​Jau ne pirmus metus Lietuvoje ir Europos Sąjungos (ES) šalyse veikiant ES direktyvai, pagal kurią mūsų kraštiečiai ir europiečiai gali laisviau vykti gydytis į kitas šalis, stebimos ryškios tendencijos, kurios mažai keičiasi. Svarbiausia iš jų yra ta, kad europiečiai linkę gydytis savo šalyje, o jei vyksta gydytis svetur, dažniausiai renkasi kaimynines šalis.

Apie tai kalbėta Briuselyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Link didesnio informuotumo apie teises į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ES”. Joje buvo aptartos informavimo apie tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą gerinimo galimybės ir šalių nacionalinių kontaktų centrų (NKC) bendradarbiavimo plėtra.
​Pasak konferencijoje dalyvavusios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atstovės Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Vaidos Momkuvienės, dažniausiai dėl iš anksto suplanuotų gydymo paslaugų pacientai vyksta į kaimynines šalis: iš Liuksemburgo į Vokietiją, iš Prancūzijos – į Belgiją, iš Austrijos – į Vokietiją, iš Vokietijos – į Čekiją ir Austriją, iš Liuksemburgo – į Belgiją.
„Tokios pat tendencijos vyravo ir Lietuvoje. Mūsų šalies apdraustieji dėl planinio gydymo dažniausiai vyko į Latvijos, Lenkijos ir Estijos, taip pat Vokietijos gydymo įstaigas. Pernai Europos Komisijos duomenimis, daugiausia tarpvalstybine sveikatos priežiūra pasinaudojo ir dėl kompensacijų kreipėsi Danijos, Belgijos, Švedijos gyventojai, mažiausiai – Bulgarijos, Graikijos, Ispanijos, Estijos gyventojai. Kipro, Vengrijos gyventojai prašymų kompensuoti minėtų paslaugų išlaidas nepateikė”, – teigė V. Momkuvienė.
2015 m. už gydymąsi svetur daugiausiai kompensuota Švedijos apdraustiesiems – 6,7 mln. eurų, Belgijos – 4,7 mln. eurų ir Norvegijos – 4,2 mln. eurų, mažiausia – Bulgarijos  – 444 eurų, Graikijos  –  2 500 eurų, Ispanijos – 3966 eurų apdraustiesiems. Mūsų kraštiečiams 2015 m. už gydymosi svetur išlaidas buvo kompensuota 90 tūkst. eurų.
Daugumoje šalių vykstantiems gydytis svetur taikomas reikalavimas gauti išankstinį savo šalies įgaliotos institucijos leidimą. Kai kuriose šalyse reikalavimas gauti išankstinį leidimą gydytis svetur netaikomas – Estijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Lietuvoje.
Momkuvienė pastebėjo, kad nuo 2013 m. pabaigos atsiradus galimybei laisviau gydytis svetur, Lietuvos pacientai ja naudojasi mažiau nei ekonomiškai stipresnių šalių gyventojai.
„Lietuvoje sveikatos priežiūros kokybė yra pakankamai gera, gyventojai ja pasitiki. Be to, užsienyje gydymo kainos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje, tad gydytis kitur Lietuvos apdraustieji neskuba”,– teigė V. Momkuvienė.
Mūsų kraštiečiams 2015 m. daugiausia (46 kartus) buvo kompensuotos išlaidos už stacionarines paslaugas, gautas Latvijos, Vokietijos, Estijos ir kitų šalių ligoninėse (ginekologines, oftalmologines, neurochirurgines). 12 kartų pacientus konsultavo gydytojai specialistai – oftalmologai neurochirurgai, koloproktologai, dermatovenerologai Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Belgijoje ir Anglijoje. 13 kartų teiktos medicininės reabilitacijos paslaugos Lenkijoje ir Slovakijoje, 8 kartus atlikti brangieji tyrimai Vokietijoje, Lenkijoje ir Belgijoje, 8 kartus apmokėtos medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos, pavyzdžiui, už individualius akies protezus.
VLK specialistai rekomenduoja prieš priimant sprendimą dėl gydymosi ES apsilankyti artimiausioje teritorinėje ligonių kasoje (TLK) ir išsiaiškinti, kiek ir už kokį gydymą bus kompensuojama, kokius dokumentus reikės pateikti sugrįžus, norint gauti kompensaciją. Na, o grįžus reikėtų nedelsti ir laiku pateikti TLK reikiamus dokumentus. Taip bus galima išvengti nesklandumų.

VLK inf.