ĮvairenybėsKeli įdomūs faktai apie išskrendančius gandrus
2016 rugpjūčio 24, Trečiadienis 08:36

Keli įdomūs faktai apie išskrendančius gandrus

Keli įdomūs faktai apie išskrendančius gandrus

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 dieną.

Ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Jaunikliai mankština sparnus, o jų tėvai intensyviai gaudo maistą ir neša savo vaikams tam, kad šie sukauptų pakankamai jėgų. Prasidėjus rugiapjūtei į laukus suskrenda ir jauni, ir suaugę paukščiai, ištikimai lydi kombainus ar ražienas ariančius traktorius. Čia jiems daug lengviau surasti ir sugauti išbaidytus vabzdžius, peles, varles, ištraukti slieką ar kitą „žemės gyventoją". Be to, rugpjūčio antroje pusėje suaktyvėja varliagyvių judėjimas, jų jaunikliai migruoja iš išdžiūstančių balų, pievose daugybė žiogų ir kitų vabzdžių, peliniai graužikai aktyviai kaupia atsargas žiemai, todėl atsiranda geresnės gandrų mitybinės sąlygos.
Priežastys nėra aiškios, kodėl šiemet, kaip ir pernai, dauguma baltųjų gandrų mūsų kraštą paliko gerokai anksčiau. Rugpjūčio 21 dieną šalies pietų ir rytų regionuose pavyko pamatyti tik kelis gausesnius baltųjų gandrų būrius. Dauguma baltųjų gandrų nelaukė šv. Baltramiejaus ir pakilo tolimam skrydžiui maždaug prieš savaitę.
Baltieji gandrai keliauja toli – per 2-3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8-10 tūkstančių kilometrų ir kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afriką. Tačiau kelionės tikslą pasiekia ne visi – net jei jiems pasiseka įveikti tolimą kelią ir įsikurti Etiopijoje, Somalyje, Zaire ar kai kuriose kitose Afrikos šalyse, šie sparnuočiai susiduria su kitu pavojumi – jie medžiojami maistui.
Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – tai Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gėrovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas).
Dažnai pasitaiko, kad gandrai lizdų statybai panaudoja ir žmonių išmestus ar netvarkingai paliktus daiktus – elektros laidus, virves, tinklus, plastiko maišelius, polietileną ir kt. Šie lizdui panaudoti „radiniai" gali būti labai pavojingi paukščių jaunikliams.
Migracijos metu gandras įveikia 8-10 tūkstančių kilometrų.
Gandro patelė ir patinas žiemoja atskirose vietovėse.

Parengta pagal Lietuvos ornitologų draugijos informaciją, Deimantės Kazokaitės nuotr.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Žmogaus pagalbos labiausiai reikės likusiems žiemoti gandrams

    Kol kas švelnūs orai buvo palankūs neišskridusiems į šiltus kraštus žiemoti baltiesiems gandrams ir gervėms. Gamtininkų stebėjimais, Lietuvoje pasiliko iki 10 gandrų ir apie 100 gervių. Šie paukščiai ligi šiol dar rasdavo lesalo ir žiemos pavojaus nejautė. Tačiau jis gali kilti atšalus orams.

  • Plaučiškių kaimo ramybę saugo gandrai

    Aukštaitija gali pasigirti kalvotomis apylinkėmis, kuriomis važiuodamas spėji užšokti ant kalvelės ir jau, žiūrėk, leidiesi žemyn. Greičiau važiuotum, gal ir aštraus posūkio neišsuktum. Ant tokių kalvelių, kurioms vietiniai yra sugalvoję keistokus pavadinimus, siūruoja javai, o abipus kelio išsimėčiusiose kaimo trobose dar teberusena šeimos židiniai. Tačiau jaunos šeimos čia nesikuria, todėl kelis gandralizdžius kaime susukę gandrai neturi ką veikti, tik tingiai ant vienos kojos stovi įbridę į meldais apaugusią balą.

  • Perdėtas atsargumas saugantis paukščių gripo atsisuko prieš baltuosius gandrus

    Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas.

  • Mūsų rajone žiemos laukia beveik 20 gandrų

    Beveik 20 ilgakojų gandrų šiais metais neišskrido į šiltuosius kraštus, jie pasiliko žiemoti Utenoje. Atšalus orams, gandrai iš Vyžuonėlių kaimo, kur šiuo metu įsikūrę ir džiaugiasi laisve, bus pervežti į Joneliškyje esančias žirgyno patalpas. Tai patvirtino Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos vadovė Jolanta Guobaitė.

  • Švento Baltramiejaus dieną Lietuvą palieka gandrai

    Anot Žuvinto biosferos rezervato specialistų, ši vasara gandrams nebuvo sėkminga. Daug metų rezervato darbuotojų stebimuose lizduose išaugo mažiau jauniklių nei pernai. 2014 m. rezervate perėjo 35 gandrų poros, išauginusios 112 gandriukų, 2015 m. ten pat perėjo tik 24 poros, kurių lizduose užaugo 55 jaunikliai. Panaši situacija ir visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šalyje peri apie 20 tūkstančių baltųjų gandrų porų ir kasmet lizdus palieka 40–45 tūkstančiai jauniklių. Šiemet šis skaičius gerokai mažesnis – apie 30–35 tūkst.

  • Keliuose vis dažniau žūsta baltieji gandrai

    Dauguma baltųjų gandrų skaičiuoja paskutines viešnagės Lietuvoje savaites. Įprastai paskutiniam skrydžiui virš šalies laukų gandrai pakyla rugpjūčio 25-ąją, liaudyje minimą kaip Šv. Baltramiejaus dieną. Ilgai sukdami ratus lietuvių mylimi paukščiai palieka mūsų kraštą ilgoms „atostogoms". Kyla klausimas, ar tikrai visi šiuo metu laukuose bei pakelėse besimaitinantys ir ilgai kelionei besiruošiantys ilgakojai pakels sparnus skrydžiui?

  • Keistas baltojo gandro elgesys nustebino ornitologus

    Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD) gavo laišką, kuris sukėlė nemažai diskusijų tarp ornitologų, o kartu gailestį dėl žuvusių paukščių. Tai neeilinis baltojo gandro elgesio atvejis.

  • Ankstyvas pavasaris budina Lietuvoje peržiemojusius gandrus

    Baltieji gandrai – tolimieji migrantai, per 2-3 mėnesius įveikiantys kelis tūkstančius kilometrų bei pasiekiantys tolimiausius Pietų Afrikos kraštus. Tačiau, anot ornitologų, ne visi paukščiai išskrenda – pasitaiko išimčių, kuomet baltieji gandrai žiemoti pasilieka ir Lietuvoje.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:714
Vakar apsilankė:4170
Šią savaitę apsilankė:18617
Šį mėnesį apsilankė:47384
Viso (nuo 2015-02-16):9310346
Šiuo metu naršo:
47
2018-12-14
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!