Senosios kaimų kapinaitės. Užmirštos, nelankomos, užaugusios krūmais ir brūzgynais. Vienose nelaidojama daugiau nei šimtas metų, kitose ilsisi slapčia nuo budelių užkasti pokario kovose žuvę partizanai. Tai mūsų tautos istorija, mūsų senoliai, mūsų giminės pradininkai, nulydėti su kasdieniais vargais ir džiaugsmais, su nugyvento ar vos prasidėjusio gyvenimo saulėtekiais, su niekieno neužrašytais atsiminimais, kurie gal tik retkarčiais melsvomis ugnelėmis plevena virš bevardžių kauburėlių.
Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio „Utenos dienoje”
Antano Grinčelaičio nuotr.