AktualijosProfesinis rengimas suteiks darbo rinkai reikalingus įgūdžius ir gebėjimus
2016 rugsėjo 30, Penktadienis 14:34

Profesinis rengimas suteiks darbo rinkai reikalingus įgūdžius ir gebėjimus

Profesinis rengimas suteiks darbo rinkai reikalingus įgūdžius ir gebėjimus
  • Vytautas AUKŠTAITIS
  • 4 foto

Susitikime, vykusiame su buvusia finansų ministre, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonyte, Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Jaunimo bendruomenės vadove Aiste Gedviliene ir kandidatu į Seimo narius bei rajono savivaldybės tarybos nariu Edmundu Pupiniu Utenos švietimo įstaigose ir vienoje iš Lietuvos bei Danijos siuvimo įmonių „Engel Dali" buvo kalbama apie naują TS-LKD planą Lietuvai.

TS-LKD plane Lietuvai tvirtai teigiama, jog atėjo laikas atsigręžti į tyliąją Lietuvos žmonių daugumą – į sąžiningai dirbančius ir dirbusius piliečius, nusipelniusius vakarietiškos gerovės. TS-LKD kartu su visais jos gyventojais kurs tokią valstybę, kuri yra verta savo žmonių, kuria galėtume tikėti, pasitikėti ir didžiuotis. Plane Lietuvai pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip šią viziją ketinama pasiekti. Prioritetai iki 2021 metų: Lietuvos ūkį paversti gerai apmokamas darbo vietas kuriančia ir tarptautiniu lygiu konkurencinga, eksportu paremta ekonomika, taip realiai sprendžiant Lietuvai opiausias masinės emigracijos ir senstančios visuomenės problemas. Dar vienas labai svarbus aspektas – iš pagrindų modernizuoti valstybės valdymo sritį, nuosekliai mažinant biurokratinę naštą, užtikrinant aukščiausios kokybės viešąsias paslaugas ir sukuriant permainų lyderyste pasižyminčią valstybės tarnybą. Jau seniai kalbama, tik nieko nedaroma švietimo srityje, todėl būtina įgyvendinti pertvarkas, kad švietimo sistema mūsų šalyje kiekvienam to siekiančiam suteiktų geriausią išsilavinimą. Todėl vienas iš pagrindinių svečių vizito tikslų buvo susipažinti su profesinio mokymo Utenoje situacija, aplankant Utenos regioninį profesinio mokymo centrą, kur viešnios susipažino su mokymo procesu. Šioje įstaigoje pastaruoju metu besidarbuojantis E. Pupinis parodė vieną moderniausių auditorijų šalyje, kurioje ruošiami maisto pramonės specialistai, kitų profesijų jauni žmonės.

Susitikime su Utenos kolegijos studentais ir dėstytojais I. Šimonytė pasakojo, kaip mūsų valstybė skirsto savo finansinį pyragą – kaip valstybė surenka mokesčius ir juos padalija. Buvusi finansų ministrė, šiuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja studentams aiškino šalies socialinę situaciją, kalbėjo apie investicijas, kurios šaliai yra labai naudingos.
Vienas iš svarbiausių TS-LKD uždavinių ateityje – švietimo sistemos pertvarka, kuria būtų garantuojama, kad profesinis rengimas suteiks darbo rinkai reikalingus įgūdžius ir gebėjimus. Svečiai siuvimo įmonėje „Engel Dali", susipažinę su gamyba ir darbo rinkos iššūkiais, realiai pamatė, ko trūksta mūsų šalies verslui. Pasak kandidato į Seimo narius E. Pupinio, diskutuojant su darbdaviais dažnai tenka išgirsti priekaištų, kad Lietuvos švietimo sistema nerengia verslui reikalingų darbuotojų, kad jų parengimo kokybė neatitinka jų lūkesčių. „Ko gero, negalima nesutikti su darbdavių, ypač – verslininkų, priekaištais. Todėl ir mūsų programoje viena iš svarbiausių temų yra švietimo kokybės gerinimas, – susitikime su darbdaviais pastebėjo E. Pupinis. – Deja, gebėjimas parengti reikiamų sričių ir reikiamos kokybės specialistus priklausys ne tik nuo profesinio ar aukštojo mokymo kokybės, bet ir nuo to, ar kokybiška bendrojo lavinimo sistema, ar tinkamai orientuojame jaunuolius renkantis būsimą profesiją, ar darbo rinkos siūlomas atlygis už jo darbą atitinka jo lūkesčius." Apie tai buvo diskutuojama ir siuvimo įmonėje „Engel Dali" su gamybos vadove Jadvyga Stroliene, kuri svečiams išsakė kai kurias pastabas ir pastebėjo, kad jos vadovaujamos siuvimo įmonės savininkai kol kas visą pelną investuoja į darbo kokybės gerinimą, naujų technologijų diegimą bei dirbančių skatinimą. E. Pupinis tvirtino, jog nemažai pagrindines ir net vidurines mokyklas baigusių absolventų į profesines mokyklas ateina nusiteikę gyventi iš pašalpų, daugelio stojančiųjų į aukštąsias mokyklas lūkesčiai viršija jų gebėjimus, o darbdaviai dėl konkurencijos darbo rinkoje nebuvimo ir darbuotojų ne per didžiausios motyvacijos darbui siūlo pernelyg mažus atlyginimus. Jo pastebėjimais, nors mūsų bendrojo lavinimo švietimo sistema pagal tarptautinių ekspertų vertinimus yra gana silpna, aukštąjį mokslą Lietuvoje renkasi 75 proc. vidurinį išsilavinimą įgijusių jaunuolių. Anot kandidato į Seimą, aukštosioms mokykloms, priimant studentus, pagrindiniu kriterijumi tapo ne jų gebėjimas mokytis, o gebėjimas susimokėti už mokslą. „Be to, aukštosios mokyklos ruošia ne tai, ko darbo rinkai daugiau reikia, bet tai, ką lengviau ir paprasčiau parengti", – aiškino E. Pupinis ir pridūrė, kad nors Vakarų Europos šalyse apie 50 proc. bendrojo lavinimo mokyklas baigusių absolventų pasirenka profesinį mokymą, Lietuvoje tokių tik 25 proc., turint omenyje, kad dalis jų nemotyvuotų nei mokymuisi, nei tolimesniam darbui, situacija labai bloga. „Dar viena įdomybė, kad kasmet apie 10 proc. besirenkančių profesinį mokymą turi aukštojo mokslo diplomą. Natūraliai kyla klausimas, ar jiems reikėjo to aukštojo mokslo diplomo", – klausė E. Pupinis ir pastebėjo, jog didžioji tokių asmenų dalis, aukštosiose mokyklose gavę diplomus ir negavę pagal įgytą profesiją darbo, emigruoja.
Tiek I. Šimonytė, tiek E. Pupinis susitikimuose aiškino, kad nemaža dalis baigusių profesines ir aukštąsias mokyklas emigruoja todėl, kad darbo rinkos siūlomas atlyginimas neatitinka jų lūkesčių. Jų nuomone, siekiant kur kas efektyvesnio lėšų panaudojimo švietimo sistemoje reikia imtis skubios visos Lietuvos švietimo sistemos pertvarkos.
Profesinio rengimo sistema smarkiai atsinaujino, susikūrė gerų mokymo bazių, kuriose galima priimti kur kas daugiau mokinių negu dabar. „Aišku, kad dalį nelabai motyvuotų mokytis asmenų ir profesinis mokymas per trumpąsias pameistrystės būdu paremtas mokymo programas galėtų kuo skubiau nukreipti į darbo rinką. Savo ruožtu aukštosios mokyklos studijoms neturėtų priiminėti visus, kas pageidauja, o atsižvelgtų į mokymosi rezultatus", – pastebėjo E. Pupinis. Jo įsitikinimu, durų įgyti aukštąjį mokslą niekas neuždaro, tačiau kelias į jį silpniau besimokiusiems galėtų būti toks: profesinis mokymas, aukštasis neuniversitetinis, o esant reikalui – universitetinis, bet ne atvirkščiai, kaip yra pastaruoju metu.
„Neefektyvus turimų finansinių išteklių švietimo sistemoje panaudojimas kelia didelį susirūpinimą dėl galimybių užtikrinti sėkmingą švietimo sistemos funkcionavimą. Todėl visų pirma atsakingai turime imtis tikslingesnio ir veiksmingesnio švietimo lėšų panaudojimo, kad kiekvienas išleistas euras duotų didžiausią įmanomą grąžą – užtikrintų geriausią ugdymo kokybę kiekvienam besimokančiajam", – tvirtino kandidatas į Seimo narius E. Pupinis.

Autoriaus nuotr.

Politinė reklama bus apmokėta iš Edmundo Pupinio politinės kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. 026

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Uteniškiai nenori permainų: rinkimuose vėl laimėjo A. Katinas

    Po rinkimų karštinės uteniškiai galės lengviau atsikvėpti: miesto ir kaimiškųjų seniūnijų gyventojai jau išsirinko rajono merą. Po įtemptos kovos ir sekmadienį vykusio merų rinkimų antrojo turo paaiškėjo, kad ilgametis Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, išrinktas penktai kadencijai, ir toliau bus rajono vadovu. Jam uteniškiai patikėjo 8 864 balsus. Stiprią savo poziciją išlaikė ir A. Katino varžovas, visuomeninio rinkimų komiteto „Kartu už Utenos kraštą“ lyderis, rajono savivaldybės tarybos narys Marijus Kaukėnas, už kurį balsavo 7 276 uteniškiai.

  • Rinkėjai gali balsuoti iš anksto

    Savivaldybėse, kuriose kovo 3 dieną, nebuvo išrinkti merai pirmąjį kartą balsuojant, vyks pakartotinis balsavimas kovo 17 dieną.

  • Mūšis dėl kėdės nebaigtas: dvikovoje – bene aršiausi konkurentai

    Sekmadienį Lietuvoje vyko savivaldos rinkimai: gy­ventojai rinko merus ir savivaldybių tarybų narius. Per pirmąjį rinkimų turą šalyje išrinkta 19 merų. Di­džioji dalis jų yra dabartiniai miestų bei rajonų vado­vai. Utenoje kova dėl mero posto dar nebaigta – su­skaičiavus balsus paaiškėjo, kad prireiks pakartotinio balsavimo: tarpusavyje varžysis du kandidatai – ilga­metis Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Ka­tinas ir visuomeninio rinkimų komiteto „Kartu už Utenos kraštą" lyderis rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) narys Marijus Kaukėnas.

  • Dėl mero posto kovos A. Katinas ir M. Kaukėnas

    Po sekmadienį šalyje vykusių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų suskaičiavus visus balsavusiųjų Utenos rajone balsus paaiškėjo, kad po dviejų savaičių antrajame rinkimų ture susigrums dabartinis Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Marijus Kaukėnas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Kartu už Utenos kraštą“).

  • Atėjo metas rinktis: susipažinkite su kandidatų į merus penketuku

    Netrukus balsuosite už kandidatą, kuris, Jūsų manymu, bus geriausias Utenos rajono vadovas. Tačiau daugelis pasiklydę informacijos apie nuveiktus darbus ir pažadų gausoje vis dar ieško atsakymo į klausimą, kas gi verčiausias būti mūsų rajono meru. Laikraštis „Utenos diena“ visiems penkiems kandidatams į Utenos rajono savivaldybės merus uždavė tris vienodus klausimus. Tikimės, kad pateikti atsakymai leis pažinti juos artimiau ir padės apsispręsti.

  • Svarbi informacija rinkėjams: trečiadienį prasideda išankstinis balsavimas

    Nuo trečiadienio prasideda išankstiniai savivaldos rinkimai. Rinkėjai, kurie dėl įvairių priežasčių kovo 3 d. negali atvykti ir balsuoti rinkimų apylinkėje, turi galimybę balsuoti iš anksto. Vasario 27–28 dienomis Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus patalpose (įėjimas iš administracijos pastato dešinėje esančių šoninių durų) uteniškiai galės savo balsą atiduoti nuo 8 iki 20 val. Balsuojant iš anksto būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir rinkėjo kortelę.

  • Rinkėjai turėtų žinoti: jų laukia naujovės

    Kovo 3 dieną vyksiančiuose savivaldybių tarybų, Prezidento rinkimuose bei rinkimuose į Europos Parlamentą rinkėjų laukia naujovės.

  • Išsirinkime šauniausią verslininką!

    Ateina labai atsakingas metas, kai rinksime ne tik šalies Prezidentą, bet ir vietinę savivaldą, europarlamentarus. Todėl iki gegužės mėnesio kviečiame Jus, mieli skaitytojai, dalyvauti mūsų organizuojamuose rinkimuose.

  • Paaiškėjo dar vienas kandidatas, sieksianti Utenos rajono savivaldybės mero posto

    Paaiškėjo Lietuvos žaliųjų partijos Utenos skyriaus kandidatas į rajono mero postą kovo pradžioje vyksiančiuose savivaldos rinkimuose. Skyriaus nariai kandidatu išrinko teisininką Sigitą Mecelicą.

  • Utenoje – pakartotiniai miesto seniūnaičių rinkimai

    Sausio 9 dieną Utenoje organizuojami pakartotiniai aštuonių miesto seniūnaičių rinkimai. Kviečiame uteniškius susipažinti su kandidatų į seniūnaičius sąrašu.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:8686
Vakar apsilankė:6715
Šią savaitę apsilankė:38429
Šį mėnesį apsilankė:131956
Viso (nuo 2015-02-16):10022958
Šiuo metu naršo:
71
2019-04-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!