ĮvairenybėsAukštaitijos nacionaliniame parke – baltųjų gandrų staigmena
2017 birželio 07, Trečiadienis 12:56

Aukštaitijos nacionaliniame parke – baltųjų gandrų staigmena

Aukštaitijos nacionaliniame parke – baltųjų gandrų staigmena

Aukštaitijos nacionalinio parko gyvūnijos pasaulis praturtėjo retųjų paukščių lizdais. Baltieji garniai užliejamose Žemaitiškės pievų balų krūmuose šalia Kretuono ežero įsirengė visą bendriją – koloniją iš dvidešimt trijų lizdų.

„Dar 2016 m. šie paukščiai padarė mažą „įžangą" – sukrovė tris lizdus ir perėjo kartu su pilkaisiais garniais eglių ir pušų viršūnėse. Tačiau 2017 metų mąstai gerokai pralenkė pernykščius. Kolonijos dydį buvo įmanoma išvysti tik žvalgant „dronu".
Gegužės mėnesio pabaigoje garnių lizduose buvo maži jaunikliai ir net kiaušiniai. Tai bent trimis savaitėmis vėliau už normą. Gal būt paveikė vėlyvas, šaltas ir net sniegingas pavasaris," – sakė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Tautgirdas Masiulis.
Baltieji garniai Aukštaitijos nacionaliniame parke pasirodė 2001 metais. Iki pirmojo veisimosi protrūkio teko laukti penkiolika metų. Manoma, kad tai ketvirtoji baltųjų garnių perimvietė Lietuvoje. Artimiausioji Žemaitiškės pievų kolonijai – lizdų kolonija yra Zarasų rajone.
Baltieji garniai reti, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
Baltieji garniai praturtina biologinę įvairovę, savo puošnia išvaizda džiugina akį.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Aukštaitijos nacionaliniame parke esanti ežero sala – tikra paukščių karalystė

    Baluošo ežero Beržų sala Aukštaitijos nacionaliniame parke taps antruoju kolonijinių paukščių „atramos punktu" šioje saugomoje teritorijoje. Kaip ir garsiojoje Kretuono ežero Didžiojoje saloje, kuri yra tik už 18 km, čia sudarytos sąlygos vandens ir pelkių paukščiams sėkmingai auginti jauniklius.

  • Kloviniškių sukurtame paukščių rojuje netrukus apsigyvens kengūros

    Į Klovinių kaimą prieš 18 metų atsikraustę uteniškė Diana ir Vilniuje gimęs bei augęs Gintautas Burneikos nė nesapnavo, kad kada nors jų sodyboje išdidžiai vaikštinės stručiai, plaukios juodosios gulbės ar gražiausiomis pasaulyje laikomos mandarininės antys, čiulbės papūgos rozelos, akį džiugins margaspalviai fazanai. Pasitinkant Velykas – trumpas pasakojimas apie kloviniškių šeimos hobį, kuris reikalauja ne tik žinių bei laiko, bet ir nemenkų investicijų.

  • Grįžtantiems paukščiams – jaukius namus

    Nuo seno kovo dešimtąją Lietuvoje švenčiamos paukščių sugrįžtuvės. Ši diena pavadinta 40 paukščių diena, nes manoma, kad maždaug tiek jų rūšių išskrenda žiemoti į svečias šalis ir pavasarį grįžta į gimtinę. Šiandien jau yra sugrįžę dešimtys sparnuočių rūšių.

  • Tarp žiemojančių vandens paukščių – staigmenos

    Sausį saugomų teritorijų direkcijos skaičiuoja žiemojančius vandens paukščius. Jų darbuotojai dažniausiai aptinka didžiąsias antis ir gulbes, bet pasitaiko ir staigmenų. 

  • Paukščių žieduotojams – pats karštymetis

    Dabar – pats karštymetis paukščių žieduotojams. Visur matyti žiemaviečių link traukiančių gervių, žąsų ir kitų sparnuočių pulkai. Itin aktyviai jie migruoja pajūryje ir pamaryje.

  • Paukščio gyvybę išsaugoti gali lipdukas

    Kiekvieną pavasarį ir rudenį migruodami paukščiai susiduria su įvairiomis kliūtimis, dažnai keliančiomis grėsmę jų gyvybei. Tai ne tik natūralios gamtinės kliūtys – aukšti kalnai ar dideli jų masyvai, didžiuliai vandenų ar dykumų plotai, nulemiantys ne vieno sparnuočio žūtį sezoninių kelionių metu. Jų gretas retina ir natūraliai gamtoje sutinkami priešai. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau spąstų jiems paspendžia žmogus – judrūs keliai, elektros perdavimo linijos, aukšti statiniai, milžiniški miestų plotai ir t.t.

  • Neštis namo jauniklius – nusikaltimas gamtai

    Kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkams tenka spręsti, ką daryti su laukinių gyvūnų jaunikliais, kuriuos gamtoje radę žmonės parsineša namo, manydami, kad šie yra našlaičiai ir jais reikia pasirūpinti. Taip paimama dešimtimis briedžiukų, stirniukų, kiškiukų, paukščiukų. Beveik visi jie būna sveiki, globojami tėvų, todėl kiekvieno paėmimas yra didelė žala gamtai.

  • Utenoje pirmą kartą kūrė stilizuotus paukščių lizdus

    Šiuo metu Utenos miškų urėdijoje eksponuojami stilizuoti paukščių lizdai. Juos kūrė Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos gimnazistai bei Jaunųjų miško bičiulių būrelio „Miškininkai" nariai, kurie neliko abejingi Generalinės miškų urėdijos skelbtam Jaunųjų miško bičiulių meninio meistriškumo konkursui „Stilizuotas paukščio lizdas 2016".

  • Muitininkai sulaikė nelegaliai vežamus balandžius

    Šventinį savaitgalį Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams teko sulaikyti pulkelį paukščių – iš Baltarusijos į Lietuvą grįžtantis lietuvis automobilio bagažinėje, nedeklaravęs muitinės pareigūnams ir neturėdamas reikalingų leidimų, vežėsi balandžius.

  • Ornitologai stengiasi sumažinti paukščių žūtį

    Siekiant sumažinti paukščių žūtį dėl trumpojo jungimo, atsitrenkimų į laidus skaičių (kuomet didinama laidų vizualizacija) bei gerinant pelėsakalių veisimosi sąlygas, LITGRID 2015 metais įgyvendino visą eilę ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projekte „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose".

Reklama

Reklama

DPC_250x250

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:538
Vakar apsilankė:10849
Šią savaitę apsilankė:28411
Šį mėnesį apsilankė:265731
Viso (nuo 2015-02-16):5597790
Šiuo metu naršo:
113
2017-06-29