ĮvairenybėsKeistas baltojo gandro elgesys nustebino ornitologus
2015 liepos 01, Trečiadienis 10:20

Keistas baltojo gandro elgesys nustebino ornitologus

Keistas baltojo gandro elgesys nustebino ornitologus

Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD) gavo laišką, kuris sukėlė nemažai diskusijų tarp ornitologų, o kartu gailestį dėl žuvusių paukščių. Tai neeilinis baltojo gandro elgesio atvejis.

Neretai baltieji gandrai kartais patys išmeta dalį ar net visus jauniklius. Tai siejama su prastomis mitybinėmis sąlygomis, kai tėvai nesugeba išmaitinti visų jauniklių. Skaudu žmonėms matyti, kai gandrai patys išmeta dar visai mažus jauniklius, tačiau taip jau sutverta gamtoje. Neretai žmonės tokius jauniklius, jei jie lieka gyvi, išaugina ir dalį jų sugrąžina į gamtą.
Taip pat žinoma atvejų, kai konkurentai, atskridę į svetimą lizdą, išmeta šeimininkų padėtus kiaušinius ar mažus jauniklius. Manoma, jog kol jaunikliai dar nepaaugę baltieji gandrai stengiasi ieškotis maisto netoli lizdo tam, kad nuolat jį stebėtų.
Tačiau LOD atsiųsta istorija tikrai nustebino net ir gerai su gandrų gyvenimu susipažinusius ornitologus.
„Vakar teko aplankyti savo tėvus, gyvenančius Elektrėnų savivaldybės vienkiemyje. Šalia sodybos jau daugelį metų ant stulpo yra susuktas gandralizdis. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, jame pavasarį įsikūrė gandrų šeima, kuri išperėjo keturis gandriukus. Abu suaugę gandrai maitino ir augino savo atžalas iki praėjusios savaitės.
Tačiau atsitiko sunkiai paaiškinamas įvykis.
Staiga senasis gandras pradėjo kojomis ir snapu daužyti gandrę, kuri bandė pasprukti, tačiau jis atkakliai ėmė skraidyti paskui ją, persekioti. Kur ji nutūpdavo, vis stengėsi ją kapoti. Tai tęsėsi apie pusdienį – kol ji galiausiai pavargo, atskrido į lizdą, atsitūpė prie gandriukų ir uždengė juos savo kūnu bei sparnais. Tuomet atskridęs gandras ją talžė tol, kol gandrei pasirodė kraujas – galiausiai jis ją užkapojo negyvai ir išmetė iš lizdo, o po to toks pat likimas ištiko ir gandriukus. Tėvukas pasakojo, jog surinko žuvusius gandrus ir juos užkasė.
Šiandien vienišius gandras vienas likusiame tuščiame lizde, retkarčiais kalena snapu, išskrenda ieškoti maisto – gyvena lyg ir nieko nebūtų nutikę. Prašau paaiškinkite priežastis, kurios galėjo lemti tokį gandro elgesį – tokio įvykio dar neteko girdėti ir niekas to negali tinkamai išaiškinti", – į LOD kreipėsi Vidas Gackas.
Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos mokslininko dr. Mindaugo Dagio nuomone, tai gali būti svetimas gandras, užpuolęs lizdą, o tikras šeimininkas galėjo būti išvytas. Matyt, to nepastebėjo vienkiemio šeimininkas. Jei taip, tuomet situacija būna gana ekstremali (iki patelės užkapojimo), tačiau gandrų gyvenime neretai pasitaiko. Antra, patelė galėjo būti užkapota ir todėl, kad patinas galėjo ginti lizdą nuo svetimo gandro.
Baltųjų gandrų kovos dėl lizdų vyksta dažnai. Žmonės galėtų sumažinti panašių dramų gamtoje skaičių tuomet, jei iškeltų pakankamai dirbtinų lizdinių platformų gandrams ant stogų ar medžiuose – tokiu būdu būtų palaikytos senojo Lietuvos kaimo tradicijas.

udiena.lt ir LOD inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Žmogaus pagalbos labiausiai reikės likusiems žiemoti gandrams

    Kol kas švelnūs orai buvo palankūs neišskridusiems į šiltus kraštus žiemoti baltiesiems gandrams ir gervėms. Gamtininkų stebėjimais, Lietuvoje pasiliko iki 10 gandrų ir apie 100 gervių. Šie paukščiai ligi šiol dar rasdavo lesalo ir žiemos pavojaus nejautė. Tačiau jis gali kilti atšalus orams.

  • Plaučiškių kaimo ramybę saugo gandrai

    Aukštaitija gali pasigirti kalvotomis apylinkėmis, kuriomis važiuodamas spėji užšokti ant kalvelės ir jau, žiūrėk, leidiesi žemyn. Greičiau važiuotum, gal ir aštraus posūkio neišsuktum. Ant tokių kalvelių, kurioms vietiniai yra sugalvoję keistokus pavadinimus, siūruoja javai, o abipus kelio išsimėčiusiose kaimo trobose dar teberusena šeimos židiniai. Tačiau jaunos šeimos čia nesikuria, todėl kelis gandralizdžius kaime susukę gandrai neturi ką veikti, tik tingiai ant vienos kojos stovi įbridę į meldais apaugusią balą.

  • Perdėtas atsargumas saugantis paukščių gripo atsisuko prieš baltuosius gandrus

    Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas.

  • Keli įdomūs faktai apie išskrendančius gandrus

    Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 dieną.

  • Ornitologai skaičiuoja Lietuvoje perinčius paukščius

    Pastaraisiais metais paukščių stebėjimas Lietuvoje vis populiarėja. Vis daugiau žmonių dalyvauja Lietuvos ornitologų draugijos renginiuose bei savanoriškuose gamtosauginiuose projektuose. Nuolat fiksuojamos naujos Lietuvai paukščių rūšys – pernai užfiksuotos net penkios naujos užklystančios rūšys ir net dvi naujos perinčios rūšys. Atrandamos vis naujos retų paukščių perimvietės – žvirblinės pelėdos, gulbės giesmininkės, pilkosios anties, mažojo baublio. Kyla klausimas – ar mes tikrai žinome visas naujų perinčių rūšių – cyplės, mažosios švygždos, žaliakojo tuliko, mažosios tošinukės – veisimose vietas? Ar žinome tikslią Lietuvoje perinčių paukščių situaciją?

  • Mūsų rajone žiemos laukia beveik 20 gandrų

    Beveik 20 ilgakojų gandrų šiais metais neišskrido į šiltuosius kraštus, jie pasiliko žiemoti Utenoje. Atšalus orams, gandrai iš Vyžuonėlių kaimo, kur šiuo metu įsikūrę ir džiaugiasi laisve, bus pervežti į Joneliškyje esančias žirgyno patalpas. Tai patvirtino Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos vadovė Jolanta Guobaitė.

  • Pirmąjį spalio savaitgalį – paukščių palydos

    Šių metų pirmąjį spalio savaitgalį, 2–4 dienomis, Lietuvos ornitologų draugija (LOD) tradiciškai kviečia visus gamtai ir paukščiams neabejingus žmones prisijungti prie gausaus stebėtojų būrio iš daugiau kaip 30-ies Europos šalių ir išlydėti išskrendančius paukščius. Tūkstančiai žmonių tomis dienomis stebės ir mėgins suskaičiuoti daugelyje Europos vietų stebimus migrantus.

  • Švento Baltramiejaus dieną Lietuvą palieka gandrai

    Anot Žuvinto biosferos rezervato specialistų, ši vasara gandrams nebuvo sėkminga. Daug metų rezervato darbuotojų stebimuose lizduose išaugo mažiau jauniklių nei pernai. 2014 m. rezervate perėjo 35 gandrų poros, išauginusios 112 gandriukų, 2015 m. ten pat perėjo tik 24 poros, kurių lizduose užaugo 55 jaunikliai. Panaši situacija ir visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šalyje peri apie 20 tūkstančių baltųjų gandrų porų ir kasmet lizdus palieka 40–45 tūkstančiai jauniklių. Šiemet šis skaičius gerokai mažesnis – apie 30–35 tūkst.

  • Keliuose vis dažniau žūsta baltieji gandrai

    Dauguma baltųjų gandrų skaičiuoja paskutines viešnagės Lietuvoje savaites. Įprastai paskutiniam skrydžiui virš šalies laukų gandrai pakyla rugpjūčio 25-ąją, liaudyje minimą kaip Šv. Baltramiejaus dieną. Ilgai sukdami ratus lietuvių mylimi paukščiai palieka mūsų kraštą ilgoms „atostogoms". Kyla klausimas, ar tikrai visi šiuo metu laukuose bei pakelėse besimaitinantys ir ilgai kelionei besiruošiantys ilgakojai pakels sparnus skrydžiui?

  • Rokiškio rajone ornitologai aptiko naują paukščių rūšį

    Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) nariai Darius ir Daiva Norkūnai š.m. gegužės 28 d. Šaltojos upės slėnyje (Rokiškio r.) aptiko naują Lietuvai paukščių rūšį – mažąją švygždą (Porzana pusilla). Mažiausiai trijų patinų balsai ten pat girdėti birželio 10 bei liepos 3 dienomis. Paukščiai laikėsi būdingoje rūšiai buveinėje – meldais apaugusiose sekliose upės slėnio dalyse. Pakartotini stebėjimai visą veisimosi sezoną leidžia manyti, jog paukščiai čia perėjo.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:634
Vakar apsilankė:4170
Šią savaitę apsilankė:18537
Šį mėnesį apsilankė:47304
Viso (nuo 2015-02-16):9310266
Šiuo metu naršo:
58
2018-12-14
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!