Profesinis rengimas suteiks darbo rinkai reikalingus įgūdžius ir gebėjimus

Susitikime, vykusiame su buvusia finansų ministre, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonyte, Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Jaunimo bendruomenės vadove Aiste Gedviliene ir kandidatu į Seimo narius bei rajono savivaldybės tarybos nariu Edmundu Pupiniu Utenos švietimo įstaigose ir vienoje iš Lietuvos bei Danijos siuvimo įmonių „Engel Dali” buvo kalbama apie naują TS-LKD planą Lietuvai.

TS-LKD plane Lietuvai tvirtai teigiama, jog atėjo laikas atsigręžti į tyliąją Lietuvos žmonių daugumą – į sąžiningai dirbančius ir dirbusius piliečius, nusipelniusius vakarietiškos gerovės. TS-LKD kartu su visais jos gyventojais kurs tokią valstybę, kuri yra verta savo žmonių, kuria galėtume tikėti, pasitikėti ir didžiuotis. Plane Lietuvai pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip šią viziją ketinama pasiekti. Prioritetai iki 2021 metų: Lietuvos ūkį paversti gerai apmokamas darbo vietas kuriančia ir tarptautiniu lygiu konkurencinga, eksportu paremta ekonomika, taip realiai sprendžiant Lietuvai opiausias masinės emigracijos ir senstančios visuomenės problemas. Dar vienas labai svarbus aspektas – iš pagrindų modernizuoti valstybės valdymo sritį, nuosekliai mažinant biurokratinę naštą, užtikrinant aukščiausios kokybės viešąsias paslaugas ir sukuriant permainų lyderyste pasižyminčią valstybės tarnybą. Jau seniai kalbama, tik nieko nedaroma švietimo srityje, todėl būtina įgyvendinti pertvarkas, kad švietimo sistema mūsų šalyje kiekvienam to siekiančiam suteiktų geriausią išsilavinimą. Todėl vienas iš pagrindinių svečių vizito tikslų buvo susipažinti su profesinio mokymo Utenoje situacija, aplankant Utenos regioninį profesinio mokymo centrą, kur viešnios susipažino su mokymo procesu. Šioje įstaigoje pastaruoju metu besidarbuojantis E. Pupinis parodė vieną moderniausių auditorijų šalyje, kurioje ruošiami maisto pramonės specialistai, kitų profesijų jauni žmonės.

Susitikime su Utenos kolegijos studentais ir dėstytojais I. Šimonytė pasakojo, kaip mūsų valstybė skirsto savo finansinį pyragą – kaip valstybė surenka mokesčius ir juos padalija. Buvusi finansų ministrė, šiuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja studentams aiškino šalies socialinę situaciją, kalbėjo apie investicijas, kurios šaliai yra labai naudingos.
Vienas iš svarbiausių TS-LKD uždavinių ateityje – švietimo sistemos pertvarka, kuria būtų garantuojama, kad profesinis rengimas suteiks darbo rinkai reikalingus įgūdžius ir gebėjimus. Svečiai siuvimo įmonėje „Engel Dali”, susipažinę su gamyba ir darbo rinkos iššūkiais, realiai pamatė, ko trūksta mūsų šalies verslui. Pasak kandidato į Seimo narius E. Pupinio, diskutuojant su darbdaviais dažnai tenka išgirsti priekaištų, kad Lietuvos švietimo sistema nerengia verslui reikalingų darbuotojų, kad jų parengimo kokybė neatitinka jų lūkesčių. „Ko gero, negalima nesutikti su darbdavių, ypač – verslininkų, priekaištais. Todėl ir mūsų programoje viena iš svarbiausių temų yra švietimo kokybės gerinimas, – susitikime su darbdaviais pastebėjo E. Pupinis. – Deja, gebėjimas parengti reikiamų sričių ir reikiamos kokybės specialistus priklausys ne tik nuo profesinio ar aukštojo mokymo kokybės, bet ir nuo to, ar kokybiška bendrojo lavinimo sistema, ar tinkamai orientuojame jaunuolius renkantis būsimą profesiją, ar darbo rinkos siūlomas atlygis už jo darbą atitinka jo lūkesčius.” Apie tai buvo diskutuojama ir siuvimo įmonėje „Engel Dali” su gamybos vadove Jadvyga Stroliene, kuri svečiams išsakė kai kurias pastabas ir pastebėjo, kad jos vadovaujamos siuvimo įmonės savininkai kol kas visą pelną investuoja į darbo kokybės gerinimą, naujų technologijų diegimą bei dirbančių skatinimą. E. Pupinis tvirtino, jog nemažai pagrindines ir net vidurines mokyklas baigusių absolventų į profesines mokyklas ateina nusiteikę gyventi iš pašalpų, daugelio stojančiųjų į aukštąsias mokyklas lūkesčiai viršija jų gebėjimus, o darbdaviai dėl konkurencijos darbo rinkoje nebuvimo ir darbuotojų ne per didžiausios motyvacijos darbui siūlo pernelyg mažus atlyginimus. Jo pastebėjimais, nors mūsų bendrojo lavinimo švietimo sistema pagal tarptautinių ekspertų vertinimus yra gana silpna, aukštąjį mokslą Lietuvoje renkasi 75 proc. vidurinį išsilavinimą įgijusių jaunuolių. Anot kandidato į Seimą, aukštosioms mokykloms, priimant studentus, pagrindiniu kriterijumi tapo ne jų gebėjimas mokytis, o gebėjimas susimokėti už mokslą. „Be to, aukštosios mokyklos ruošia ne tai, ko darbo rinkai daugiau reikia, bet tai, ką lengviau ir paprasčiau parengti”, – aiškino E. Pupinis ir pridūrė, kad nors Vakarų Europos šalyse apie 50 proc. bendrojo lavinimo mokyklas baigusių absolventų pasirenka profesinį mokymą, Lietuvoje tokių tik 25 proc., turint omenyje, kad dalis jų nemotyvuotų nei mokymuisi, nei tolimesniam darbui, situacija labai bloga. „Dar viena įdomybė, kad kasmet apie 10 proc. besirenkančių profesinį mokymą turi aukštojo mokslo diplomą. Natūraliai kyla klausimas, ar jiems reikėjo to aukštojo mokslo diplomo”, – klausė E. Pupinis ir pastebėjo, jog didžioji tokių asmenų dalis, aukštosiose mokyklose gavę diplomus ir negavę pagal įgytą profesiją darbo, emigruoja.
Tiek I. Šimonytė, tiek E. Pupinis susitikimuose aiškino, kad nemaža dalis baigusių profesines ir aukštąsias mokyklas emigruoja todėl, kad darbo rinkos siūlomas atlyginimas neatitinka jų lūkesčių. Jų nuomone, siekiant kur kas efektyvesnio lėšų panaudojimo švietimo sistemoje reikia imtis skubios visos Lietuvos švietimo sistemos pertvarkos.
Profesinio rengimo sistema smarkiai atsinaujino, susikūrė gerų mokymo bazių, kuriose galima priimti kur kas daugiau mokinių negu dabar. „Aišku, kad dalį nelabai motyvuotų mokytis asmenų ir profesinis mokymas per trumpąsias pameistrystės būdu paremtas mokymo programas galėtų kuo skubiau nukreipti į darbo rinką. Savo ruožtu aukštosios mokyklos studijoms neturėtų priiminėti visus, kas pageidauja, o atsižvelgtų į mokymosi rezultatus”, – pastebėjo E. Pupinis. Jo įsitikinimu, durų įgyti aukštąjį mokslą niekas neuždaro, tačiau kelias į jį silpniau besimokiusiems galėtų būti toks: profesinis mokymas, aukštasis neuniversitetinis, o esant reikalui – universitetinis, bet ne atvirkščiai, kaip yra pastaruoju metu.
„Neefektyvus turimų finansinių išteklių švietimo sistemoje panaudojimas kelia didelį susirūpinimą dėl galimybių užtikrinti sėkmingą švietimo sistemos funkcionavimą. Todėl visų pirma atsakingai turime imtis tikslingesnio ir veiksmingesnio švietimo lėšų panaudojimo, kad kiekvienas išleistas euras duotų didžiausią įmanomą grąžą – užtikrintų geriausią ugdymo kokybę kiekvienam besimokančiajam”, – tvirtino kandidatas į Seimo narius E. Pupinis.

Autoriaus nuotr.

Politinė reklama bus apmokėta iš Edmundo Pupinio politinės kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. 026

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas