AktualijosSu naujuoju Darbo kodeksu – algų pokyčiai
2017 birželio 02, Penktadienis 11:00

Su naujuoju Darbo kodeksu – algų pokyčiai

Su naujuoju Darbo kodeksu – algų pokyčiai

Teisinio reglamentavimo naujovės, laukiančios nuo liepos 1 dienos: lankstesnis šeimos ir darbo derinimas, daugiau galimybių gauti didesnį darbo užmokestį, išaugusios nedarbo išmokos

Su naujuoju Darbo kodeksu – galimybė gauti didesnes algas

Nuo liepos mėnesio darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Taip įtvirtinta naujajame Darbo kodekse, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 d. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį pat ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis.

„Naujasis reguliavimas numato net kelis naujus įpareigojimus darbdaviams, kuriuos taikant turėtų didėti darbo užmokestis. Visų pirma siekiame labai aiškiai apibrėžti, kad minimali mėnesinė alga būtų mokama tik už nekvalifikuotą darbą", – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pasak jo, naujajame Darbo kodekse apskritai pirmą kartą apibrėžiama, kas yra nekvalifikuotas darbas. Tai – darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.

„Suprantame, kad galbūt atsiras tokių, kurie bandys tik nežymiai pakelti darbo užmokestį, tačiau žinant, kad darbdaviams trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o nuo šių metų sausio mėnesio „Sodros" sistemoje skelbiami įmonių darbo užmokesčių vidurkiai, toks poelgis gali palikti įmonę be kompetentingų darbuotojų", – pastebėjo ministras.

Naujajame Darbo kodekse taip pat numatyta būtinybė darbdaviams pasitvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, nebent ji jau yra nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalės patvirtinti darbdavys ir padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

Darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje yra ganėtinai rimta problema ir ją būtina spręsti, todėl naujajame reguliavime numatytas įpareigojimas, kad už tokį pat ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis ir tai turi matytis darbovietėje patvirtintoje darbo apmokėjimo sistemoje. Toks pats darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas. Šios sąvokos Darbo kodekse taip pat apibrėžtos pirmą kartą.

Nuo šiol darbdaviai, pareikalavus darbo taryboms, privalės teikti informaciją apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, o tai turėtų prisidėti prie problemos sprendimo.

„Norime, kad kiekvienoje darbovietėje darbuotojas žinotų, kokiais kriterijais remiantis skaičiuojamas konkretus darbo užmokestis, kodėl vieniems jis yra didesnis, kitiems galbūt mažesnis, tačiau šie skirtumai gali būti susiję tik su kompetencijų, įgūdžių ar darbų sudėtingumo bei atsakomybės pobūdžiu, tačiau ne su lytimi ar kitokiais diskriminacinio pobūdžio reikalavimai", – pabrėžė L. Kukuraitis.

Pasak jo, jei darbdaviai laikysis naujųjų reikalavimų ir norės išlaikyti ir pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, jiems teks ieškoti būdų, kaip padidinti darbo užmokestį.

Nuo liepos 1 d. – daugiau galimybių derinti šeimą ir darbą

Naujuoju Darbo kodeksu įvedami net penki darbo režimai. Jie leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus.

Šie penki režimai yra tokie:

  • nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus;
  • suminės darbo laiko apskaitos, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį;
  • lankstaus darbo grafiko, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų;
  • suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė;
  • individualaus darbo laiko režimas.

Pasirinkus lankstų darbo laiko režimą, buvimas darbovietėje būtų privalomas tik tam tikromis valandomis, o likusį laiką darbuotojai galėtų savarankiškai nuspręsti, kiek kurią dieną valandų bus darbe. Be abejo svarbu, kad per savaitę iš viso susidarytų 40 darbo valandų. Pavyzdžiui, jauni tėvai, dirbantys pagal lankstų darbo grafiką, gali pakaitomis atvykti į darbą anksčiau arba vėliau nesijaudindami, kad gali kelias ar keliolika minučių pavėluoti, rūpindamiesi savo mažaisiais.

Darbdavys, pasitaręs su darbuotoju ar darbuotojų atstovais, galės nuspręsti, kurį darbo laiko režimą taikyti visoje įstaigoje arba konkrečiam žmogui taip, kad per savaitę būtų dirbama 40 valandų, o su viršvalandžiais – ne ilgiau kaip 48 valandas, nebent darbuotojas sutiktų dirbti 52 valandas.

Maksimali nedarbo draudimo išmoka turėtų didėti apie 40 procentų

Naujasis nedarbo socialinio draudimo reglamentavimas, kuris turėtų įsigalioti nuo liepos 1-osios, numato, jog bus labiau apsaugoti darbo netekę žmonės.

Seime jau svarstomame Nedarbo socialinio draudimo įstatyme siūloma, kad nedarbo draudimo išmokai gauti reikalaujamas 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas būtų įgyjamas per 30, o ne per 24 mėnesius.  Taip geriau bus užtikrinta apsauga netekus darbo, nes esant galimybei reikalaujamą stažą teisei į nedarbo draudimo išmoką įgyti per ilgesnį laikotarpį, padidės ir žmonių, galinčių gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičius.

Kita gera žinia, jog nedarbo draudimo išmokos žmonėms, įgijusiems reikalaujamą nedarbo draudimo stažą, bus mokamos ne 6 kaip dabar, o  9 mėnesius. Ir šios išmokos mokėjimo trukmė nebus diferencijuojama pagal nedarbo draudimo stažą, įgytą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.

„Labai svarbu paminėti, kad nuo liepos nedarbo draudimo išmoka didės, kadangi  pastovi šios išmokos dalis bus susieta su minimalia mėnesine alga ir pastovią išmokos dalį sudarys 30 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA dydis, o kintama šios išmokos dalį sudarys bedarbio buvusių draudžiamųjų pajamų vidurkis. Maksimali išmoka susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu ir sudarys 75 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio šalies ūkyje. Maksimali nedarbo draudimo išmoka turėtų didėti apie 40 procentų", – teigia L. Kukuraitis.

SADM inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Vyriausybė patvirtino Darbo kodeksą įgyvendinančias nuostatas

    Trečiadienį posėdyje Vyriausybė patvirtino Darbo kodeksą įgyvendinančias nuostatas, kurios įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 dienos.
    Numatyta, jog valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose bus palikta  ta pati 40 val. trukmės 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis ir kasdienė darbo laiko trukmė nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – 8 val. 15 min. Penktadienį darbo trukmė bus 7 val., o  jeigu dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma, – 40 val. trukmės 6 darbo dienų savaitė su viena poilsio diena ir kasdienė darbo laiko trukmė nuo pirmadienio iki penktadienio – 7 val., o šeštadienį – 5 val.

  • Naujajam Darbo kodeksui – žalia šviesa

    LR Prezidentė pasirašė naująjį Darbo kodeksą, kuris įsigalios nuo liepos 1 dienos. Šis Darbo kodeksas bus antrasis po nepriklausomybės atkūrimo.

  • Nuo liepos 1-os – naujovės darbdaviams

    Nuo liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas. Darbo netekusiems žmonėms išmokos bus mokamos ilgiau, keisis jų apskaičiavimas. Dar viena naujovė – skirtingas šio socialinio draudimo įmokos tarifas terminuotoms ir neterminuotoms darbo sutartims.

  • Seimas priėmė darbuotojams palankias naujojo Darbo kodekso pataisas

    Seimas priėmė naujojo Darbo kodekso, įsigaliosiančio nuo kitų metų pradžios, pataisas, kuriomis siekiama padidinti darbuotojų garantijas ir socialinį saugumą darbe. Už kodekso pakeitimus balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 4 parlamentarai.

  • Seimas atmetė Prezidentės D. Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso

    Rugsėjo 14 dieną LR Seimas nusprendė nepritarti Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso projekto ir priėmė grąžintą įstatymą be pakeitimų. Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be Respublikos Prezidentės teiktų pataisų, balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 10 parlamentarų.

  • Pasiūlyta palikti „mamadienius“

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame Trišalės tarybos posėdyje profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai toliau svarstė naujojo mokslininkų siūlomo Darbo kodekso projekto nuostatas.

Reklama

Reklama

DPC_250x250

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:590
Vakar apsilankė:10849
Šią savaitę apsilankė:28463
Šį mėnesį apsilankė:265783
Viso (nuo 2015-02-16):5597842
Šiuo metu naršo:
115
2017-06-29