ĮvairenybėsDonoro mama: „Jokio stebuklo mes nepadarėme. Čia Juozukas – didvyris“
2015 spalio 16, Penktadienis 11:20

Donoro mama: „Jokio stebuklo mes nepadarėme. Čia Juozukas – didvyris“

Donoro mama: „Jokio stebuklo mes nepadarėme. Čia Juozukas – didvyris“

Minėdami Pasaulinę organų donorystės ir transplantacijos dieną, visada prisimename donorus ir jų artimuosius, kurie priėmė kilnų sprendimą – paaukojo organus transplantacijai. Ši istorija – iš vieno Lietuvos miestelio, prieš metus sukrėsto jauno žmogaus netikėtos mirties.
„Aš nežinau, iš kur pas mus tas vaikas toks geras, nuoširdus, darbštus... Taip tikrai esu ne kartą sakiusi, netgi stebėdamasi šiek tiek – jaunėlis Juozas buvo mylimas dviejų vyresnių sesių, klasėje ir komandoje jo niekas kitaip ir nevadino – tik Juozuku. Nemylimų žmonių juk švelniai nevadina, ar ne?", – apie sūnų pasakojo mama.

 

Ar bent įmanoma įsivaizduoti, kiek pastangų reikia tėvams, kurių prašoma kalbėti apie mirusį vaiką – lauktą, be galo gerą ir nepaprastai mylimą?
„Gyvename nedideliam mieste, visi vieni kitus pažįsta. Po nelaimės daug kas išsitrynė iš atminties, tačiau puikiai menu tą laiką, kai eidama gatve pastebėdavau pažįstamus, pereinančius į kitą gatvės pusę. Jie eidavo panarinę galvas, kad mūsų žvilgsniai nesusitiktų. Tik vėliau ėmiau suvokti, kodėl jie taip darė, tą dariau ir aš – tiesiog norėjome išvengti visiškai beprasmių klausimų – kaip sekasi, kaip gyvenate. Tokioje situacijoje tie klausimai ir atsakymai – tokie skausmingi, kad vardan pagarbos žmogaus skausmui ir kančiai – geriau tiesiog nesusitikti", – prisiminė mama.
Juozuko draugai, grįžę iš studijų ar darbų namo, visad paskambindavo, užeidavo, tą daro ir dabar. „Jaunimas, matyt, kitaip išgyveno savo draugo netektį – jiems norėjosi mums padėti. Mačiau, kad jiems irgi lengva nebuvo. Bet užsukdavo pas mus, pasakodavo apie save, prisimindavo gražius nuotykius su Juozuku. Ir niekad nekalbėjo apie jį kaip apie išėjusį. Nuostabūs Juozuko draugai. Labai daug gerų draugų turėjo, tai liudija jūra degančių liepsnelių ant kapo per Vėlines ir jo gimimo dieną ", – šiltai sūnaus draugams dėkojo mama.
Lemtinga diena, apvertusi gyvenimą aukštyn kojom, prasidėjo kaip įprastai. Kaime vyko rudens darbai, kai suskambo mobilusis. Skambinta iš sūnaus telefono. „Tik supratau, kad ne sūnus skambina ir ryšys nutrūko, skambinau pati, bet vėl ir vėl nepavyko prisiskambint... Kai ragelyje išgirdau greitosios pagalbos gydytoju prisistačiusiojo klausimą, ar sūnus nesirgo epilepsija, supratau, kad įvyko nelaimė. Su vyru išlėkėm į Vilnių. Atvažiavo abi dukros. O ten – kelios dienos košmaro, kurio detalių neprisimenu. Ir, ko gero, atminties jau nekapstysiu. O kam?.." – pasakojo mama. Siaubingą jausmą išgyveno ir šalia buvęs tėtis, ir dvi sesės, kurių viena studijuoja mediciną. „Stovim visi šalia lovos, kurioje – jaunas, sportiškas, gražiai nuaugęs mūsų Juozukas. Stovim, o padėt negalim... Gydytojai pasakė, kad galvos smegenų pažeidimai su gyvybe nesuderinami. Pasitikėjom gydytojais, bet įsisąmoninti, kad jau viskas, buvo labai sunku. Ir sunkiausia, turbūt, buvo dukrai gydytojai. Turbūt niekas negalime įsivaizduoti, kokia bejėgė ji jautėsi. Ji – gydytoja, o mylimam ir vieninteliam broliui padėti nebegali. Praėjo metai... Kol kas jai nelengviau".
Paklausta, kaip sutiko žinią apie galimybę organus paaukoti transplantacijai, mama prisimena tuos žodžius sutikusi ramiai – apie tai pasakė jos dukra gydytoja. „Nesijaučiam padarę kažką stebuklingo. Čia mūsų Juozukas yra didvyris", – sako mama. Nors iki tol apie organų donorystę nebuvo kalbėta, dukra pasakė: „Juozukas to būtų norėjęs". Po šių žodžių nebuvę jokių svarstymų, jokių dvejonių – tėvai jautė pareigą Juozuko valią išpildyti.
Ir suskumba mama paklausti apie žmones, kurių gyvybę išgelbėjo jų sūnus. Atsakiau, kad visi gyvi... Va tada ir nepavyko sulaikyti ašarų: „Aš prisimenu tą siaubą prie vaiko lovos, kai sužinojom, kad jis jau išeina, bet tokį patį siaubą išgyvena ir tie, kurių vaikas serga ir taip pat mirs, jei neatsiras donoras... Tėvų skausmą gali suprasti tik tas, kas yra išgyvenęs vaiko ligą ar netektį. To nepatyrę tikrai nesupras, nes žodžiais nusakyti vaiko mirties skausmo neįmanoma". Tas skausmas nemažėja, ir nežinia, kaip su juo susitaikyti: „Reikia tiesiog susigyventi su tokia būsena. Supranti, kad niekas kitas to ištverti nepadės. Gyvas į žemę neįlįsi. Taip ir egzistuoji tarsi tarp žemės ir dangaus. Būdama viena išsiverki, kartais išsirėki. Tam kartui atslūgsta. Kaip bejausmis eini į darbą. Grįžti namo. Tvarkaisi buity. Gamini valgyt. Eini miegot. Iš ryto nubudęs supranti, kad vėl bus tas pats...
Nepaprastai skausmingai sūnaus netektį išgyveno Juozuko tėtis. Mes gedime skirtingai. Jis užsidarė savy – čia gi buvo vienintelis sūnus, jo dešinioji ranka, giminės tęsėjas... – jam nepaprastai skauda. Bet jis – stiprus. Visi mes turbūt stiprūs tai patyrę".
Neseniai šeima paminėjo Juozuko mirties metines. Artimiesiems šie metai be prasmės, be džiugesio, be planų ateičiai, be juoko ir vis belaukiant to, kuris niekada nepareis...
Baigdama mūsų pokalbį, palinkėdama visiems po transplantacijų gyvenantiems žmonėms sveikatos, mama pokalbį užbaigia ramiai: „Aš turiu tris vaikus. Tik vienas jau ne čia...".
Vienas išėjęs žmogus naujam gyvenimui prikėlė šešis. Visi jie – 2 moterys ir 4 vyrai – vėl turi galimybę kabintis į gyvenimą. Jais gali džiaugtis šeimos, jie gali dirbti, jie gyvena. Ir jie – be galo dėkingi už suteiktą galimybę gyventi.
Argi tai ne stebuklas?
Ačiū donoro šeimai už pasakytą „taip" donorystei, už papasakotą atvirą, emociškai jaudinančią istoriją.

Nacionalinio transplantacijos biuro inf.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Pasieniečių sraigtasparnis skraidino donoro širdį

    Ketvirtadienį paryčiais Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis iš Šiaulių donorinės ligoninės į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas perskraidino donoro širdį.

  • Vyro patiriamos kančios paskatino žmoną ryžtis gyvajai donorystei

    „Donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui“, – yra sakęs popiežius Jonas Paulius II. Tikrąją šių žodžių reikšmę ir prasmę žino 55 metų vilnietis Mindaugas Pelakauskas, kuriam žmona Virginija praėjusių metų kovą paaukojo vieną savo inkstą. „Buvo labai sunku matyti, kaip kenčia mylimas žmogus“, – kalbėdama apie tokį kilnų savo apsisprendimą, prisipažino 51 metų moteris.

  • Donoro širdį gabeno kariškių sraigtasparnis

    Pirmadienį Karinių oro pajėgų sraigtasparnis į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas iš Šiaulių donorinės ligoninės atskraidino donoro širdį. Kol širdis buvo gabenama, Kauno klinikų – vieno iš dviejų Lietuvos transplantacijos centrų – operacinėje transplantacijai buvo ruošiamas pacientas.

  • Gripas išretino nuolatinių donorų gretas

    Gripas išretino nuolatinių donorų gretas – laukiama bet kurią kraujo grupę turinčių žmonių susitelkimo ir pagalbos.

  • Vieno donoro išgelbėtų keturių recipientų susitikimas užbaigia donorystės renginius Lietuvoje

    Kaip vyksta organų donorystės ir transplantacijos procesas? Ką reiškia smegenų mirtis ir kaip ji konstatuojama? Kaip vyksta pokalbis su mirusiojo artimaisiais dėl donorystės? Kas dalyvauja šiame procese, bet yra nematomas? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus buvo pateikti šią savaitę Nacionalinio transplantacijos biuro iniciatyva organizuotame renginyje apie organų donorystę. Tai paskutinis renginys šiemet, užbaigiantis renginių, skirtų paminėti Europos ir pasaulio organų donorystės dieną, ciklą.

  • Paruoštas pirmasis neplakančios širdies donoras

    Liepos 21-ą Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų komanda paruošė pirmąjį mūsų šalyje neplakančios širdies donorą.
    Iki šiol, gelbstint transplantacijos laukiančių žmonių gyvybes, Lietuvoje buvo taikomi du organų donorystės modeliai – gyvoji donorystė ir donorystė po smegenų mirties. Pradėjus taikyti ir trečiąjį – neplakančios širdies – donorystės modelį, tikimasi išgelbėti dar daugiau transplantacijos laukiančių recipientų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:7235
Vakar apsilankė:11905
Šią savaitę apsilankė:39591
Šį mėnesį apsilankė:196238
Viso (nuo 2015-02-16):8587382
Šiuo metu naršo:
134
2018-06-21
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!