Žmonės nenori sužinoti, kiek kainavo jų gydymas
ĮvairenybėsŽmonės nenori sužinoti, kiek kainavo jų gydymas
2016 spalio 20, Ketvirtadienis 15:20

Žmonės nenori sužinoti, kiek kainavo jų gydymas

Žmonės nenori sužinoti, kiek kainavo jų gydymas

Vis dar nedaug žmonių nori sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, tad dėl to retai kreipiasi į teritorines ligonių kasas (TLK). Išimtis – Panevėžio TLK, kur vien per 9 šių metų mėnesius Panevėžio bei Utenos apskričių gyventojams buvo išduota keli tūkstančiai duomenų suvestinių apie jiems suteiktas gydymo paslaugas ir jų kainas. Vis dėlto, žmonės kiek aktyviau naudojasi elektroninėmis paslaugomis ir taip sužino, kiek kainavo jų gydymas.

Jau ne vieneri metai pacientai, kurie sirgo ir gydėsi kokioje nors gydymo įstaigoje, naudodamiesi elektroninėmis paslaugomis arba apsilankę TLK gali sužinoti, apie jiems suteiktas gydymo paslaugas ir jų kainas. TLK žmonėms išduoda popierines tokių duomenų suvestines.
Norą gauti duomenis apie savo gydymą, jo kainas žmonės buvo ne kartą išreiškę VLK užsakymu atliekamuose sociologiniuose tyrimuose. Tiesa, tokiai galimybei atsiradus, ja žmonės retai naudojasi. Remiantis TLK duomenimis, smalsiausieji gyvena Panevėžio bei Utenos apskrityse – per 9 šių metų mėnesius Panevėžio TLK 1261 žmogui yra išdavusi net 2 665 ataskaitas apie jiems suteiktas gydymo paslaugas. Tuo tarpu Vilniaus TLK tokių ataskaitų išdavė  – 5, Kauno TLK – 4, Šiaulių TLK – 9, Klaipėdos TLK – 1.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pavaduotojos Žadvilės Abelienės teigimu, svarbu, kad kuo daugiau gyventojų sužinotų, kiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skirta apmokėti įstaigoms už jiems suteiktas paslaugas.
„Pagyrimo verti Panevėžio TLK specialistai, kurie apsilankiusiems nuolat primena, kad yra galimybė sužinoti, kiek kainavo jų gydymas ir įteikia tokias duomenų suvestines. Tai sveikintina antikorupcinė priemonė, skatinanti visuomenės domėjimąsi valstybės viešųjų lėšų (PSDF biudžeto) panaudojimu. Tikimės, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos ligonių kasos", – sakė Ž. Abelienė.
Pasak Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Sigitos Paulauskienės, pastebėjus, kad patys pacientai retai prašo tokių suvestinių, nuo 2015 m. buvo imtasi aktyviai lankytojus informuoti apie tai, kokias paslaugas ir už kiek jie gavo gydymo įstaigose.
VLK primena, kad visi pacientai išrašymo iš ligoninės dieną turi gauti paciento atmintines, kuriose paaiškinta, kad tokią informaciją jie gali gauti TLK. Pasak Panevėžio TLK atstovės, neretai tokių atmintinių žmonės negauna. Kitiems, kuriems tokios atmintinės buvo įteiktos, nebuvo suteikta informacija, kokiu tikslu ji duota.
VLK Informacinių sistemų plėtros skyriaus vedėjo Sauliaus Štarolio teigimu, dar paprasčiau daugelį duomenų  sužinoti naudojantis elektroninėmis paslaugomis. Tereikia elektroninės valdžios vartų  portale  www.epaslaugos.lt grupėje „Gyventojams" pasirinkti kategoriją „Sveikatos apsauga" bei užsisakyti nemokamai teikiamus VLK duomenis.
„Džiaugiamės, kad kasmet VLK  elektroninėmis paslaugomis pasinaudoja daugiau gyventojų ir tikimės, kad tokių žmonių tik daugės. Juk tai patogu, nes niekur važiuoti nereikia, taupomas laikas. Pavyzdžiui, 2015 m. tokiomis paslaugomis pasinaudojo apie 10 tūkst. žmonių, o per 9 šių metų mėnesius duomenis apie sveikatą pasitikrino daugiau nei 12  tūkst. žmonių",–  teigė S. Štarolis.
Šiuo metu elektroninės valdžios vartų portale galima peržiūrėti pasirinkto laikotarpio apsilankymų pas gydytojus istoriją, sužinoti, kokios ligos diagnozuotos ir gydytos, kiek sumokėta už kompensuojamuosius vaistus bei ortopedijos technines priemones, kokios paslaugos suteiktos, kiek jos kainavo.
Didžioji šios informacijos dalis į elektroninės valdžios vartų  portalą patenka iš gydymo įstaigų, vaistinių ir įmonių, kurios duomenis apie PSDF lėšomis kompensuojamą gydymą, kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones į sistemą įrašo nustatyta forma.

VLK inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Šalies ligoninės įsigis kovai su galvos smegenų insultu reikalingą įrangą

    Siekiant, kad galvos smegenų kraujotakos ligos, ypač ūminis insultas, būtų diagnozuojamos operatyviau, o reikalingas gydymas būtų pradėtas kuo greičiau, iš Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų penkioms ligoninėms papildomai skirta daugiau nei 2,7 mln. eurų medicininei įrangai įsigyti.

  • Lietuvos emigrantai veržiasi nemokamai gydytis Lietuvoje

    Panevėžio teritorinės ligonių kasos (Panevėžio TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus specialistai pastebi, kad artėjant vasarai daugėja asmenų, trumpam parvykstančių į Lietuvą iš užsienio ir besikreipiančių į Panevėžio TLK su prašymu apdrausti juos privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) vienam ar keliems mėnesiams. To, tikėdamiesi nemokamai pasigydyti Lietuvoje, neretai siekia asmenys, deklaravę išvykimą iš Lietuvos. Tačiau dar dažniau trumpam apsidrausti nori lietuviai, kurie ilgiau kaip pusmetį gyvena, dirba bei yra apdrausti kitose Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, bet nedeklaravę išvykimo iš Lietuvos, nors tą privalėtų padaryti.

  • Gydėtės? Sužinokite gydymo kainą

    Ligonių kasų duomenimis, pernai beveik 26 tūkstančiai Lietuvos gyventojų domėjosi jiems suteiktų gydymo paslaugų ar išrašytų vaistų kainomis. Specialistai ragina pacientus, kaskart pasinaudojus gydymo paslaugomis, sužinoti, kiek jos kainavo.

  • Gydytojai rezidentai galės teikti daugiau gydymo paslaugų

    Siekiant praplėsti šalies gydymo įstaigose dirbančių gydytojų rezidentų atsakomybių ribas, planuojama teisiškai įgalinti etapines kompetencijas medicinos rezidentams. Tai reiškia, kad artimiausi metu bus labai aiškiai teisės aktais nustatyta, kokias gydymo paslaugas ir kelintais rezidentūros metais galės teikti jaunieji gydytojai.

  • Aukštaičiai žingeidūs: jie nori žinoti, kiek kainavo jų gydymas

    Vis dar nedaug žmonių nori sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, tad dėl to retai kreipiasi į teritorines ligonių kasas (TLK). Išimtis – Panevėžio TLK, kur vien per 9 šių metų mėnesius Panevėžio bei Utenos apskričių gyventojams buvo išduota keli tūkstančiai duomenų suvestinių apie jiems suteiktas gydymo paslaugas ir jų kainas. Vis dėlto, žmonės kiek aktyviau naudojasi elektroninėmis paslaugomis ir taip sužino, kiek kainavo jų gydymas.

  • Alzheimerio liga kankina ir jaunesnius žmones

    Alzheimerio liga – tai bene labiausiai paplitusi silpnaprotystės forma. Ši progresuojanti smegenų nykimo liga sukelia maždaug 70 procentų silpnaprotystės atvejų. Alzheimerio ligos metu palaipsniui žūva neuronai tam tikrose galvos smegenų srityse. Taip nutinka dėl nervinių smegenų ląstelių žūties, neuromediatorių koncentracijos mažėjimo ir tam tikro baltymo pokyčių. Pagrindinė ligos priežastis nėra žinoma, manoma, kad gali būti paveldima arba lemiama įvairių faktorių: patirtos galvos traumos, arterinės hipertenzijos, virusinės infekcijos, apsinuodijimo aliuminiu, estrogenų kiekio sumažėjimo moterims po menopauzės, blogos socialinės ir ekonominės padėties. Taip pat didesnė tikimybė susirgti Alzheimerio liga, jei šeimoje esama Dauno sindromo atvejų. Alzheimerio liga dažniau suserga moterys nei vyrai.

  • Aiškinta apie lėšų, skirtų gyventojų reabilitacijai, panaudojimą

    Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Jonas Narbutas dalyvavo Lietuvos reabilitologų asociacijos Panevėžio krašto draugijos konferencijoje, skirtoje fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams, slaugytojoms, kineziterapeutams ir kt. reabilitacijos specialistams. Panevėžio TLK vadovas pateikė informacijos apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (PSDF), skirtų reabilitacijai, panaudojimą Panevėžio regione 2010–2014 metais. Kartu jis įteikė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) prizą, skirtą VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro vyriausiajai gydytojai Rūtai Pranculienei, tapusiai momentinės VLK viktorinos laimėtoja.

  • Gydytis svetur – tik gerai apgalvojus

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina pacientus, svarstančius galimybę gydytis svetur, atsakingai įvertinti situaciją ir neskubant apsispręsti. Pirmiausia labai svarbu sužinoti, kiek norima gydymo paslauga kainuos užsienio šalyje, į kurią planuojama vykti, kiek ji bus kompensuojama grįžus į Lietuvą, o kiek teks savo lėšų skirti. Be to, jei yra galimybė pageidaujamas paslaugas gauti Lietuvoje, vertėtų neskubėti jų atsisakyti ir galbūt geriau pasirinkti mūsų šalies gydytojus.

  • Ar verta tirti ištrauktą erkę ir pasitikrinti patiems po erkės įkandimo?

    Nors apie erkių platinamas ligas kasmet įspėjama, tačiau skaudžių nelaimių išvengti nepavyksta. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje kelias savaites nuo erkinio encefalito gydoma 68 metų Šiaulių rajono gyventoja, kuriai dėl ligos jau buvo prasidėjęs paralyžius. Praėjusiais metais pomėgis grybauti Kazlų Rūdos gyventojui kainavo gyvybę. Medikai nebegalėjo išgelbėti erkiniu encefalitu užsikrėtusio 47 metų grybautojo, kai šis kreipėsi pagalbos į Marijampolės ligoninę.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5695
Vakar apsilankė:7725
Šią savaitę apsilankė:31497
Šį mėnesį apsilankė:154573
Viso (nuo 2015-02-16):11125304
Šiuo metu naršo:
74
2019-09-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!