JaunimasKaip šalies mokyklos išnaudoja mokslo metų pailginimą?
2018 gegužės 30, Trečiadienis 14:34

Kaip šalies mokyklos išnaudoja mokslo metų pailginimą?

Kaip šalies mokyklos išnaudoja mokslo metų pailginimą?

Šiais mokslo metais mokiniams ugdymo procesas truks kiek ilgiau – išskyrus pradinių klasių mokinius ir abiturientus, visos kitos klasės vasaros atostogų išsiskirstys birželio 15 dieną.  Mokyklos ir savivaldybės pačios galėjo nuspręsti, kaip prasmingai panaudos ir išdėlios pailgintas mokslo metų dienas.

Druskininkuose buvo nuspręsta, kad viena iš galimybių panaudoti papildomas mokslo metų dienas – tęsti ugdymo procesą.

„Druskininkų savivaldybėje buvo sutarta, kad birželį visose 6 miesto mokyklose vyks įprastos pamokos. Mokiniai užpildys spragas, pasikartos arba mokysis naujų temų", – sakė Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Černiauskienė.

Šiaulių r. Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Vaidas Bacys sako: „Mokiniai iki birželio 15 dienos mokysis ne klasėse, o lankydami vietos istorinius objektus ar atlikdami užduotis lauke".

Vilniaus Balsių progimnazijos direktorė Loreta Kačiušytė-Skramtai dalinasi, kad mokykloje šiuo laiku vyks integruotos įvairių dalykų pamokos žaliose erdvėse.

Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijoje papildomos dienos buvo skirtos įvairiai praktinei, pažintinei veiklai ir išdėstytos per visus mokslo metus.

„Iki birželio 15 d. mokiniams vyks pamokos. Bet tai nereiškia, kad visi mokiniai sėdės tiktai suoluose. Dalis dirbs klasėse, žinau, kad istorijos mokytoja yra suplanavusi pamokas netoli mūsų esančiame Žardės piliakalnyje", – mokytojų sumanymais dalijosi mokyklos direktorė Diana Čedavičienė.

„Trakų Vytauto didžiojo gimnazijoje vyks dalykų dienos, pvz., pirmadienis yra gamtos mokslų diena, antradienis – užsienio kalbų, trečiadienis – tiksliųjų  mokslų ir t. t. Visi paralelinių klasių mokiniai tą dieną mokysis tiktai to dalyko", – pasakojo gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Valdemaras Jasiūnas.

Klaipėdos Simono Dacho progimnazija nusprendė, kad papildomas dienas išdėlios per visus mokslo metus, o tas dienas skirs ne įprastoms pamokoms, bet mokymuisi per praktiką. Mokyklos direktorė Daiva Marozienė: „Mokytojai parengė specialias įvairių dalykų programas, pvz., viena lituanistinė programa vadinosi „Jūra ir daiktai", buvo suformuotos grupės iš skirtingų klasių mokinių. Viena diena būdavo skiriama tik toms veikloms. Mokiniai tyrė Danės upės vandenį, augino bakterijų pasėlius, su tikybos mokytoju atliko užduotis bažnyčiose, kiti mokėsi gaminti sveikuoliškus patiekalus ir t. t.".

„Vilniaus „Žemynos" progimnazijoje iki birželio 8 d. vyks pamokos, o kita savaitė skiriama edukacinėms veikloms: bus organizuojamos sporto šventės, muzikos diena, technologijų kabinete mokiniai mokysis gaminti sveikus maisto produktus ir kt. Edukacinė veikla vyks mokyklos teritorijoje, o dalis klasių vadovų susiplanavo ir mokinių išvykas į miestą", – pasakojo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Irmina Veikutienė.

Lietuvoje mokslo metai buvo vieni trumpiausių Europoje – 34 savaitės. O mokiniai atostogavo bene ilgiausiai – beveik 4 mėnesius. Kitose šalyse mokslo metai trunka 37–40 savaičių. Ir iki 2007 m. Lietuvoje mokiniai mokėsi 39 savaites, bet po to mokslo metai nuolat trumpėjo.

Mūsų mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose gana prasti, trūksta laiko geriau išmokti, pasikartoti, programos paskubomis perbėgamos per 34 mokymosi savaites.

Mokslo metus rekomendavo ilginti ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai. Anot jų, ilgesni mokslo metai – vienas iš svarbiausių veiksnių, gerinančių mokinių pasiekimus.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Prasidėję nauji mokslo metai – su permainų vėjais

    Mokslo metai ugdymo įstaigose pamažu įsibėgėjo, viskas susirikiavo į savo vietas. Mokiniai palengvėle įsitraukė į mokymosi procesą, o jiems greičiau įsilieti į mokslus padeda mokytojai, kurie šiuos metus pasitiko šiek tiek nesaugiai – įprasta, kad kiekviena reforma į pedagogų bendruomenę įneša šiek tiek nerimo ir sąmyšio. Naujus mokslo metus mūsų rajono įstaigos pasitiko su 130 mokinių deficitu. Mokinio krepšelį keitė klasės krepšelis, keitėsi švietimo finansavimo sistema, etatinis mokytojų darbo apmokėjimas – apie tai ir dar daug kitų dalykų kalbėjomės su Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėju Romualdu KRAULIŠU.

  • Į naujus mokslo metus žengiant...

    Šiandien Utenos ugdymo įstaigos po vasaros atostogų vėl prisipildė vaikų šurmulio, kuris šiais mokslo metais mokyklose bus girdimas dešimčia dienų ilgiau nei kasmet. Tačiau šiųmetė Mokslo ir žinių šventė priminė ir dar vieną didžiausių šiandienos aktualijų – mokinių skaičiaus mažėjimą, kuris juntamas ir Utenos rajone. Šiais metais mokykliniuose suoluose sėdės kone pusantro šimto mokinių mažiau nei pernai. Rugsėjo 1-osios skambutis nuaidėjo 3 900 mokinių. Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas pasidžiaugė, kad yra ir gerų naujienų: pedagogų stygius nėra juntamas, mokinių pasiekimai geri, o naujus mokslo metus ugdymo įstaigos pasitiko šviesios ir sutvarkytos.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2799
Vakar apsilankė:3039
Šią savaitę apsilankė:5838
Šį mėnesį apsilankė:38940
Viso (nuo 2015-02-16):9203502
Šiuo metu naršo:
35
2018-11-13
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!