Dauguma baltųjų gandrų skaičiuoja paskutines viešnagės Lietuvoje savaites. Įprastai paskutiniam skrydžiui virš šalies laukų gandrai pakyla rugpjūčio 25-ąją, liaudyje minimą kaip Šv. Baltramiejaus dieną. Ilgai sukdami ratus lietuvių mylimi paukščiai palieka mūsų kraštą ilgoms „atostogoms”. Kyla klausimas, ar tikrai visi šiuo metu laukuose bei pakelėse besimaitinantys ir ilgai kelionei besiruošiantys ilgakojai pakels sparnus skrydžiui?

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) paskutinėmis dienomis sulaukia nerimastingų skambučių iš įvairių Lietuvos vietų dėl pakelėse žuvusių baltųjų gandrų. Žmonės pastebi, jog šiuo metu automobilių nutrenktų paukščių skaičius pastebimai išaugo. Veikiausiai dėl to kalta užsitęsusi kaitra, kuomet, senokai pasibaigus šienapjūtei, gandrams pievose sunkiau surasti maisto, o javapjūtė dar tik įsibėgėja. Paukščiai traukia arčiau kelių, kur nuolatos šienaujamos pakelės, o važiuojamoje dalyje galima rasti nutrenktų vabzdžių ar suvažinėtų smulkių gyvūnų, kuriuos gandrai „įtraukia” į savo racioną. Gandras – nėra vikrus paukštis, gebantis staigiai pakilti ir manevringu skrydžiu išvengti susidūrimo su greitai artėjančiu automobiliu. Jie dažnai stengiasi pasitraukti pabėgėdami, tačiau, ir tai jiems sekasi ne per geriausiai.

Vienintelė galimybė išvengti gandrų susidūrimo su automobiliais – žmonių budrumas. Vairuotojai, pamatę pakelėje besimaitinantį baltąjį gandrą, kuris niekada staiga neišbėga į važiuojamąją dalį, turi sumažinti greitį, ir, įvertinę gandro veiksmus, apvažiuoti paukštį saugiu atstumu. Priešingu atveju, dėl susidūrimų su automobiliais ir toliau sparčiai mažės gandrų, kurie įveikė visus natūralios atrankos išbandymus, išvengė susidūrimų su elektros laidais ar plėšrūnais ir jau ruošiasi kelionei į žiemavietes.

Vytautas Jusio, Vaidoto Laukžemio ir udiena.lt inf.

LOD nuotr.