Kokybiškas švietimas ir inovatyvus mokslas  – šiems prioritetams įgyvendinti bus skiriamos naujojo ES paramos periodo 2014-2020 m. lėšos švietimui ir mokslui.  Beveik 1 mlrd. eurų investicijos teks visai sistemai: nuo vaikų darželių iki mokslo centrų.
„Iki šiol ES investicijas Lietuva kreipė į infrastruktūros gerinimą. Renovuotos mokyklos, sukurti ir pažangiausia įranga aprūpinti nauji profesinio praktinio mokymo centrai bei nauji mokslo tyrimų kompleksai. Dabar daugiau investuosime į žmonių tobulėjimą ir naujos infrastruktūros įveiklinimą”, – sako švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis.
Švietimo ir mokslo ministerija administruoja du ES investicijų veiksmų programos prioritetus:  „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEP) skatinimas” ir „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas”.

Ūkio pažangos variklis – inovacijas kuriantis mokslas
2014-2020 m. didžiausias dėmesys bus kreipiamas į aktyvesnį turimos ir naujai kuriamos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros panaudojimą bei integraciją į europines mokslo infrastruktūras. Numatoma skatinti inovatyvių įmonių kūrimąsi mokslo ir studijų institucijose, remti  bendrus mokslo ir verslo projektus, kuriančius verslui reikalingas inovacijas bei technologijas.
„Per artimiausius šešerius metus viešosios mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros finansavimui  numatyta skirti ne daugiau kaip 20 proc. nuo visų šiam prioritetui skiriamų ES lėšų. Tuo tarpu didžioji lėšų dalis nukreipiama į spartesnį žinių perdavimą ir mokslinių tyrimų rezultatų pavertimą ekonomine nauda. Didžiausios investicijos numatomos ten, kur sėkminga sektoriaus plėtra sudarys prielaidas ir kitų ar naujų sektorių augimui”, – sako D. Pavalkis.
Bus investuojama į projektus, skatinančius aukšto lygio tarptautinius ir nacionalinius tyrimus bei kultūrinę plėtrą, bus skatinamos stažuotės po doktorantūros studijų, mokslinės išvykos ir mokslinių idėjų mainai.

Aukštosios ir profesinės mokyklos skatinamos įsileisti suaugusiuosius
Atskiras dėmesys bus skiriamas studijų programoms, susijusioms su specialistų rengimu sumaniosios specializacijos srityse.
„Studijų kokybės gerinimas – prioritetas visose mokslų kryptyse. Studijų programos bus stambinamos, į jų atnaujinimą ir specialistų ruošimą bus įtraukiami socialiniai partneriai, studentai daugiau laiko praleis praktikuodamiesi”, – teigia D. Pavalkis.
Ministras pabrėžia, kad tarp kriterijų skiriant ES paramą aukštosioms mokykloms bus ir kokybės kartelė: bus žiūrima, ar aukštoji mokykla taiko minimalų stojamąjį balą, ar bus pasirašiusi sutartį su ministerija, ar dalyvaus Europos Komisijos iniciatyva vykdomoje naujoje reitingavimo sistemoje „U-Multirank”.
Ketinama remti studentų bei dėstytojų mainų ir studijų tarptautiškumo projektus. Lėšos bus skiriamos ir aukštojo mokslo prieinamumui didinti: paramą gaus studentai iš socialiai jautrių šeimų.
Aukštųjų ir profesinių mokyklų bazes tikimasi labiau nei iki šiol panaudoti neformaliajam suaugusiųjų švietimui. Be to, bus parengta ir įgyvendinta neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų formalizavimo aukštosiose bei profesinėse mokyklose sistema: profesinės karjeros metu įgyta patirtis bus pripažinta kaip studijų ar mokymo programos dalis.
Iki šiol finansavimo negavę profesinio mokymo centrai sulauks paramos moderniai praktinio mokymo įrangai įsigyti. Kaip ir universitetai bei kolegijos, profesinės mokyklos sulauks paramos naujų, kartu su darbdaviais įgyvendinamų, mokymo programų ruošimui. Toliau bus tęsiamas profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimas pažangiausiose verslo įmonėse. Kartu bus stiprinamos profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo jungtys, kad mokiniai galėtų lengviau „migruoti” po šias sistemas, kad jos veiktų kaip vienas organizmas, o ne du atskiri pasauliai. Mažesniuose miesteliuose šių tipų mokyklos gali būti jungiamos.

ES parama mokyklų pažangai
Naujo ES periodo lėšos bus nukreiptos įgyvendinti švietimo sistemos naujovėms, kurių tikslas – aukštesni mokinių pasiekimai.
Mokytojų ir mokinių patogumui didės elektroninių ugdymo priemonių įvairovė. Bus kuriamos ir naujos mokyklos: ES lėšomis planuojama esamose mokyklų bazėse įsteigti bent dešimt mokyklų, kurios specializuotųsi  matematikos, gamtos mokslų, informacinių technologijų ir  inžinerinio ugdymo kryptyje. Šios mokyklos būtų aprūpintos šiuolaikiškomis gamtos mokslų laboratorijomis. Šiuo metu veikia vienintelė STEM mokykla – KTU inžinerijos licėjus, atvėręs duris šį rugsėjį Kauno „Purienų” vidurinės mokyklos bazėje.
Naujomis mokymo priemonėmis gamtos ir tiksliųjų mokslo mokymuisi bus aprūpinta ir 600 pradinių mokyklų ir progimnazijų. Gimnazijos naujas gamtos ir technologijų mokslo priemones gavo iš ankstesnio ES periodo.
Numatoma tęsti ir plėsti mokyklų pažangos projektų finansavimą. Šiais metais startavo pilotinis Mokyklų pažangos konkursas, skirtas konkrečių mokyklų veiklos tobulinimui.
„Norėdami pagerinti visų mokyklų ugdymo kokybę, turime joms teikti labai konkrečią pagalbą: pedagogų kvalifikacijos tobulinimo, metodinę. Mokyklos jau turi galimybę pačios įvertinti savo veiklos stipriąsias ir silpnąsias puses, mokiniams atliekant standartizuotus testus. Tokiu būdu kiekviena mokykla, kiekvienas mokytojas gali matyti savo darbo rezultatus, palyginti su kitomis rajono ar šalies mokyklomis ir pasirengti veiklos tobulinimo planą. Jo įgyvendinimas – kursai, stažuotės, metodinė pagalba mokytojams, ugdymo priemonės – bus finansuojami ES lėšomis”, – sako ministras.
Mokyklos galės tiesiogiai teikti paraiškas ES paramai gauti.
Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo yra numatytos ES, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos meno mokyklų, neformalaus ugdymo mokyklų erdvių renovacijai. Tam   planuojama iki 2020 metų skirti 16 mln. eurų. Iš jų vaikų vasaros poilsio stovyklų sutvarkymui – per 4 mln. eurų.
Taip pat ketinama sukurti 6000 naujų ikimokyklinio ugdymo vietų vaikams, papildyti geltonųjų autobusų parką.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.