ĮvairenybėsKaip apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vabzdžių
2017 gegužės 25, Ketvirtadienis 10:17

Kaip apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vabzdžių

Kaip apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vabzdžių

Šiltuoju metų laiku naminius gyvulius intensyviai puola įvairūs vabzdžiai. Uodų, musių, sparvų, gylių, mašalų ar kitų vabzdžių antplūdis gyvūnams gali sukelti nerimą, baimę, sutrikdyti įprastinius virškinimo procesus, pasitaiko atvejų, kai gyvuliai dėl to nugaišta.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų nuomone, ypač pavojingi ūkiniams gyvūnams kai kurie kurie parazituojantys vabzdžiai, nuo kurių būtina saugoti gyvulius:

• Tvarto musės. Jos gyvena ir veisiasi gyvulių bei paukščių mėšle, virtuvės atliekose, pūvančiuose augaluose, ežerų pakrantėse. Šių musių įkandimas labai skausmingas, todėl gyvulius ypač erzina. Norint juos apsaugoti, svarbu naikinti ne tik pačias muses, bet ir jų lervas. Vietas, kur gali veistis ir kur dažniausiai tupia šios musės, rekomenduojama išpurkšti insekticidais. Tinka preparatai, kurių veikliosios medžiagos – permetrinas, peritroidas ir kt. Apsaugai nuo vabzdžių taip pat rekomenduojama naudoti tinklelius, lipnias juostas-gaudykles, įvairius elektrinius prietaisus, insekticidines lempas. Be to, būtina laikytis bendrųjų higienos reikalavimų: atliekas laikyti sandariai, plauti jų surinkimo indus, valyti santechnikos įrenginius, dažniau vėdinti patalpas ir t. t.

• Uodai, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai. Vieni įkyriausių kraujasiurbių yra upiniai mašalai – maži, į museles panašūs vabzdžiai, kurių įkandimai pavojingi dėl jų seilėse esančių nuodingų medžiagų. Mašalų sukandžiotam gyvuliui gali pasireikšti simuliotoksikozė, nuo kurios galvijas gali nugaišti vos per keliolika minučių. Be to, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai platina įvairias ligas – Šmalenbergo virusą, mėlynojo liežuvio ligą, Rifto slėnio karštinę ir kt. Uodų sugeltą gyvulį vargina niežėjimas, patinimas. Kraujasiurbiai erzina gyvulius nuolat sukdami ratus aplink, lenda į akis, šnerves, ausis. Viena efektyviausių apsaugos priemonių – patraukti gyvulius toliau nuo vandens telkinių, drėgnų pievų ir pamiškių, o intensyviausiu vabzdžių skraidymo metu laikyti juos tvarte. Taip pat gyvūnams apsaugoti reikėtų naudoti veterinarinius vaistus parazitams naikinti (permitriną, deltametriną), jais rekomenduotina apdoroti ir gyvūnų laikymo vietas, guolius. Vabzdžiams atbaidyti taip pat galima naudoti specialius įsagus į ausis. Renkantis preparatus ar vaistus, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtines dalis. Aliejiniai išsilaiko ilgiau, o naudojant vandeninius, po lietaus reikia purkšti iš naujo.

• Bitės, širšės, vapsvos. Šių vabzdžių įkandimas gyvuliams sukelia labai stiprų skausmą, patinimą, įvairias alergines reakcijas, nuo kurių jie gali net kristi. Bičių nuodams ypač jautrūs jauni kumeliukai. Bitės, širšės, vapsvos purškalams nejautrios, todėl labai svarbu pastebėjus įgėlimo požymius (paraudimą, ištinimą, pasunkėjusį kvėpavimą, pakilusią temperatūrą, viduriavimą, traukulius), kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

• Gyliai. Jų lervos žaloja galvijus ir sukelia hipodermozę, dar vadinamą galvijų inkštirais. Smarkiai užsikrėtusio galvijo nugara būna labai gumbuota, nes lervos prasiskverbia po oda ir migruoja į raumenis. Jos ten vystosi ir žiemoja, o pavasarį odoje pragraužia skylutes, per kurias išlenda. Galvijų nugaroje gali susiformuoti net 100 ir daugiau inkštirų. Dėl ligos sumažėja galvijų produktyvumas, krenta skerdenos kokybė. Užsikrėtę gyvuliai gali net gaišti. Vietovėse, kur paplitęs šis susirgimas, gylių skraidymo metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais) gyvulius rekomenduojama laikyti tvartuose arba apipurkšti specialiais preparatais, pavyzdžiui, užpilamuoju tirpalu ciflutrinu.

Renkantis vieną ar kitą preparatą, išsamesnės informacijos apie jo naudojimą, galimas kontraindikacijas ir kitus svarbius klausimus gali suteikti kvalifikuoti veterinarijos gydytojai, veterinarijos vaistinių ar didmeninių veterinarinių vaistų prekybos įmonių specialistai. Atsižvelgę į laikomų gyvulių skaičių, vietovę, kitus veiksnius, jie gali patarti, kokias pasirinkti apsaugos priemones.

Labai svarbu laikytis veterinarinių vaistų informaciniame lapelyje pateiktų nurodymų, taip pat atkreipti dėmesį į išlaukos laikotarpį (tai laikas nuo paskutinio veterinarinio vaisto naudojimo gyvūnams iki maisto produktų iš tų gyvūnų gavimo). Šis laikotarpis būtinas siekiant užtikrinti, kad maisto produktuose nebūtų aptinkama veterinarinių vaistų likučių.

Veterinarijos specialistai primena, kad norint saugiai ir efektyviai gydyti ir saugoti gyvulius, reikia naudoti tik vaistus, kurie įtraukti į Veterinarinių vaistų registrą. Kovai su vabzdžiais ūkinių gyvūnų laikymo vietose (pvz.: tvartuose) taip pat turi būti naudojami tik autorizuoti ar registruoti biocidiniai produktai.

VMVT inf.



Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Prieš dovanodami gyvūną augintinį, gerai apsvarstykite

    Jei Kalėdoms planuojate vaikams padovanoti šuniuką ar kačiuką, gerai pagalvokite, apsvarstykite, pasitarkite. Pakalbėkite apie pareigas šeimoje ir vaikų elgesį su gyvūnais.

  • Gyvūnams savanoriai surinko daugiau kaip 16 tonų gilių

    Lietuvos zoologijos sodo jau dešimtą kartą surengta akcija „Gilė" šiemet pasižymėjo rekordiniu dalyvių skaičiumi. Giles šio sodo gyvūnams rinko net 383 organizacijos, šeimos ir mokymo įstaigos. Visuomenės susidomėjimas šia akcija buvo itin didelis, todėl ir gilių surinkta daugiau kaip 16 tonų.

  • Krovininis traukinys partrenkė bėgiais ėjusius stumbrus

    Praėjusią naktį Kėdainių rajone, Šilainių kaime, krovininis traukinys partrenkė per bėgius ėjusius tris stumbrus. Tai įvyko maždaug vidurnaktį, kai stumbrų banda keliavo per geležinkelio bėgius Kėdainių r., netoli „Lifosos", geležinkelio atkarpoje tarp Šilainių geležinkelio stoties ir viaduko į „Via Baltica" magistralę. Krovininis traukinys Vilnius–Klaipėda rėžėsi į stumbrų bandą. Vietoje žuvo trys stumbrai. Paaiškėjo, kad tai dvi maždaug 8 ir 2 metų amžiaus patelės ir iki 4 metų amžiaus patinas.

  • Laukiniai gyvūnai kelia pavojų keliuose

    Lietuvos kelių policijos tarnyba atkreipia vairuotojų dėmesį į tai, kad užmiesčio keliuose, vietovėse, kur kelias kertą miškus ir laukus, dideli kanopiniai žvėrys (briedžiai, stirnos, šernai), dažnai migruoja iš ganyklų laukuose į miškus ir atgal. Kirsdami kelius, kuriais važiuoja transporto priemonės, laukiniai gyvūnai sukelia didelę susidūrimo grėsmę. Tokie susidūrimai yra labai pavojingi, o eismo įvykių metu labai padidėja rizika sunkiai susižaloti. Pirminiais duomenimis, šiais metais dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais buvo sužeista 12 žmonių, beveik visi šie eismo įvykiai įvyko tamsiuoju paros metu.

  • Kur kreiptis pastebėjus kenčiančius ar neprižiūrėtus gyvūnus?

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat gauna gyventojų skundų dėl netinkamo gyvūnų augintinių ar ūkinių gyvūnų laikymo, o taip pat ir paklausimų, kur kreiptis jei kaimynai tinkamai neprižiūri gyvūno, ar radus pasimetusį, valkataujantį, sužeistą gyvūną. Norint sulaukti greitos reakcijos ir pagalbos, pravartu žinoti, į kokią instituciją kreiptis vienu ar kitu klausimu.

  • Valstybė skiria paramą grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti

    Gyvūnų augintojai gali gauti valstybės pagalbą grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba informuoja, kad paraiškos ir dokumentai galės būti teikiami nuo šių metų vasario 1 dienos iki kovo 2 d.

  • Griežtinama jaunų gyvūnų augintinių įvežimo tvarka

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) parengė įsakymo projektą, kuriuo siekiama užkirsti kelią nelegaliai prekybai gyvūnų augintinių jaunikliais, įvežamais į Lietuvą iš trečiųjų šalių.

  • Kelių policija įspėja: prasidėjo laukinių gyvūnų žiemos migracija

    Lapkričio ir gruodžio mėnesiais prasideda laukinių gyvūnų žiemos migracija, kuomet dideli kanopiniai žvėrys (briedžiai, stirnos, šernai) iš savo vasaros ganyklų grįžta į žiemos buveines – didžiuosius miškus, dažniausiai kirsdami kelius, kuriais važiuoja transporto priemonės, ir tai sukelia susidūrimo grėsmę.

  • Beglobiai gyvūnai sulaukė rajono valdžios dėmesio ir dovanų

    Pasaulis kasmet spalio mėnesio 4-ą pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną. Nuo 2000 metų ši diena minima ir Lietuvoje. Jos metu skatinama susimąstyti apie gyvūnijos apsaugą, gyvūnų teises ir priežiūrą miestuose. Pasaulinės gyvūnų dienos misija – pagerbti visas gyvūnų gyvybės formas bei žmonijos ir gyvūnijos tamprų ryšį. Gyvūnų pažinimo ir globos papročiai visada buvo lietuvių gyvenime ir kultūroje. Ši diena tradiciškai minima ir Utenos rajono savivaldybėje aplankant Utenos gyvūnų globos namus.

  • Minint Pasaulinę gyvūnijos dieną

    Kasmet spalio 4 dieną minima Pasaulinė gyvūnijos ir švento Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, diena. Šią dieną įvairiomis akcijomis stengiamasi atkreipti visuomenės dėmesį į gyvūnų globos ir gerovės klausimus, ugdyti suvokimą, kad elgesys su gyvūnais yra tautos sąmoningumo ir kultūros išsivystymo atspindys.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:7844
Vakar apsilankė:6178
Šią savaitę apsilankė:7844
Šį mėnesį apsilankė:90009
Viso (nuo 2015-02-16):6993994
Šiuo metu naršo:
95
2017-12-11