijomis ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, kad finansinės institucijos suteiks išskirtinį kreditavimą pieno gamintojams, kad pastarieji turėtų apyvartinių lėšų.

  • Jaunasis ūkininkas džiaugiasi nepasidavęs vilionėms dirbti svetur

    Ūkiai, kuriuose darbuojasi šeimos nariai, yra labiausiai paplitęs ūkininkavimo modelis visose Europos Sąjungos valstybėse. Šeimos ūkiai labai vertinami ir Lietuvoje, jie itin svarbūs, išlaikant kaimą gyvą ir gyvybingą. Šeimos yra ir jaunųjų ūkininkų Deivydo bei Rasos Lukoševičių ūkis Varėnos rajono Senųjų Naniškių kaime.

  • Valstybės pagalba grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti – 2,17 mln. eurų

    Gyvulininkystė yra prioritetinė žemės ūkio sritis, todėl valstybė teikia pagalbą mėsinių galvijų, avių, ožkų laikytojams, siekiantiems pagerinti ūkinių gyvūnų bandą aukštos genetinės vertės grynaveisliais ūkiniais gyvūnais. Šių metų biudžetas – 2,17 mln. eurų. Paraiškos Valstybinėje gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos priimamos nuo gegužės 4 iki 25 dienos.

  • Patvirtintos ekologinio ūkininkavimo taisyklės

    Š. m. balandžio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas" taisyklės. Kviečiame susipažinti.

  • Jaunimas ūkininkauti viliojamas prioritetiniais balais

    Patvirtinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, įsibėgėjo ir kiti darbai – kuriamos priemonių taisyklės, ruošiamasi priimti paramos paraiškas. Programa itin domisi jaunieji ūkininkai, nes jiems skirta ne tik atskira priemonė „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui", bet ir kitose priemonėse suteikiama prioritetinių balų, kuriais pasinaudodami jie lengviau gali dalyvauti programoje.

  • Šeimos ūkiai – ir maitina, ir teikia džiaugsmą

    Tęsinys. Pradžia Nr. 18

    Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Raimonda Jankauskienė ir vyresn. specialistas Rimantas Rutkauskas , lankydamiesi pas rajono ūkininkus, domėjosi, kuo ūkininkai gyvena šiandien, teiravosi, kokios finansinės paramos, kuri šiais metais skiriama iš savivaldybės biudžeto, gali tikėtis ūkį turintys žmonės. Praėjusiame laikraščio numeryje buvo rašyta apie viešnagę pas Leliūnų miestelio ūkininkus Eglę ir Alvydą Kisielius. Šį kartą – dar apie du ūkius.

  • Šeimos ūkiai – ir maitina, ir teikia džiaugsmą

    Neturėdami laiko nei politikuoti, nei galvoti apie užgriuvusius sunkumus, sodiečiai kantriai neša uždėtą naštą ir jau planuoja pradėti pavasario darbus. Jei embargas skaudžiai prispaudė stambiųjų ūkių savininkus, šis sunkmetis smulkiesiems ūkininkams kirto kiek mažiau. Daugelis nedidelį ūkelį turinčių kaimo žmonių nesuka galvos, kur parduoti savo išaugintą triušį ar avį. Ekologišką produkciją tiesiai iš augintojo rankų nuperka kokybę vertinantys miestelėnai. Lankydami mūsų rajono ūkininkus Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Raimonda Jankauskienė ir vyresn. specialistas Rimantas Rutkauskas ne tik domėjosi, kuo ūkininkai gyvena šiandien, bet ir teiravosi, kokios finansinės paramos, kuri šiais metais skiriama iš savivaldybės biudžeto, gali tikėtis ūkį turintys žmonės.

  • Daugiau nei 5 mln. tonų grūdų – absoliutus rekordas

    Praėję metai Lietuvai buvo bene patys derlingiausi – nuimtas rekordinis grūdų kiekis, daugiau nei 5 mln. tonų, tokio kiekio grūdų dar nėra buvę per visą Lietuvos istoriją.

  • Kaip rasti savo vietą po saule

    Šeimos ūkiai yra labai svarbi Lietuvos žemės ūkio sektoriaus sudėtinė dalis. Jie dirba, užsidirba pragyvenimui, išlaiko savo šeimas. Ten, kur nemažai nedidelių ūkių, atrodo, ir kaimas daug gyvesnis. Toks yra ir Kazitiškio kaimas Ignalinos rajone, kur įsikūrę Vanda ir Drąsutis Jelinskai. Jie augina du sūnus – 16 metų Lauryną ir 13 metų Karolį. Tačiau ši šeima nėra visiškai tradicinė kaimo žmonių šeima. Jie dirba papildomus darbus – Vanda Jelinskienė, pagal profesiją buhalterė, dirba laiškininke, o Drąsutis Jelinskas – Kazitiškio seniūnijos seniūnas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:779
Vakar apsilankė:6160
Šią savaitę apsilankė:779
Šį mėnesį apsilankė:149336
Viso (nuo 2015-02-16):6813833
Šiuo metu naršo:
71
2017-11-20