2013–2014 mokslo metais Utenos Adolfo Šapokos gimnazija pradėjo dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamame projekte „T klasė”. Pagrindinis šio projekto tikslas yra sutelkti visus gimnazijos bendruomenės dalyvius − mokytojus, mokinius ir jų tėvus, didinti jų tarpusavio supratimą per įvairias veiklas, kurios yra logiškai ir metodiškai susijusios tarpusavyje bei sudaro nuoseklią sistemą, tuo stiprina viena kitos poveikį bei užtikrina ilgalaikius efektus.
Spalio pabaigoje 15 pedagogų iš skirtingų Lietuvos mokyklų dalyvavo stažuotėje ,,Šiaurės Italijos neformaliojo švietimo paslaugų, siejamų su tvirtų šeimos tradicijų ir aktyviais bendruomenių santykiais modeliai”. Stažuotė vyko ES projekto ,,T klasė”, vykdomo VšĮ ,,AJA viešieji ryšiai” iniciatyva. Jos metu mūsų šalies pedagogai susipažino su Italijos švietimo sistema, aplankė dvi skirtingas bendradarbiavimo su tėvais patirtis turinčias mokyklas Milane ir Venecijoje. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijai atstovavo direktorius Saulius Brasiūnas.
Mokiniai, mokytojai, tėvai
Bendradarbiavimo su tėvais nuostatai, kaip prioritetas, yra įrašyti į vieno prestižinio valstybinio licėjaus, pavadinto literatūros klasiko Alessandro Manzoni vardu, Milane įstatus. Taisyklės numato, kad tėvai dalyvauja visuose šios mokymo įstaigos veiklos lygmenyse.
Klasės tėvų susirinkimuose, kurie organizuojami ne mažiau kaip keturis kartus per metus, dalyvauja mokiniai, jų tėvai ir visi tai klasei dėstantys mokytojai. Jų metu sprendžiamos bendros klasės problemos, o personaliniai klausimai aptariami jau po to, tėvams individualiai bendraujant su konkrečiais mokytojais. Kiekviena klasė iš tėvų ir mokinių išsirenka du konsultantus ir vieną kuratorių, kurie sudaro klasės aktyvą. Mažesnėje grupėje yra paprasčiau bendrauti tarpusavyje, turėti glaudesnį ryšį ir spręsti klasės problemas. Šie klasės branduolio atstovai, esant klasėje ypatingai probleminei situacijai, gali pareikalauti ir papildomo išskirtinio susirinkimo, taip pat sprendžia, ką į jį pakviesti.
Bendradarbiavimui tarp tėvų ir mokytojų stengiamasi kuo plačiau taikyti informacines komunikacines technologijas. Mokytojų elektroninio pašto adresai ir duomenų registras (mūsų mokyklose naudojami elektroniniai dienynai) − tai du oficialūs bendravimo tarp tėvų ir mokytojų būdai.
Tėvai taip pat aktyviai dalyvauja ir mokyklos tarybos veikloje, kuri sudaryta iš mokinių, tėvų ir mokytojų atstovų. Mokyklos tarybos prezidentas yra vienas iš tėvų, glaudžiai bendradarbiaujantis su mokyklos prezidentu (direktoriumi). Tai, kad tėvų vaidmuo yra labai reikšmingas mokyklos gyvenime, pasakojo šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja profesorė Elena Benaglia: ,,Mes turime tris pagrindines problemas – tai vėlavimas į pamokas, jų nelankymas ir motyvacijos stoka. Visas jas padeda spręsti glaudus tėvų ir mokytojų ryšys. Mokytojai su tėvais bendrauja tiek internetinių tinklų pagalba, tiek susitikdami asmeniškai. Kiekvienas mokytojas savo darbo plane yra numatęs po valandą per savaitę, kurią skiria susitikimui su trimis tėvais. Tam mokykloje yra numatytas specialus kambarys. Per metus neformalioje aplinkoje kiekvienas pedagogas susitinka su kiekvieno mokinio, kurį moko, tėvais asmeniškai”.
Dar keturias dienas per mokslo metus mokykla atveria duris visiems tėvams. Jie susipažįsta su mokykla, pabendrauja su mokytojais. Italų mokinių tėvai noriai dalyvauja klasių ar mokyklos renginiuose, nes, pasak direktoriaus pavaduotojos, jie labai rūpinasi savo vaikais.
Finansavimas – tėvų rankose
Italijos mokykloms ne svetimos finansavimo problemos. Italijoje šį rūpestį perima tėvai. Pavyzdžiui, pinigų remontui padeda surinkti tėvų bendruomenė, aktyviai rašydama laiškus valstybinėms institucijoms, prisidėdama prie inventoriaus ar patalpų atnaujinimo. Aplankytos mokyklos priežiūra, sargavimas irgi patikėta vienai iš mokyklą lankančių vaikų šeimai, kuri nuolat gyvena jos patalpose. Alessandro Manzoni mokykla turi paveldėtą didžiulę biblioteką su ne vieną šimtmetį skaičiuojančiomis vertingomis knygomis. Ilgą laiką jomis mokiniai negalėjo naudotis, nes nebuvo numatytas bibliotekininko etatas. Padėtį išsprendė mamos – namų šeimininkės. Jos nemokamai ėmėsi bibliotekininko darbo, rengia literatūrinius vakarus, kviečia kultūros veikėjus, rašytojus. Į šiuos renginius susirenka visa mokyklos bendruomenė.
Kitoje mokykloje − keliautojo Marco Polo vardu pavadintame valstybiniame licėjuje, įsikūrusiame Venecijos centre, didikų rūmuose, irgi daug dėmesio skiriama tėvų bei mokyklos bendruomenės bendradarbiavimui. Pagal Italijos įstatymus, tėvai turi atlikti aktyvų vaidmenį mokyklos gyvenime ir mokykla deda visas pastangas, kad tėvai į šią veiklą įsitrauktų. Ši mokykla yra muzikinės pakraipos, todėl į ją priimami vaikai, kurie turi patirties muzikinėse veiklose. 12 pamokų per savaitė skiriama muzikai ir 20 pamokų – bendriesiems dalykams. Nors mokykla specifinė, šios mokyklos tėvai taip pat dalyvauja mokyklos valdyme – administracinėje taryboje, mokyklos tėvų asociacijoje, sprendžia aktualius klausimus klasės tėvų susirinkimuose, renkami į klasės tėvų tarybas. Siekiant stiprinti bendradarbiavimą tarp mokytojų, mokinių ir jų tėvų, pastarieji kviečiami į individualius pokalbius su mokytojais. Organizuojami bendri renginiai skirti Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Mokslo metų pabaigos šventėms, bendri koncertai. Dėl Venecijos miesto specifikos ir nepakankamų šiai mokyklai patalpų, sunku mokyklos viduje ar už jos ribų rasti vietos sutalpinti visus tėvus, tačiau vis tiek stengiamasi organizuoti ataskaitinius koncertus, į kuriuos ateina ne tik esamų, bet ir būsimųjų mokinių tėvai. Taip puoselėjami gražūs santykiai su mokinių tėvais ir kartu prisistatoma naujiems bendruomenės nariams.
Svarbi bendroji kultūra
Italijos švietimo sistema skiriasi nuo Lietuvos švietimo sistemos: pradinių klasių mokiniai mokosi 5 metus, o penkta klasė baigiama egzaminais. Paskui 3 metus mokiniai mokosi pirmo lygio vidurinėje mokykloje (pirmas ciklas), vėliau − 5 metus antrojo lygio vidurinėje mokykloje (antras ciklas) ar renkasi profesinį mokymąsi (3 metai). Į aukštąsias mokyklas turi teisę stoti tik licėjų baigę mokiniai. Italijoje vaikai mokosi šešias dienas per savaitę. Mokslo metai prasideda rugsėjo viduryje, kai kiekviena mokykla individualiai paskelbia mokslo metų pradžios datą. Mokslas privalomas iki 18 metų. Lietuvos pedagogus nustebino tai, kad Italijos mokyklose, kaip viena iš papildomų užsienio kalbų, yra labai populiari lotynų kalba. Nesvarbu, kad ši kalba nėra vartojama kasdieniniame gyvenime, italų pedagogai įsitikinę, kad ji yra labai reikšminga norint susipažinti su ankstyvąja literatūra, šalies istorija, skaitant istorinius šaltinius.
Pabaigai − dar viena Alessandro Manzoni licejaus direktoriaus pavaduotojos profesorės Elenos Benaglia mintis: „Šeimoms, kurios savo vaikus įrašo į mūsų mokyklą, yra svarbi bendroji kultūra, todėl šios šeimos mus palaiko ir yra solidarios su mumis”. To paties norisi palinkėti visų mūsų mokyklų pedagogų ir tėvų bendruomenėms.
Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos direktorius Saulius BRASIŪNAS