Sibiras gražus tik tuomet, kai turi bilietą atgal į Lietuvą

Lapkričio 6 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje vyko istorijos pamoka „Misija Sibiras’14”, kurią vedė ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas. Pamokos metu jaunimas turėjo galimybę pamatyti nuotraukas apie vadovėliuose girdėtas trėmimo vietas (Krasnojarską, Irkutską ir kitas), lagerių teritorijas, išgirsti ir įvertinti ekspedicijos dalyvių darbus, ryžtą bei išgyvenimus.
Labdaros ir paramos fondas „Jauniems” jau nuo 2005 m. rengia jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektą „Misija Sibiras”. Nuo projekto pradžios Sibire, lietuvių tremties ir įkalinimo vietose, jau apsilankė dvylika jaunimo ekspedicijų, kurios sutvarkė apie 100 lietuviškų kapinių ir susitiko su ten gyvenančiais lietuviais.

Trumpai pristatykite projektą uteniškiams, kurie nedalyvavo renginyje ar visiškai nėra girdėję apie šią veiklą.
Projekto idėja yra gimusi 2005 m., o į Sibirą vykstama nuo 2006 m. Kiekvienais metais jauni žmonės keliauja į įvairias Sibiro vietas tvarkyti kapinių, susitikti su ten gyvenančiais tremtiniais, aplankyti vietų, kur buvo ištremti mūsų tautiečiai, įamžinti jų palikimą, likusį Sibire. Dalyviai ne tik daug pamato, sužino, bet ir savo įspūdžius, užfiksuotus dienoraščiuose (jausmus ir išgyvenimus), taip pat gausybę nuotraukų parsiveža į Lietuvą. Dar kiekvienas iš jų turi surengti pristatymus mokyklose. Per tuos metus nuo ekspedicijų pradžios buvo aplankyta šimtai mokyklų. Aš manau, kad iki kitos ekspedicijos pradžios bus apsilankyta jau virš 200 mokyklų. Tai labai svarbu, nes istoriją pasakoja jauni žmonės jauniems žmonėms. Su pagarba mokytojams noriu pasakyti, kad kartais pamokos tampa rutina, todėl tiesiog puiku, kai pasikviečiami į pamokas ekspedicijos dalyviai, kalbantys patriotiškumo temomis.

Kokie yra atrankos kriterijai ekspedicijos dalyviams, kokio amžiaus jau gali jaunimas dalyvauti?
Nėra griežtų atrankos kriterijų. Bendri kriterijai: patriotiškumas, užsidegimas, didelis noras domėtis savo šalies istorija, prisidėti prie palikimo išsaugojimo, papasakoti, perteikti savo potyrius čia, Lietuvoje. Dalyvauti gali ir vyresniųjų klasių mokiniai. Nors amžiaus riba nėra griežtai apibrėžta, labiau orientuojamasi į jaunus žmones.

Ar teko išgirti nusivylimų iš dalyvių? Gal jie išsikėlė vienokius lūkesčius, o realybėje patriotiškumas dingo?
Iš tikrųjų reiktų paklausti jų pačių, ar pateisino jų lūkesčius. Kiek esu su jais bendravęs, galiu drąsiai pasakyti, visi grįžta su savo mintimis. Daugelis sako, jog pasikeitė, po šios ekspedicijos kitaip pradėjo žiūrėti į gyvenimą. Į Sibirą vyksta apie penkiolika žmonių, kurie yra visiškai skirtingi charakteriais, pomėgiais, gyvenimo būdu. Per dvi savaites šie skirtingi žmones tampa puikia komanda.

Ar ekspedicijos metu dalyvių neužplūsta neigiamos emocijos ar mintys? Juk tai Sibiras su kryžiais, kapinėmis, skaudžiais žmonių prisiminimais?
Žinoma, kiekvieną kapines tvarkantį dalyvį užvaldo jausmai ir emocijos. Kiekvienas juos patiria savaip. Kiekvieną vakarą prie laužo pasidalijama mintimis apie savo dienos įspūdžius. Kartais žygiai išvargindavo fiziškai, todėl emocijos neretai likdavo antrame plane.

Kada numatoma projekto pabaiga?
Nemanau, kad reikėtų apsibrėžti projekto pabaigą. Labai svarbu suprasti, kad Sibire yra daugiau kaip 800 laidojimo vietų – visas jas yra labai sudėtinga aplankyti. Lankomos tik tos vietos, kur lengvai pasiekiamos. Tol, kol bus norinčių ten vykti, mano manymu, projektas nesibaigs.

Ar parvežate linkėjimų Lietuvai iš Sibiro?
Taip. Kiekvienais metais vežame Lietuvos žmonių linkėjimus Sibiro lietuviams. Šie linkėjimai surašomi per vykstantį „Paramos ir labdaros” koncertą. Iš šio amžino įšalo žemės taip pat negrįžtame tuščiomis – parsivežame nuotraukas, ekspedicijos dalyvių užrašytus atsiminimus.

Parengė Dainora NARKŪNIENĖ

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas