Kaip elgtis užklupus netekčiai, ką daryti, kaip pagal visus kanonus ir tradicijas rengti laidotuves, ką pakviesti ir kas turėtų atskubėti pats, kokias giesmes giedoti – į šiuos ir daugelį kitų klausimų buvo atsakyti ketvirtadienį Utenos Dievo Apvaizdos parapijos namuose, kur vyko diskusijos – jose dalyvavo dr. Alė Počiulpaitė, Utenos dekanato dekanas, teologijos lic. kun. Henrikas Kalpokas, s. Rimutė Garnevičiūtė MVS, humanitarinių mokslų (etnologijos krypties) daktarė, pristačiusi temą „Katalikų laidotuvių apeigos ir papročiai Lietuvoje (XX–XXI a. sandūra)”, bei Kėdainių tradicinio liaudiško ir folkloro studijos „O siela nemari” vadovas Kęstutis Volkus.

Renginyje, kuris gana ilgokai užtruko, buvo apibūdintas šiuolaikinis giedojimas laidotuvėse, taip pat diskutuojama, kaip laidotuvių giesmes vertina žmonės visoje Lietuvoje, o susirinkusieji galėjo įsigyti kun. mons. Kazimiero Senkaus parengtų giesmynų „Gyvenimas – Mirtis – Amžinybė”.
Pasibaigus renginiui, daugelis dalyvių tikino, kad šis renginys, kuriame buvo galima išgirsti šiandienai aktualių temų, prisiminti senieji laidotuvių papročiai, pasiklausyti laidotuvių giesmių, buvo ypač naudingas. Tokius pasibuvimus ateityje, anot susirinkusiųjų, reikėtų surengti ir dažniau.

„Utenos dienos” inf., L. Narčienės nuotr.