ĮvairenybėsŠvento Baltramiejaus dieną Lietuvą palieka gandrai
2015 rugpjūčio 24, Pirmadienis 11:31

Švento Baltramiejaus dieną Lietuvą palieka gandrai

Švento Baltramiejaus dieną Lietuvą palieka gandrai

Anot Žuvinto biosferos rezervato specialistų, ši vasara gandrams nebuvo sėkminga. Daug metų rezervato darbuotojų stebimuose lizduose išaugo mažiau jauniklių nei pernai. 2014 m. rezervate perėjo 35 gandrų poros, išauginusios 112 gandriukų, 2015 m. ten pat perėjo tik 24 poros, kurių lizduose užaugo 55 jaunikliai. Panaši situacija ir visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šalyje peri apie 20 tūkstančių baltųjų gandrų porų ir kasmet lizdus palieka 40–45 tūkstančiai jauniklių. Šiemet šis skaičius gerokai mažesnis – apie 30–35 tūkst.

Priežastys, lėmusios tokį žemą gandrų produktyvumą, nėra žinomos. Gamtoje būna metų, kai gyvūnams kažkas netinka. Kartais vandens paukščių lizduose ritasi tik pusė kiaušinių – kiti būna neapvaisinti. Tačiau kitąmet tų pačių rūšių jauniklių išsirita daug ir populiacija nejaučia nepatogumų.
Gandrai skrenda ne visi iš karto. Šiemet Lietuvoje buvo iki 10 000 gandrų, kurie nesukūrė porų, neperėjo. Šie paukščiai jau išlėkė rugpjūčio pradžioje. Ankstyvieji jaunikliai, sustiprėję ir išmokę gaudyti žiogus ir peles, taip pat išplasnojo kartu su tėvais. Ilgiau lieka tik vėlyvieji jaunikliai, kurie skraidyti pradėjo visai neseniai, rugpjūtį. Tiesa, dar skris pulkai gandrų iš šiaurės, tačiau po rugpjūčio 24-osios kiekvienas išvystas gandras – jau įvykis.
Kur skrenda mūsų gandrai? Jų kelias į žiemavietes nesikeičia tūkstančius metų. Mūsiškiai paukščiai paprastai lekia vadinamu rytiniu keliu – tiesiai į pietus, aplenkdami Karpatų kalnus pro Ukrainą pasiekia Bulgariją. Maisto čia gausu, tad jie keletui dienų apsistoja ir poilsiauja. Veliau jie skrenda per Mažąją Aziją (Turkiją) iki Sinajaus pusiasalio, kur paukščiai dar sykį apsistoja ilsėtis.
Afrikoje gandrai keliauja Nilo slėniu, kol pasiekia Viktorijos ir Tanganikos ežerus. Kai kurie čia lieka žiemoti, kiti skrenda dar toliau ir pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tokia kelionė trunka 2–3 mėnesius, paukščiai įveikia mažiausiai 8–10 tūkstančių kilometrų. Vakarinės populiacijos, perinčios Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje (šioje valstybėje populiacija suformuota dirbtinai) gandrai skrenda vadinamuoju vakariniu keliu, kuris eina pro Vakarų Europą, Ispaniją, Gibraltarą.
Pastebėjus sveiką, skraidantį gandrą, kuris dar neišskrido žiemoti, jaudintis nereikėtų. Paukščiai dar turi laiko išskristi ir gamtoje randa pakankamai lesalo.
Kas kita – sužeisti, neišsivystę jaunikliai, kurie negali skristi. Tokius būtina gelbėti, juos laikinai gali pagloboti sodybų su gandrų lizdu šeimininkai, vėliau juos globai ir gydymui perims gyvūnų globėjai.
Apie sužeistus, neskraidančius paukščius ir visus sužeistus gyvūnus, kuriems tikrai reikalinga globa ir gydymas, riekia pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai (tel. 8 686 44 828).


Aplinkos ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Žmogaus pagalbos labiausiai reikės likusiems žiemoti gandrams

    Kol kas švelnūs orai buvo palankūs neišskridusiems į šiltus kraštus žiemoti baltiesiems gandrams ir gervėms. Gamtininkų stebėjimais, Lietuvoje pasiliko iki 10 gandrų ir apie 100 gervių. Šie paukščiai ligi šiol dar rasdavo lesalo ir žiemos pavojaus nejautė. Tačiau jis gali kilti atšalus orams.

  • Plaučiškių kaimo ramybę saugo gandrai

    Aukštaitija gali pasigirti kalvotomis apylinkėmis, kuriomis važiuodamas spėji užšokti ant kalvelės ir jau, žiūrėk, leidiesi žemyn. Greičiau važiuotum, gal ir aštraus posūkio neišsuktum. Ant tokių kalvelių, kurioms vietiniai yra sugalvoję keistokus pavadinimus, siūruoja javai, o abipus kelio išsimėčiusiose kaimo trobose dar teberusena šeimos židiniai. Tačiau jaunos šeimos čia nesikuria, todėl kelis gandralizdžius kaime susukę gandrai neturi ką veikti, tik tingiai ant vienos kojos stovi įbridę į meldais apaugusią balą.

  • Perdėtas atsargumas saugantis paukščių gripo atsisuko prieš baltuosius gandrus

    Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas.

  • Keli įdomūs faktai apie išskrendančius gandrus

    Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 dieną.

  • Mūsų rajone žiemos laukia beveik 20 gandrų

    Beveik 20 ilgakojų gandrų šiais metais neišskrido į šiltuosius kraštus, jie pasiliko žiemoti Utenoje. Atšalus orams, gandrai iš Vyžuonėlių kaimo, kur šiuo metu įsikūrę ir džiaugiasi laisve, bus pervežti į Joneliškyje esančias žirgyno patalpas. Tai patvirtino Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos vadovė Jolanta Guobaitė.

  • Keliuose vis dažniau žūsta baltieji gandrai

    Dauguma baltųjų gandrų skaičiuoja paskutines viešnagės Lietuvoje savaites. Įprastai paskutiniam skrydžiui virš šalies laukų gandrai pakyla rugpjūčio 25-ąją, liaudyje minimą kaip Šv. Baltramiejaus dieną. Ilgai sukdami ratus lietuvių mylimi paukščiai palieka mūsų kraštą ilgoms „atostogoms". Kyla klausimas, ar tikrai visi šiuo metu laukuose bei pakelėse besimaitinantys ir ilgai kelionei besiruošiantys ilgakojai pakels sparnus skrydžiui?

  • Keistas baltojo gandro elgesys nustebino ornitologus

    Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD) gavo laišką, kuris sukėlė nemažai diskusijų tarp ornitologų, o kartu gailestį dėl žuvusių paukščių. Tai neeilinis baltojo gandro elgesio atvejis.

  • Ankstyvas pavasaris budina Lietuvoje peržiemojusius gandrus

    Baltieji gandrai – tolimieji migrantai, per 2-3 mėnesius įveikiantys kelis tūkstančius kilometrų bei pasiekiantys tolimiausius Pietų Afrikos kraštus. Tačiau, anot ornitologų, ne visi paukščiai išskrenda – pasitaiko išimčių, kuomet baltieji gandrai žiemoti pasilieka ir Lietuvoje.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1245
Vakar apsilankė:8082
Šią savaitę apsilankė:17251
Šį mėnesį apsilankė:116413
Viso (nuo 2015-02-16):7253088
Šiuo metu naršo:
66
2018-01-17